Laidoje „Svajonių sodai“ agronomė, ūkininkė Jonata Pauraitė-Raudonė parodė, kas auga jos šiltnamyje, papasakojo, kaip renkasi pomidorų veisles, kaip juos augina, prižiūri ir išdavė, ką daro, kad derlių skina net iki gruodžio mėnesio.
Klausantiems agronomų patarimų dažnai smalsu sužinoti, o kas gi auga jų pačių šiltnamiuose. Jonatos šiltnamyje karaliauja pomidorai – užima daugiau nei pusę šiltnamio, taip pat dalis skirta agurkams ir arbūzams.
Parodė, kokius pomidorus augina pati
Įžengus į agronomės šiltnamį, į akis iškart krenta didžiulės pomidorų kekės. Pati Jonata pripažįsta, kad anksčiau pomidorų augindavo ir daugiau, tačiau yra išsirinkusi veisles, kurios veda daugybę vaisių, tad kiekį teko mažinti.
O kad derlius džiugintų ne tik kiekiu, bet ir būtų kokybiškas, ji išdavė, kokius pomidorus augina pati.
„Mes kadangi esame mėgėjai saldesnių pomidorų, pas mus dominuoja būtent mažiukai, geltoni, tobuli pomidoriukai. Be galo saldūs, aromatingi, skanūs.
Mažiukų yra be galo daug veislių, bet dažniausiai būna, kad jie trūkinėja. Čia turbūt ir yra didelio darbo rezultatas – tikrai turiu atsirinkusi veisles, kurios netrūksta. <...>
Bet vienas krūmas gali duoti labai daug vaisių, todėl reikėtų labai įsivertinti, kiek man to reikia“, – rodydama derlių pasakojo J. Pauraitė-Raudonė.
Be to, jos šiltnamyje daugiausia karaliauja geltonos spalvos pomidorai – ne tik smulkiavaisiai, bet ir stambiavaisiai. Geltonus pomidorus ji rekomenduoja norintiems saldesnių vaisių. Juos pamilsta ne tik suaugę – noriai valgo ir vaikai.
„Būtent geltona spalva yra mūsų spalva, kuri yra tikrai skaniausia, saldžiausia, vaikai juos noriai valgo. Dažniausiai vaikai agurkus renkasi, ne pomidorus, bent jau kiek pastebėjau tokią tendenciją, o kada turi skanių vaisių šiltnamyje, vaikai patys tiesiog ateina, pasiraško jų ir laimingi namo išeina“, – pastebi agronomė.
Derlių skina iki pat gruodžio
Kone didžiausią nuostabą kelia tai, kaip ilgai Jonata su šeima iš šiltnamio skina derlių. Ji sako, kad kartais jį vartoja net iki Kalėdų, o tiesiai iš šiltnamio skina kone iki gruodžio, jei tik leidžia oro sąlygos.
Tam ji turi vieną paprastą triuką – nors šiltnamis yra gana šiltas, atvėsus orams panaudojamos pagalbinės priemonės:
„Kiti, būna, žalius pomidorus, kai gauname jau apie lapkričio mėnesį pirmų šalnų stipresnių, susiskina ir nokina dėžėse. Mes to nedarome, mes tiesiog nakčiai šildytuvą pastatome į šiltnamį, kad apšildytų mums viską. <...>
Aišku, kada jau sulaukiame didelių šalnų, -10 laipsnių ir daugiau, viskas yra automatiškai suskinama, bet kai pernai metais lapkritį turėjome kelias nedideles šalnas, mes jų net neskynėme, nuo pačių augalų skindavome atėję pomidoriukus.“
Be to, ji prideda, kad neturintiems šiltnamio tikrai nereikėtų atsisakyti pomidorų auginimo – jie kuo puikiausiai auga ir lauke, tik reikia atsirinkti tinkamas veisles ir rūpintis augalais.
Įvardijo didžiausią pomidorus auginančiųjų klaidą
Pasakodama, kaip prižiūri pomidorus, kad sulauktų gausaus derliaus, J. Pauraitė-Raudonė pabrėžė, kad visus augalus tręšia organinėmis trąšomis, t. y. suteikia augalams natūralių mineralinių medžiagų.
Būtent netręšimą ji vadina viena didžiausių pomidorų augintojų klaidų. Ji pateikė paaiškinimą bijantiems, kad valgant patręštų augalų užaugintus vaisius, juose yra chemikalų.
Aiškindama, kodėl toks įsitikinimas – neteisingas, ūkininkė pabrėžia, kad trąšoms reikalingi elementai imami ne iš kur kitur, kaip iš to, kas yra gamtoje – mineralų, uolienų, dumblių ir t. t.
„Pagrindinė žmonių klaida mąstysenoje yra, kad aš, patrešęs savo daigelius, suvalgysiu trąšas pats. Nereikėtų taip mąstyti, nes patręšus mūsų augaliukus tam tikromis trąšomis, kiekviena trąša tam tikrais augimo intarpais pereina į augalą tam tikra forma ir pats augalas pasiima to, ko jam reikia iš žemės, ir tikrai nėra taip, kad azotas, fosforas ar kalis nutūptų galutiniame rezultate.
Fotosintezės proceso metu lapuose, žiedynuose ir vaisiuose susidarančios medžiagos yra išskaidomos į tam tikras formas, kurios pereina į augalo galutinį vaisių kaip reikalingos maisto medžiagos, kurių tuo metu jam reikia.
Bet tai nereiškia, kad nutupia tam tikra duota trąša. Ji ištirpsta ir patampa augalui tuo, ko jam tuo metu reikia pasimaitinimui. Čia ir yra klaidingiausia turbūt mąstysena žmonių, kad suvalgysiu kažką blogo“, – paaiškino agronomė.
Patarė, ką būtina padaryti agurkams
Norintiems šiltnamyje užsiauginti ne tik pomidorų, bet ir agurkų, J. Pauraitė-Raudonė taip pat turi patarimų, ką padaryti, kad augalai duotų gerą derlių:
„Visiems tą patį sakau – šitie agurkai yra du kartus nupurkšti, bet pačioj pradžioj, nuo miltligės ir kada mes pasidarome tokį rimtą purškimą, uždedame apsaugą, mes visą sezoną galim mėgautis savo agurkais. Ir tikrai nereikia bijoti šito purškimo.“
Ieškantiems ko nors egzotiškesnio ir norintiems paįvairinti savo auginamų augalų asortimentą, verta pabandyti auginti arbūzus. Pasirodo, jie kuo puikiausiai auga Lietuvoje.
Vis tik, ir lauke, ir šiltnamyje juos auginusi agronomė pažymi, kad nors šiltnamyje daigai augo greičiau, atėjus karščiams augimas sustojo, todėl optimaliausia arbūzus auginti lauke.
„Skirtumas šiltnamio ir lauko yra drastiškas. Ką rekomenduočiau – lauką ir taisyklingą sodinimą lauke. Kokį mėnesį laiko reikia dengti agroplėvele ir mes turėsime tobulus arbūzus, kurie tikrai puikiai mūsų klimate užauga.
Arbūzai, saldieji melionai – tai augalai, kuriuos galime auginti. Kaip sakau, kai per daug agurkų, lauko vietą skiriame šiems augalams. Jie tobulai pas mus auga“, – kalbėjo ji.
Visą laidą „Svajonių sodai“ žiūrėkite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Laida „Svajonių sodai“ – sekmadieniais, 11 val., per TV3!
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
