Sodininkai ir daržininkai dažnai vadovaujasi intuicija: „čia tinka“, „čia netinka“, „prie šito geriau nesodinti“. Tačiau šie pojūčiai dažnai turi mokslinį pagrindą.
Alelopatija – tai reiškinys, kai vieni augalai per šaknis, lapus ar net kvapą išskiria chemines medžiagas, darančias įtaką kitiems augalams slopinančiai ar skatinančiai. Kaip teigia tv3.lt skaitytojams sodo ekspertė Kristina Cvilikienė, tai yra draugystė arba ne draugystė augalų tarpusavyje
Pasak jos, tai labai žemiškas, bet taiklus apibūdinimas. Ir nors alelopatija gali skambėti kaip sausas mokslinis terminas, jos poveikis – labai tikras ir dažnai lemiantis viso sodo ar daržo sėkmę.
Augalų pavyzdžiai, kurie pasižymi stipria alelopatija ir to padariniai
K. Cvilikienė pateikia pavyzdį, sakydama, kad graikinis riešutmedis, taip pat ir juodasis riešutmedis, išskiria cheminę medžiagą jugloną – tiek per šaknis, tiek per lapus:
„Ši medžiaga neigiamai veikia daugelį kitų augalų, todėl aplink riešutmedį augalai dažniausiai auga sunkiai arba visai neželia. Kiti pavyzdžiai – persikų šaknys, galinčios slopinti obelų augimą. Tai rodo, kad augalai gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą įtaką vieni kitiems ir būtent tokia tarpusavio sąveika vadinama alelopatija.“
- Graikinis ir juodasis riešutmedis – išskiria jugloną, kuris stabdo aplinkinių augalų augimą.
- Pelynas, kiaulpienės, gvazdikėliai – jų šaknys išskiria augimą slopinančias medžiagas.
- Juodieji serbentai – jų kvapas gali slopinti kitų serbentų rūšių (pavyzdžiui, raudonųjų ar baltųjų) augimą.
- Ąžuolas – gali slopinti kitų augalų augimą šalia, nors tai priklauso nuo aplinkos sąlygų.
- Spygliuočiai (eglės, pušys) – jų adatos išskiria fenolinius junginius, kurie nepalankūs žoliniams augalams.
- Akacija – turi stiprų poveikį dirvožemiui ir aplinkiniams augalams.
- Pomidorai – gali slopinti, pavyzdžiui, salotų ar pupelių augimą.
- Grikiai, garstyčios – slopina piktžolių sėklų dygimą.
- Levandos, bazilikai – kai kurios veislės gali stabdyti kai kurių piktžolių ar daržovių augimą.
- Pelargonijos – kai kurios rūšys turi stiprų slopinantį poveikį kitoms žolėms.
Šių augalų išskiriamos medžiagos daro poveikį aplinkiniams augalams, mažina konkurenciją dėl išteklių, tačiau gali ir trukdyti sodo ar daržo planavimui.
Kai kurie medžiai gali slopinti kitų augalų augimą, kaip jau minėta, pavyzdžiui, juodasis ir graikinis riešutmedžiai išskiria jugloną, kuris neigiamai veikia kitų augalų augimą.
„Ši medžiaga patenka į dirvožemį tiek per šaknis, tiek per nukritusius lapus. Todėl, auginant šiuos medžius, labai svarbu surinkti lapus, kad būtų sumažintas jų neigiamas poveikis aplinkai. Dauguma augalų po tokiais medžiais auga sunkiai arba visai neželia“, – įspėja sodo ekspertė.
Kaip atpažinti, kad augalų augimo problemos gali būti susijusios su alelopatija?
Alelopatijos požymius galima pastebėti stebint augalų elgseną, teigia specialistė:
- Vienas augalas šalia kito prastai auga, atrodo silpnas, neauga arba nesudygo, nors visos kitos sąlygos (dirvožemis, laistymas, apšvietimas) yra tinkamos.
- Augalas, augantis greta tam tikro kito augalo (pavyzdžiui, pušies, tujos), pastebimai atsilieka savo augimu nuo kitų.
- Gyvatvorės ar daržo augalai vienoje vietoje veši, o šalia tam tikro medžio ar krūmo – skursta.
Svarbu atmesti kitas galimas priežastis – netinkamą sodinimo gylį, šaknų pažeidimus, ligas, kenkėjus ir tik tuomet įtarti galimą alelopatinį poveikį.
Taip pat sodininkė tikina, kad galima sumažinti neigiamą alelopatinį poveikį, pavyzdžiui, keičiant sodinimo atstumą ar dirvą? Štai keletas būdų, kaip tai padaryti:
- Sodinimo atstumo didinimas – kuo toliau nuo alelopatiškai aktyvaus augalo, tuo mažesnė įtaka. Pavyzdžiui, persikus rekomenduojama sodinti nuo obelų bent 5-6 metrų atstumu.
- Dirvos keitimas ar izoliavimas – naudoti aukštas lysves su nauju dirvožemiu.
- Šaknų pašalinimas – kasant duobę sodinimui, iškasti svetimas šaknis (pavyzdžiui, tujų) ir jas pašalinti.
- Augalų persodinimas – augalus galima perkelti į kitą vietą (geriausia – anksti pavasarį arba rudenį).
- Lapai ir kitos liekanos – pašalinti riešutmedžių ar kitų alelopatiškai aktyvių augalų lapus.
Šios priemonės padeda augalams įsitvirtinti ir sumažina neigiamą kaimyninių augalų poveikį. Anot K. Cvilikienės, alelopatija gali būti panaudojama kaip natūrali augalų apsauga:
- Grikiai, garstyčios, rapsai – gali būti sėjami kaip žalia trąša arba kaip priemonė piktžolėms slopinti.
- Levandos, bazilikai – padeda sumažinti piktžolių kiekį ir gali atbaidyti kai kuriuos kenkėjus.
- Tinkamas augalų parinkimas – planuojant daržą ar sodą, galima strategiškai sodinti augalus, kurie vieni kitus teigiamai veikia arba slopina nepageidaujamus organizmus.
Vadinasi, sodininkaujant sąmoningai ir planingai, galima ne tik išvengti alelopatijos žalos, bet ir pasinaudoti jos teigiamomis savybėmis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
