Nuostabios kelionės, žavingi pusryčiai, kvapą gniaužiančios panoramos ir nepriekaištingos asmenukės – visa tai papuošta begale „grožio“ filtrų, tamsesnių ir šviesesnių atspalvių kombinacijomis, pabrėžiančiomis tik tam tikras detales ir grotažymių lietumi, kurių dėka per dieną registruojama vidutiniškai 4,2 milijardo patiktukų.
Tai – „Instagram“, tobulybės socialinio tinklo pasaulis. Jį išmaniuosiuose telefonuose atsidarome daugybę kartų per dieną ir greitai slenkame per nuotraukas ir vaizdo įrašus, kad neatsiliktumėme nuo žmonių, kuriuos nusprendėme sekti, gyvenimo naujienų.
Tačiau būkime atviri – net ir paprasčiausi, banalūs dalykai atrodo gražesni, kai juos nufotografuojame ir publikuojame „Instagram“.
Būtent šios tobulybės paieškos, pusiaukelėje tarp realybės ir fantazijų pasaulio, verčia mus nuolat desperatiškai siekti idealaus, nepriekaištingo gyvenimo būdo ir lyginti save su kitais socialinio tinklo naudotojais. Tai daugeliui kelia nepritapimo jausmą ir kenkia pasitikėjimui savimi.
• „INSTAGRAM“ EFEKTAS
Vis daugiau socialinio tinklo naudotojų ir psichinės sveikatos ekspertų pabrėžia problemą – „Instagram“ sukuria pernelyg tobulą įvaizdį, kuris verčia mus jaustis nepritapusiais, rašoma neseniai „The Guardian“ publikuotame straipsnyje, pasak kurio šis socialinis tinklas skatina pateikti patrauklų savo įvaizdį, o tai kitus socialinio tinklo naudotojus verčia jaustis prastesniais – visi, išskyrus juos, atrodo tobuli.
Tokia savijauta gali virsti rimta grėsme psichinei sveikatai ir asmeniniam gyvenimui.
Pavyzdžiui, 2017 metais „Royal Society for Public Health“ Didžiojoje Britanijoje atliko 1 500 jaunuolių nuo 14 iki 24 metų apklausą, kurios metu buvo teiraujamasi, kokią įtaką jų gyvenimams daro penki didžiausi socialiniai tinklai („Twitter“, „Facebook“, „YouTube“, „Snapchat“ ir „Instagram“).
Apklausos rezultatai parodė, kad „Instagram“ ypatingai blogai veikia miego kokybę, savo kūno vertinimą ir vadinamąją „FOMO“ (angl. fear of missing out - baimę kažką praleisti).
„Instagram“ taip pat siejamas su didesniu depresijos ir nerimo sutrikimų pavojumi, kylančiu dėl baimės būti prastesniems ir negalėti sau leisti gyventi tokio gyvenimo, kuris matomas šiame socialiniame tinkle.
• PIRMA VIŠTA AR KIAUŠINIS?
Vis dėlto, svarbu pabrėžti, kad šie psichinės sveikatos ir socialinių tinklų santykio tyrimai yra pagrįsti apklausomis ir tokiais tyrimais, kurių metu socialinius tinklus naudojantis asmuo pats apibūdina savo būklę ir nuotaiką.
Būtent dėl to, kad dirbama su subjektyviomis nuomonėmis, neįmanoma nustatyti tikrosios prastos savijautos priežasties.
„Šie tyrimai rodo, kad 2 valandas ar daugiau socialiniuose tinkluose praleidžiantys asmenys yra būtent tie, kuriems dažniau pasireiškia nerimo sutrikimai, depresija ir kitos psichologinės problemos, tačiau bėda ta, kad neaišku, kas atsiranda anksčiau – višta ar kiaušinis.“ – aiškina Bernardas Carpiniellis, Italijos psichiatrų asociacijos prezidentas ir Kaljario universiteto psichiatrijos profesorius. – „Nežinome, ar socialiniai tinklai sukelia nerimo sutrikimus ir depresiją, ar atvirkščiai – šiuos sutrikimus turintys žmonės yra linkę socialiniais tinklais naudotis daugiau.“
Profesorius pabrėžia, kad „Instagram“ problema ta, kad tai – vaizdais grįstas socialinis tinklas, o tai skatina konkurenciją ir savęs lyginimą su kitais.
„Pavyzdžiui, jaunuoliai dažnai dalijasi savo pačių nuotraukomis arba nuotraukomis, kuriose jie bendrauja su kitais žmonėmis.
Tai socialinio bendravimo sutrikimų turinčius ar mažai savimi pasitikinčius žmones gali skatinti lyginti save su kitais – taip ryškėja kitoniškumo jausmas ir kyla nusivylimas, susidaro įspūdis, kad jie yra prastesni ir ima formuotis visi depresijai būdingi jausmai.“
• ŠVIESIOJI „INSTAGRAM“ PUSĖ
Tobulybės socialinis tinklas turi ir gerų savybių. Pasak Misūrio – Kolumbijos universiteto atlikto tyrimo, paskelbto praėjusį vasarį, didžiajai daliai „Instagram“ naudotojų šis socialinis tinklas padeda pabėgti nuo kasdienio gyvenimo problemų ir rūpesčių.
„Žinoma, kai kuriems žmonėms žiūrėjimas į pozityvius vaizdus kaip būdas pabėgti nuo realybės gali būti psichologinė pagalba.“ – sako B. Carpiniellis. Vis dėlto, ekspertas pastebi, kad tai – tam tikras surogatas, kuris nepadeda gerinti vidinės būklės.
Kadangi gėrimasi dalykais, kuriuose nedalyvaujama, teigiamas poveikis yra trumpalaikis. „Gali būti, kad kai kuriems tai yra paskata tobulėti, jei į „Instagram“ žiūrėsime kaip į saviraiškos ir kūrybingumo erdvę.“ – aiškina B. Carpiniellis – „Jaunam žmogui toks saviraiškos būdas gali suteikti pasitikėjimo savimi.“
• PSICHOLOGINIO GERBŪVIO KOMANDA
„Instagram“ mokslininkų keliamų problemų nusprendė neignoruoti ir imtis konkrečių priemonių. Suburta ištisa komanda žmonių (nors dar neaišku, kas tie žmonės ir koks jų išsilavinimas), kurie rūpinsis, kad naudotojai atsidarę socialinį tinklą jaustųsi gerai.
Naujausiomis žiniomis, ši komanda, pavadinta „Wellbeing“, rūpinasi naudotojų psichine sveikata, analizuoja pranešimus apie įrašus, kurie kokiu nors būdu gali išduoda psichologinės pagalbos poreikį naudotojui ir tuomet susisiekę su jais siūlo patarimų ir pagalbos.
„Tai galimai puiki mintis.“ – sako B. Carpiniellis. – „Žinodami, kad šios problemos egzistuoja, socialinių tinklų kūrėjai nusprendė imtis priemonių. Tačiau svarbu įsitikinti, kad šios priemonės iš tiesų veikia – būtų įdomu sužinoti, ar ši komanda naudotojams iš tiesų padeda, ar kelia naujų problemų.“
