Didesnio ar mažesnio skersmens žaizdelės – burnos aftos ir opos – burnoje gali atsirasti tiek pažeidus burnos gleivinę, tiek užklupus kai kurioms ligoms. Ką daryti taip nutikus ir kaip tokiu atveju sau padėti, teiraujamės Kauno klinikų Dantų ir burnos ligų klinikos gydytojos periodontologės doc. Nomedos Basevičienės.
Kaip dažnai skundžiamasi įvairiais burnos gleivinės pažeidimais?
Žmonės pakankamai dažnai skundžiasi įvairiais burnos gleivinės pažeidimais. Epidemiologinių studijų duomenimis, burnos ertmės aftos ir opos sudaro apie 45 proc. visų burnos ertmės gleivinės pažeidimų. Jos gali išsivystyti dėl daugybės priežasčių: traumų, chemoterapijos, infekcijų, imuninės sistemos sutrikimų, autoimuninių ligų, alergijų, mitybos sutrikimų, radioterapijos.
Burnos gleivinės pažeidimai pažeidimams nelygūs. Kokius sutrikimus diagnozuojate dažniausiai?
Pirmiausia reiktų paminėti, kad burnos gleivinės susirgimai apskritai labai dažnai susiję su bendra organizmo būkle ir neretai yra tik simptomas. Ir kitą kartą tai gali būti vienas pirmųjų ženklų, kai bendrinis susirgimas dar nebūna diagnozuotas, o burnoje gydytojas jau mato pirmus simptomus.
Prie dažniausiai pasitaikančių burnos gleivinės pažeidimų galime priskirti recidyvuojantį aftinį stomatitą (RAS), jo paplitimas pasireiškia 10 proc. populiacijos. Tuomet burnos gleivinėje nuolat tai atsiranda, tai vėl išnyksta aftos – apskritos, skausmingos 2–5 mm skersmens gleivinės opelės su paraudusiu, paburkusiu apvadu. Žaizdelės gali atsirasti ant lūpų, gomurio, liežuvio ar skruostų gleivinėje.
Stomatito atsiradimo priežastys neaiškios, manoma, kad didesnė tikimybė pasireikšti yra tiems žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi ir organizmas negali normaliai kovoti su burnoje gyvenančiais patogenais – virusais, bakterijomis ir grybeliais.
Polinkis sirgti šia liga taip pat gali būti paveldimas arba susijęs su kitomis sisteminėmis, autoimuninėmis ligomis, alergijomis, imunodeficitinėmis būklėmis, vitaminų, mikroelementų trūkumu, nervų sistemos sutrikimais.
Recidyvuojantis aftinis stomatitas gali įspėti, kad organizme vyksta ir kiti procesai, kuriems būtinas atitinkamas gydymas. Tik pašalinus pagrindinę priežastį gali pavykti tinkamai išgydyti ir skausmingas burnos opas. Todėl jei nėra žinoma stomatito priežastis, būtina kreiptis į gydytoją, kuris gali padėti ją išsiaiškinti ir parinkti atitinkamą gydymą.
Dėl ko dar gali atsirasti žaizdelės burnoje? Netvarkingos plombos, protezai, net kietas maistas čia irgi gali pridaryti bėdos?
Kalbant apie trauminius burnos gleivinės vientisumo pažeidimus, dėl ko dažniausiai pasitaiko erozijos, aftos ar opos, tai – ūmios traumos, pavyzdžiui, įsikandus, sukandus aštrų daiktą, nusideginus karštu maistu, dažniausiai pasitaikantys bėrimo elementai yra hematoma, erozija ar opa. Tokias traumas lydi aštrus skausmas.
Kai dirgiklis veikia ilgą laiką, pavyzdžiui, nuskilęs dantis drasko žando gleivinę ar nepatogūs protezai trina dantenas, gali išsivystyti lėtinė (dekubitalinė) opa.
Taip pat gana dažnai dėl lėtinės traumos pasitaikantis sutrikimas yra leukoplakija – tai gleivinės hiperkeratinizacija kaip atsakas į burnos gleivinės dirgiklį. Ji atrodo kaip ant gleivinės esanti balta, nenuvaloma apnaša. Leukoplakiją gali sukelti ne tik ilgą laiką dirginantys mechaniniai veiksniai, bet ir cheminiai, pavyzdžiui, rūkymas.
Kaip padėti sau tokiais atvejais?
Pačių žaizdelių gydymas dažnu atveju yra simptominis ir panašus – naudojant vietinio veikimo priemones (purškalus, gelius ir pan.)
Paprastai trauminių pažeidimų gydymą sudaro du etapai – visų pirma reikia šalinti etiologinį veiksnį, pavyzdžiui, prišlifuoti aštrius dantų kraštus, mesti rūkyti. Kitas etapas – simptominis gydymas, tam naudojami skausmą malšinantys vietiškai aplikuojami geliai, epitelizaciją skatinančių priemonių aplikacijos, sistemiškai vartojami vaistai nuo skausmo.
Būtina atkreipti dėmesį, kad jei burnos gleivinės susirgimas nėra ūmios traumos pasekmė, gydymui vaistininko konsultacijos ir rekomenduotų priemonių skausmo numalšinimui nepakanka, nes būtina rasti priežastį, kuri sukėlė gleivinės pakitimą, ir ją šalinti.
Jei panaikinus gleivinės susirgimus sukeliančius veiksnus po 3–4 savaičių, naudojant vietines tepamas, purškiamas ar skalavimo priemones, požymiai nesumažėja arba priešingai – liga paūmėja, būtina kreiptis į specialistą. Taip pat nesėkmingas konservatyvus gydymas, staigus bėrimo elemento augimas, jo pagrindo išopėjimas, kraujavimas, spalvos pakitimas gali pranašauti ir vėžinius pakitimus.
Neretai burnos žaizdelės žmogų ima varginti pasigavus kokį virusą. Ką daryti tuomet?
Gan dažnai pasitaiko ir infekcinės kilmės burnos gleivinės susirgimų nusilpus imunitetui, atsiradus burnos mikrobiomos disbalansui. To pasekmė – burnoje gali atsirasti herpetines pūslelės ar kandidozė (pienligė). Infekcinių susirgimų gydymas yra dvejopas. Vietiniam gydymui naudojami nuskausminantys geliai ir purškalai, epitelizaciją skatinančios priemonės, antiseptiniai burnos skalavimo skysčiai, geros burnos higienos palaikymas.
Taip pat yra svarbus sisteminis gydymas: atsižvelgiant į sukėlėją skiriami antibiotikai, priešvirusiniai ar priešgrybeliniai vaistai, pagal poreikį sistemiškai vartojami vaistai nuo skausmo, imunitetą stiprinanti terapija. Reikia atkreipti dėmesį, kad liaudiškų priemonių prie burnos gleivinės susirgimų tikrai nerekomenduojame.
Patarkite, kokie įpročiai ar priemonės gali padėti apsisaugoti nuo žaizdelių burnoje?
Svarbiausia stengtis, kad burnos gleivinė būtų sveika, laikytis kasdienės higienos, nepamiršti ir liežuvį valyti. Turi būti sveiki, sugydyti dantys, gera bendra dantų būklė. Taip pat svarbu reguliariai lankytis pas odontologą, kad galėtų įvertinti burnos būklę, ar nėra kokių pakitimų.
