Vos įėjus pro menininkės namų duris galima pamatyti unikalų ir dar niekur kitur nematytą interjerą. Visa tai – pačios Evelinos kūryba, jos mintyse užgimusių vizijų išpildymas.
Pašnekovė prisipažino, kad namų interjero kūrimas yra lyg paveikslo tapymas: galioja tokios pačios estetinės taisyklės. Pasak jos, pirmiausia galvoje užgimdavo idėja, o vėliau ji būdavo realizuojama erdvėje.
Namas – Vilniaus mieste
Keisti būstą šeima nusprendė koronaviruso pandemijos metu. Ji pasakojo, kad šis pirkinys dalinai buvo pasauliui sudėtingo laiko ir išgyvenimų pasekmė. Įdomus faktas, kad tinkamą namo variantą skelbimuose rado poros sūnus.
Surastas namų variantas turėjo tai, ko šeima ir ieškojo: jiems rūpėjo, kad namas būtų šiuolaikiškas ir modernus, „kaip dėžutė“: „Tai buvo privalomas poreikis, kad namo stogas būtų ne šlaitinis, o panašus į dėžutę.“
Dar vienas sužavėjęs aspektas – namo vieta. Pasak Evelinos, sužinojus, kad namas yra pačiame Vilniaus mieste, nebebuvo ko daugiau laukti. Šeima ėmė ir įsigijo būsimus namus.
„Mums buvo labai svarbu, kad namas nebūtų toli nuo miesto. Būtent tai mes ir suradome. Džiugiames ramia aplinka ir stirnų kaimynyste“, – džiaugėsi Evelina.
Rinkosi industrinį interjerą
Namo įsigijimas yra svarbus žingsnis naujo gyvenimo link. Tačiau tuomet sekė ne ką mažiau svarbi namų įkūrimo dalis – interjero parinkimas ir meninių idėjų pildymo laikas.
Visu tuo užsiėmė Evelina. Ji pasakojo, kad į namų interjero kūrimą žvelgė, kaip į paveikslo kūrimą, o ir anksčiau įgyta namų kūrimo patirtis šiame procese labai pravertė.
„Kadangi esu dailininkė, tik tuo ir užsiimu, tai į visą savo gyvenimą žiūriu, kaip į didelio paveikslo kūrimą, ir neskirstau jo į atskiras dalis. Tad, iš esmės, nesvarstau, ar čia mano paveikslas, ar čia mano aplinka, – man viskas yra vienas didelis paveikslas“, – požiūriu dalijosi dailininkė, pridėdama, kad lengviau namus kurti buvo dar ir dėl to, kad tai ne pirmi šeimos namai. Šiuo gyvenimo etapu grafikė pageidauja savo gyvenamoje aplinkoje matyti tik tuos daiktus, kurie džiugina ir kurių tikrai reikia.
Vėliau „paveikslo“ metafora tapo svarbi visame pirmojo aukšto įrenginėjimo procese. Evelina rinko baltas sienas ir pilkšvo atspalvio grindis tam, kad namai primintų meno galeriją, o pirmasis žvilgsnis kryptų į paveikslus bei kitas meniškas detales.
Šiai minčiai įgyvendinti puikiai tiko industrinio interjero filosofija, kurios pagrindinė idėja yra minimalizmo pritaikymas namuose: „Norėjau, kad daiktai netrukdytų paveikslams ant sienų namuose atsiskleisti. Man tai buvo pats svarbiausias dalykas.“
Namuose gausu meno kūrinių
Didžiojoje dalyje namų kabo pačios Evelinos tapyti darbai. Moteris pasakojo, jog tai jai – pati svarbiausia namų dalis.
Pašnekovė kalbėjo, jog jos kūrybinio proceso dalis yra nutapius paveikslą, jį dar kurį laiką stebėti. Tai menininkė daro bendroje pirmo namo aukšto erdvėje tiesiog geriant kavą ar žiūrint televizorių. Pasak jos, praleidus šiek tiek laiko kartu su paveikslu, ji žino, kokia energija iš jo sklinda ar ką reikėtų pakeisti.
Tuo tarpu moters darbo kambaryje galima aptikti ir kitų menininkų kūrinių. Jie – Evelinos kolegų darbai, sukaupti per daugelį metų. Naujuose namuose jie rado savo vietą ir yra vienas iš ypatingiausių Evelinos namų elementų:
„Mano darbo kambaryje ant sienos kabo daug nedidelių paveiksliukų. Esu baigusi grafiką Vilniaus dailės akademijoje, tad ši siena skirta būtent grafikos žanrui. Tapybos čia nėra.
Mano kolekcijoje yra tokių autorių darbų, kaip Giedriaus Jonaičio, Mikalojaus Povilo Vilučio, Tado Gindrėno ir kitų. Tai tarsi mano trofėjinė siena, aš ją labai vertinu. Žinoma, sukabinau ir savo senus grafikos atspaudus. Mėgstu klaidžioti žvilgsniu po šią sieną.“
Moteris tikino, kad jos namai yra tarsi meno šventovė. Pasak jos, namai be meno kūrinių – tušti. Tai ypač pasijunta, kuomet paveikslai iškeliauja į parodas ar pas klientus.
Mylimiausios namų detalės
Nepaisant to, kad paveikslai yra pagrindinis namų akcentas, Evelina pokalbio metu taip pat išskyrė dar kelias detales, kurios taip pat yra labai reikšmingos.
Pirmoji detalė primena moteriai jos vaikystę. Tai yra kilimas, kuris suteikia baltoms sienoms ir pilkšvoms grindims spalvų ir yra reikšmingas Evelinai.
„Džiaugiuosi, kad namuose atsirado kilimas. Balandžio mėnesį surengiau retrospektyvinę personalinę parodą, skirtą mano a. a. tėčiui. Galerijos viduryje išeksponavau šį kilimą, na, o po parodos jis atkeliavo į mūsų namus ir puikiai įsikomponavo bendroje erdvėje. Kilimas man primena tėtį ir mažą mane, nes vaikystėje mes kartu su broliu ant jo žaisdavome“, – prisiminė Evelina.
Kita svarbi namų detalė yra moters virtuvėje. Tai didelis ir juodas šaldytuvas, kuris buvo itin svarbus namų kūrimo procese. Šis šaldytuvas tapo atskaitos tašku kuriant virtuvės interjerą, jis uždavė toną moters kūrybinėms idėjoms.
Taip pat Evelina paminėjo ir granitinį stalviršį. Jis, anot pašnekovės, puiki investicija: „Šį stalviršį labai rekomenduoju – patogus naudojimui ir gražiai atrodo.“
Interjerui skirtas biudžetas
Paklausta, kiek kainavo viso įspūdingo interjero realizavimas, Evelina tikino, kad skaičiuoti ji nemėgsta, o interjeras nuolat pildosi naujomis detalėmis.
„Kadangi interjeras vystosi po truputį ir keičiasi, tai į jį vis dar yra investuojama. Bendrai interjeras kainavo keliolika tūkstančių eurų, bet kadangi tai ne pirmi mūsų namai, tai kažkas buvo panaudota ir iš senųjų namų“, – sumą įvardijo ji.
Taip pat moteris pridėjo, jog mėgsta pirkti senus ir atnaujinti jau turimus baldus. Moteris pateikė pavyzdį savo namuose esančio baldo, kurį atnaujina jau ne pirmą sykį.
„Svetainės baldų forma man labai patinka. Vis juos pervelku, tai darau turbūt ketvirtą kartą ir tai ne pabaiga. Mėgstu tai propaguoti, nes pakeitus gobeleną, namų erdvė gali visiškai pasikeisti“, – paaiškino ji.
Dėl to moters namuose minkšti baldai kas tam tikrą laiką išgyvena savo renesansą: jie yra buvę margais, juodai baltais, pilkais, o šiuo metu yra mėlyni. Ateityje Evelina planuoja pervilkti savo baldus į garstyčių arba kiaulės spalvos gobeleną.