Pavasarinė sėja vasarį pirmiausiai prasideda su paprikomis, o kovo mėnesio antroji pusė yra tinkamiausias laikas galvoti ir apie pomidorus.
Kaip sėti pomidorus?
Viena iš dažniausių žmonių daromų klaidų – pomidorus pasėja per anksti, juos išpikuoja, daigai išstypsta, pradeda žydėti, tačiau dar nebūna atėjęs laikas sodinti juos į šiltnamį.
„Daugumos žmonių šiltnamiai yra nešildomi, o namuose ant palangės esantys pomidorai išstypsta, pradeda žydėti ir tik tada yra išnešami į šiltnamį. Yra tokia taisyklė, kad geriausia pasodinti pomidorą į šiltnamį ar dirvą, kol jis dar nežydi, todėl geriausia labai neskubėti sėti pomidorų“, – sako docentė I. Auželienė.
Dar viena klaida, kurią kartais daro žmonės – stengiasi pasėti pomidorus taip, kad jų nereikėtų pikuoti, tai yra, po vieną sėklytę į vazonėlį ar daigyklą.
„Pomidorai labiau mėgsta būti pikuojami, todėl ir taupant vietą ant palangės geriausia sėti pomidorus tankiau ir vėliau, atsiradus pirmiems 2-3 tikriems lapeliams, juos išpikuoti. Pikuoti reikia tik tada, kai pasirodo tikrieji lapeliai, nes pirmieji du, kuriuos išleidžia daigas yra vadinamieji skilčialapiai. Vėliau pasirodę lapeliai aiškiai skiriasi nuo pirmųjų. Galima sėti daugiau sėklų, o vėliau stipriausius daigus tiesiog išpikuoti į didesnius vazonėlius, kad daigui užtektų vietos augti iki pasodinimo į šiltnamį ar daržą“, – aiškina ekspertė.
Kai naktys pakankamai atšyla, laikas persodinti pomidorus į šiltnamį. Pasak I. Auželienės, sunku tiksliai pasakyti, kada tam tinkamiausias laikas, nes vienais metais tai gali būti gegužės pradžia, o kitais – gegužės pabaiga, todėl svarbu atkreipti dėmesį į orų prognozes.
„Šaltos naktys labai stabdo pomidorų augimą, o tai gali atsiliepti ir derlingumui, ir atsparumui ligoms. Jeigu pasodinus pomidorus į šiltnamį visgi matote, kad ateina šalna, tiesiog papildomai pasirūpinkite pomidorais ir uždenkite juos agroplėvele arba kita priedanga.
Jeigu savaitę naktį laikosi apie 10 laipsnių šiluma, tai jau vienas iš ženklų, kad gali būti laikas sodinti pomidorus šiltnamyje ar lauke. Kitas ženklas – paprasčiausiai įkiškite rankas į žemę, jeigu rankos nešąla, tuomet ir pomidorų šaknims nebus per šalta“, – pataria ji.
Kaip paruošti šiltnamį?
Dirvą šiltnamiui geriausią ruošti rudenį, tačiau jeigu nespėjote to padaryti, nereikia nusiminti, nes tai galite daryti ir dabar. Svarbu paminėti, kad mineralinių fosforo ir kalio trąšų naudoti šiuo metu jau nebereikia, o vietoj jų rinkitės greito poveikio kompleksines trąšas arba organines trąšas ar kompostą.
„Jeigu žemė šiltnamyje buvo keista jau pakankamai seniai, prieš 4-5 metus, ar matome, kad žemė išsieikvojusi ir trąšos čia nebepadės, laikas dirvą pakeisti. Vėlai sodinamiems daigams trąšų įterpti dar nereikėtų, bet kompostą jau galima.
Jeigu sodinate ankstyvas daržoves – salotas, ridikėlius – galite dalį trąšų paberti. Geriausia šiltnamyje naudoti organines trąšas ar biologinius augimo stimuliatorius. Jeigu trąšas laistote, jomis geriau tręšti tada, kai daigeliai yra jau sudygę ir turi pirmuosius tikruosius lapelius, nes tada augalas yra imliausias maisto medžiagoms“, – aiškina ekspertė.
Tačiau prieš pradedant sėją svarbu pasirūpinti pačiu šiltnamiu ir nuvalyti jo dangą. I. Auželienė nurodo, kad pirmiausia reikėtų nuvalyti visas skaidrias šiltnamio dalis, nes per sezoną jos apsineša ir žemėmis, ir dulkėmis, todėl praleidžia mažiau šviesos.
„Mūsų klimato sąlygomis ir saulės, ypač pavasarį, būna mažoka, tad kuo švaresnė bus danga, tuo daugiau saulės pateks į šiltnamio vidų ir tuo greičiau įšils žemė. Konstrukcinėse dalyse gali likti ir ligų sukėlėjai, grybų sporos, gyventi kenkėjai, jeigu nenaudojate papildomų priemonių, geriausia naudoti aukšto slėgio plovimo sistemą, kad visą tai išplautumėte.
Pavasarį augalai gana greitai pateks į šiltnamį, todėl tokių agresyvių priemonių, kaip chloras jau nereikėtų naudoti, tačiau galima naudoti ūkiško muilo tirpalą ar sieros dūmadėžes, kurių galima įsigyti sodo ir daržo prekių parduotuvėse. Dūmai įlįs į visus tarpelius ir dezinfekuos juos. Tai geriausia daryti seniems šiltnamiams“, – pabrėžia docentė.
Pirmosios pavasarinės gėlės
Kai kuriuose prekybos centruose galima pastebėti ir nuo rudens likusių įvairiausių tulpių, narcizų ar kitų pavasarinių gėlių svogūnėlių. Jeigu visgi susigundysite ir nusipirkę pasisodinsite tokių gėlių, I. Auželienė sako, kad neverta tikėtis, jog jos šiemet pradžiugins žiedais.
„Dauguma svogūnėlių, kuriuos pasodintumėte šiais metais, nesužydėtų. Aišku, jie nepražūtų, išleistų lapus. Jeigu kaina yra žema ir viliojanti, galima įsigyti su mintimi, kad tos gėlės žydės tik kitą pavasarį. Tai galima daryti su scylių, snieguolių, žydrių, narcizų svogūnėliais. Su tulpėmis yra šiokia tokia rizika, kad svogūnėlis gali susmulkėti ir žiedų nebūtų nei šiais, nei kitais metais“, – aiškina ji,
Parduotuvėse jau galima rasti ir bijūnų, begonijų gumbų, tačiau neskubėkite jų kišti į žemę.
„Bijūnų sodinti į dirvą dar nereikia, nes gali būti ir šalnų, ir ne visur įšalas iš žemės pasitraukęs. Tačiau, jeigu labai norisi, galima bijūną pasodinti į vazoną ir laikyti kambaryje, kol ateis laikas ir žemė atšils.
Jeigu bijūnų gumbus nusipirksite dabar, bet dar neketinate jų sodinti, laikykite šaltoje ir tamsioje vietoje, pavyzdžiui, rūsyje. Aišku, būna gumbasvogūnių, tos pačios begonijos, jų galima irgi įsigyti dabar, pasodinti į vazonus, kad ankščiau išleistų lapus ir suformuotų žiedus, o atėjus gegužei išnešti į lovelius lauke arba balkone, į gėlyną“, – sako ji.
Tačiau jeigu nekantraujate pradėti gėlių darželio sodinimo darbus, yra pora darbų, kuriuos galite daryti jau dabar. Vienas iš jų – pasėti vienmetes gėles.
„Jau laikas sėti kai kurias gėles, pavyzdžiui, kosmėjas, zinijas, lakišius, lobelijas arba kitas vienmetes gėles, jeigu norite, kad jos žydėtų jau gegužę.
Taip pat galima vegetatyviškai dauginti pelargonijas, cimžiedes, fuksijas, tramažoles, šlamučius, begonijas. Šios gėlės gali išžiemoti kambaryje, tačiau pasidaro nebe tokios gražios ir išnešus į lauką nebebus tokios dekoratyvios. Galima nukirpti naujus išaugusius ūglius, juos įšaknyti vandenyje ar durpių substrate ir tuomet juos sodinti į vazonėlius, o gegužės mėnesį jau turėsite naujų augaliukų, kuriuos galėsite sodinti savo balkonuose, terasose ar gėlynuose“, – nurodo specialistė.
Taip pat dabar tinkamiausias laikas tvarkyti ir daugiamečius augalus gėlynuose, nes šildantys saulės spinduliai juos budina ir skatina skleisti naujus lapus.
„Pats laikas tvarkyti daugiamečių gėlių gėlynus, nes didelių šalčių pavojus jau yra praėjęs ir jau galime tvarkyti, nuimti antžemines nudžiūvusias dalis. Aišku, kai kurie žmonės mėgsta tai daryti rudenį, tačiau tai nėra gerai, nes augalas atveriamas šalnoms ir gali pašalti žiediniai, lapiniai pumpurėliai. Saulė šviečia vis šilčiau, augalai nori vegetuoti, todėl jau galima nukirpti senuosius lapus, kad atsirastų vietos naujiems. Pavyzdžiui, miskantus ar kitus varpinius augalus jau laikas kirpti, nes pavėlavus atsiras grėsmė nukirpti ir naujuosius lapelius“, – sako sodo dizainerė ir sodininkystės ekspertė docentė dr. I. Auželienė.
