Sportinis Tado kelias prasidėjo dar pačioje vaikystėje – vos 5-erių jis ėmė lankyti dziudo. Tuo metu į treniruotes buvo priimami tik vaikai nuo 6 metų, tačiau jo mama labai prašė ir verkė, kad treneris priimtų jos sūnų treniruotis. Taip jis ir pradėjo sportuoti kovos menus, kurių vėliau išbandė dar daugiau.
„Dziudo lankiau nuo 5 metų iki galbūt 12 metų. Tada pradėjau sportuoti Muay Thai, vėliau boksą, karatę. Vaikystėje praėjau viską, kas buvo susiję su muštynėmis.
Vaikystėje labai traukė visokios muštynės, bet tais laikais dar ir boksuotis tik slaptai galėjai, todėl vienintelis pasirinkimas iš pradžių buvo dziudo. Jau vėliau būdavo, kad bokso treniruotė vykdavo pusę keturių, o tada bėgdavau į Muay Thai iškart po jos. Per savaitę padarydavau po 10 treniruočių“, – pasakoja Tadas.
Nusikaltėliai tapo autoritetais
Vėliau Tado gyvenime atsirado išgerti mėgstantys draugai, tad ir pats pasuko tokiu keliu:
„Buvo kiti laikai. Kai aš augau, pavyzdžiais tapdavo nusikalstamo pasaulio žmonės. Mes į juos lygiuodavomės. Norėjome būti kaip jie. Padarydavome visokių nesąmonių ir atsidurdavome kalėjime. Nusikalstamo pasaulio atstovai buvo mūsų autoritetai.
Mums sakė, kad turėsite daug pinigų ir viskas ateis savaime. Galiausiai supratau, kad turi pats to siekti, o ne laukti, kol ateis ir kažkas duos kažką. Tai buvo tik dideli pažadai ir melas vaikams. Per ilgai aš tuo tikėjau iš tikrųjų“, – sako jis.
Ne kartą atsidūręs įkalinimo įstaigose, jis galiausiai suprato, kad tai, ką girdėjo iš savo autoritetų, nėra tiesa.
„Išėjęs iš įkalinimo įstaigos aš grįždavau pas mamą į namus, bet nieko nebandydavau keisti. Tikėdavau nusikalstamo pasaulio atstovais ir tikėjau, kad turi ateiti kiti ir duoti viską, ko tik reikia. Vėliau gyvenime ėmiau suprasti, kad čia tik pasakos vaikams“, – pasakoja Tadas.
Išėjęs iš kalėjimo Tadas grįždavo į mamos namus ir įsivaizduodavo, kad dabar sulauks visko, ką vaikystėje žadėjo pasirinkti autoritetai. Tačiau galiausiai viskas baigdavosi tuo, kad ir vėl atsidurdavo įkalinimo įstaigoje:
„Nusivili, kad taip nėra, ir pradedi gerti, susirandi tokius draugus, su kuriais esi dugne. Eini vienais takais su jais. Aš visko esu bandęs, įvairius narkotikus, bet mano priklausomybė buvo alkoholis. Narkotikai man nepatiko, o alkoholis tiko.
Gerdavau iki tol, kol vėl padarydavau kažkokią nesąmonę ir atsidurdavau įkalinimo įstaigoje. Ir taip sukosi – išeini, nusivili, geri, padarai nesąmonę, grįžti atgal. Galiausiai suvokiau, kad man niekas nepadės, manimi tik naudojasi ir maitina melais“, – dabar sako vyras.
Laukė, kol grįš į dugną
Vieną rytą Tadas atsibudo ir nusprendė, kad nuo šiandien bus kitaip: „Aš atsikėliau vieną dieną ir prisiminiau savo jaunystę. Pagalvojau, kur aš save skandinu. Iš tiesų, visą pragarą praėjau ir buvau ne dugne, o dar žemiau, pas patį velnią tikriausiai. Supratau, kad man niekas kitas nepadės ir turiu iš viso šito pakilti.
Niekur nesikreipiau pagalbos ir vienas ėjau tą kelią. Man skambindavo tie draugai ir sakydavo, kad turim gerti, ateik. Dabar suprantu, kad ten nebuvo draugai, nes draugai palaikytų, kad stengiesi iš to išlipti, o jie tik tempėsi žemyn paskui save. Aš sportuodavau, nes mane sportas nuramindavo, padėdavo atsipalaiduoti“, – sako Tadas.
Kasdien vyras jautėsi blogai ir kovojo su pagundomis, tačiau nenorėjo kitiems parodyti, koks silpnas yra tuo metu. Norėdamas iš viso to išbristi jis susidėliojo mažus žingsnelius, kurie jį ir atvedė ten, kur yra dabar.
„Aš eidavau į lauką bėgioti ir sportuoti. Man būdavo gėda, ką žmonės pagalvos apie mane. Alytuje tikrai matydavo žmonės, kaip aš atrodydavau. Parduotuvėje nusipirkdavau alkoholio, prisigerdavau, neidavau namo – miegodavau atsisėdęs ant suoliuko, o atsikėlęs eidavau toliau gerti.
Nei vienam nelinkėčiau praeiti to, ką praėjau aš. Kas nėra buvę tokioje situacijoje, negali suprasti, kaip sunku būti tokiame kailyje. Siekdavau mažų žingsnelių, po kurių pasitikėjimas savo jėgomis tik didėjo. Taip sustiprėjau. Dabar vienintelis mano būdas atsipalaiduoti – sportas. Pasportavęs ir jaučiuosi taip lyg būčiau gavęs milijoną“, – šypsosi jis.
Nuo lemtingos dienos praėjo jau 4 metai. Buvę Tado draugai dar metus laukė, kol jis „atkris“ ir sugrįš į kasdienėms linksmybėms.
„Tie „draugai“ nori, kad būtum tokiam pačiam lygyje, kaip ir jie. Mažai bendrauju su jais. Bet aš stengiuosi niekada nesmerkti nei alkoholiko, nei narkomano. Būna, kad kiti žmonės pakilę iš to paties, eina pro juos ir juokiasi, kad patiems pavyko pasikeisti, o jiems ne. Man negėda sveikintis su alkoholiku, nes aš suprantu, kaip jie jaučiasi“, – sako Tadas.
Didžiausios svajonės
Sportas padėjo vyrui ne tik pakilti iš dugno, tačiau ir parodė naują gyvenimo kryptį bei tapo pragyvenimo šaltiniu. Prieš metus Tadą pastebėjo treneris Vytautas Sadauskas ir pasiūlė atvažiuoti pas jį į Jiezną pasitreniruoti. Vyras nusprendė pabandyti.
„Treneris pasakė, kad toli nueisiu, jeigu negrįšiu ten, kur buvau. Sakė, kad tokių kaip aš jis dar nematęs, nes einu visiškai iki galo. Jis nusivežė mane į varžybas, matė, kad tęsiu, ką pradėjau, kėlė mane į viršų. Dabar esu visatos sportininkų 10-uke“, – džiaugiasi jis.
Kultūrizmu Tadas užsiima tik metus, tačiau jau dabar gali pasidžiaugti įspūdingais laimėjimais – atvirame Lietuvos kultūrizmo čempionate užėmė 4 vietą, „NAC Lithuania cup open“ – 4 vietą, Baltijos šalių kultūrizmo čempionate – 5 vietą, „Baltic bodybuilding 2020“ – 5 vietą tarp visų dalyvių, Baltijos šalių kultūrizmo čempionato naujokų tarpe – 3 vietą, „2021 NAC Lithuania cup open“ – 2 vietą, „2021 NAC Lithuania cup open“ – 3 vietą „Men classic physique“ kategorijoje, Baltijos šalių kultūrizmo čempionate – 2 vietą, „NAC Ronny Rockel classic 2021“ – 2 vietą, Visatos čempionate pateko į geriausiųjų 10-uką, o „Lithuania cup 2021“ lipo ant aukščiausio pakylos laiptelio.
„Dabar gyvenimo be sporto neįsivaizduoju. Vieni atsipalaiduoja nuėję į bažnyčią, o aš nuėjęs į sporto salę. Man tai neįkainojamas jausmas. Žmona irgi žino, kad be sporto jau negaliu ir supranta“, – sako Tadas.
Vyras neslepia, kad dėl jaunystės nuklydimų nebaigė mokyklos, tačiau šiemet jis stengiasi baigti 12 klasę, o po to bandys stoti į Lietuvos sporto universitetą ir išpildyti savo svajonę – tapti treneriu. Tačiau tai ne vienintelė Tado svajonė, o galbūt tiksliau būtų sakyti, kad tai Tado planai, nes jis tiki savimi ir tiki, kad to tikrai pasieks:
„Dar svajoju tapti visatos čempionu. Juk jeigu per metus tiek daug pasiekiau, įkopiau į visatos geriausių 10-uką, tuomet galiu tapti ir čempionatu“, – šypsosi Tadas.
