Daugiau nei 25-erius metus kinologu policijoje dirbęs kaunietis Jurijus Aleksandrovas išėjęs į pensiją rankų nesudėjo. Anaiptol – įkūrė viešąją įstaigą „K9 paieška“, kurios pagrindinis tikslas yra ieškoti dingusių žmonių.
„Idėja nėra originali, nes dar būdamas policijoje kinologu važinėjau nemažai į tarptautinius seminarus tobulėti, o ten sutikdavau nemažai kitų Europos šalių atstovų, kurie buvo tokio pobūdžio organizacijos nariai. Pastebėjau, kad visose kitose Europos šalyse yra daug tokių organizacijų, todėl man pasidarė įdomu, kodėl niekas pas mus dar neįkūrė tokios.
Anksčiau pačiam nebuvo laiko tokiam darbui, tuo neužsiiminėjau, o dabar, prieš pusantrų metų išėjus į pensiją to laiko atsirado ir ėmiausi iniciatyvos, nes kažkam pradėti tai reikėjo. Anksčiau dingusių žmonių problemas spręsdavo tik policija ir pasienis, kurie, deja, tačiau ne visur spėdavo ir mes kaip piliečiai, ne prie visų operacijų galėjome prisidėti“, – pasakoja Jurijus apie „K9 paieška“ organizacijos atsiradimą.
Anot kinologo, nors organizacija pradėjo dirbti kaip vienijanti kinologus, tačiau laikui bėgant, atsirasdavo vis daugiau žmonių, kurie norėjo prisidėti suteikiant bet kokią pagalbą:
„Svarbiausia, kad yra žmonių noras. Aš pilnai suprantu, kad kuomet dingo žmogus ir jam gresia pavojus, tai bet kokia pagalba yra gera, todėl neverta savęs apriboti tik naudojant ir šunis, nes ne visuomet yra galimybė juos panaudoti. Kartais pėsčiomis šukuojame tas vietas, kur šuns panaudoti neįmanoma, bet patikrinti teritoriją verta.“
Specialūs apmokymai ir rizikos vertinimas
Šiuo metu Jurijaus įkurtoje organizacijoje savanoriauja apie trisdešimt žmonių, kurie šalia pagrindinių savo darbų randa laiko prisijungti į operacijas, kuomet ieškoma dingusių asmenų. Nors pagrindinė būstinė yra įsikūrusi Kaune, tačiau, anot J. Aleksandrovo, nemažai žmonių yra išsibarstę po Lietuvos miestus, taip pat yra grupė ir Vilniuje.
„Kadangi tokia veikla savanoriška ir dauguma iš mūsų turi pagrindinius darbus, tai žinoma, kad žmonių kiekis paieškos metu priklauso nuo savaitės dienos ar tai savaitgalis, ar ne. Pilnaverčiu mūsų organizacijos nariu gali būti žmogus, subrendęs, pilnametis, kuriam jau yra 18 metų. Šiuo metu paaugliams, kurie nuo 14 metų galėtų prisijungti darome naują projektą „K9 jaunoji karta“, kur savanorystės įstatymui niekas neprieštarautų ir vaikai, kurie nori prisidėti, galėtų tai padaryti“, – pasakoja apie naują būsimą projektą Jurijus.
Nors tokios idėjos dar tik ateityje ir procese, tačiau vyras pasakoja, kad jau dabar sulaukia iš aplinkinių žmonių klausimų ir prašymų, kurių vaikai nori prisidėti prie paieškų. Visgi, priimti savanoriai nelieka neapmokyti. Jiems bent kartą per mėnesį yra organizuojami specialūs suvažiavimai, kuriuose vyksta mokymai:
„Kartą per mėnesį rengiame mokymus savanoriams, kuomet suvažiuoja iš skirtingų miestų visi nariai. Tada mes bendromis jėgomis atidirbinėjame taktiką, vyksta užsiėmimai, teorijos mokomės, nes nemažai laiko ir dėmesio skiriame darbui. Taip pat praeiname ir teoriją apie darbą su šunimis, kaip su jais dirbti, kokie metodai, mokinamės mažų mažiausiai kaip orientuotis miške, kaip suteikti pirmąją pagalbą žmogui, šuniui.“
Tokios darbo metodikos su savanoriais buvęs policijos kinologas pasisėmė iš kitų Europos valstybių organizacijų, kurios užsiima panašia veikla. „Vien žiūrint į Latvijos pavyzdį, kur tokia organizacija egzistuoja jau 11 metų, galima daug ko pasimokyti, nes jie puikiai tvarkosi“, – priduria Jurijus.
Treniruojasi ne tik savanoriai, tačiau ir šunys, kurių „K9 paieška“ turi net 23. Su jais du kartus per savaitę užsiiminėja kinologai, tačiau šiuo metu, pasak vyro, dar ne visi yra pasirengę pilnai vykti kartu į operacijas ir ieškoti žmonių.
Jurijus Aleksandrovas taip pat tikina, kad kiekvienas norintysis prisijungti bus mielai priimtas, tačiau net ir nedrįstantiems prisijungti – pabandyti verta.
„Suprantu, kad ne visada bus lengva ir tokioje veikloje nėra daug tos romantikos, nes iš tiesų, aš tos duonos privalgiau dirbdamas kinologu ir suprantu, kad tokia romantika gali greitai išnykti po kelių rimtų išvykimų. Tačiau žmonės, kurie turi savyje svetimam skausmui užuojautos, tikrai gali prisijungti ir pabandyti“, – sako jis.
Atidžiai svarsto ir analizuoja skirtingus atvejus
Jurijaus įkurta organizacija glaudžiai bendradarbiauja ne tik su policija ar tyrėjais, tačiau priima prašymus ir iš pavienių asmenų, šeimų, kurios kreipiasi dėl dingusio asmens. Visgi – ne kiekvienas atvejis yra įvertinamas kaip skubus ir yra organizuojama greita paieškos operacija.
„Kuomet gauname atvejį, kad dingo žmogus prieš mėnesį, suprantame, kad ji gyvo ieškoti yra maža tikimybė, todėl mūsų tikslas tuomet tampa jau galbūt geriau atidėti pora dienų vėliau ieškojimą, bet per tą laiką pritraukti kuo daugiau žmonių ir šunų į paiešką, kad būtų didesnis pajėgumas ir tikimybė rasti taip seniai dingusį žmogų būtų didesnė.
Tačiau jeigu kalbame apie tokį atvejį, kai žmogus dingo prieš porą dienų ir jo gyvybei gali grėsti pavojus – veikiame nedelsiant“, – aiškina Jurijus.
Tokius sprendimus – vykti nedelsiant ir ieškoti, ar palaukti porą dienų ir tik tuomet surinkus informacijos organizuoti paiešką sprendžia ne bet kas, o „K9 paieškos“ organizacijos taryba. Pasak vyro, tarybos posėdžių metu yra aptariama, išanalizuojama kiekviena situacija ir tik tuomet priimamas sprendimas, kad paieškoje bus dalyvaujama, o tuomet pradedami kviesti ir kiti savanoriai.
„Nevykstame į tuos atvejus, kuomet išanalizavus situaciją matome, kad dingusio asmens gyvybei negresia pavojus, nes žmogus, pavyzdžiui, vyras ar moteris tiesiog nenori grįžti namo. Tada mums neverta kištis į tokius reikalus, nes čia jau asmeniniai žmonių santykiai“, – juokiasi J. Aleksandrovas.
„K9 paieška“ organizacija veikti pradėjo nuo šių metų liepos mėnesio ir turėjo jau 5 svarbias paieškos operacijas, iš kurių buvo netgi dvi sėkmingos, nes dingę žmonės buvo rasti:
„Viena iš jų buvo, kai radome apie mėnesį laiko dingusio vyro kūną Druskininkuose, kita – Birštone. Čia po nakties namiškiai pasigedo moters, kuri turėjo psichikos sutrikimų ir nakties metu išėjo. Gavę žinią apie tai, nedelsiant vykome į šią operaciją, nors neseniai buvome grįžę iš kitos. Patraukėme, kiek galėjome pajėgų ir, kaip sakoma, visuomenės bei mūsų dėka žmogus buvo rastas gyvas.“
Neretai nutinka ir taip, kad dingus asmeniui, iš išgąsčio ar dar dėl kitų dalykų artimieji pamiršta visas reikalingas detales, kurios yra susijusios su dingimu. Dėl šios priežasties Jurijus primena keletą svarbių dalykų, kurie turi be galo didelę reikšmę organizuojant asmens paiešką.
„Svarbiausiai yra maksimaliai tiksli informacija ir reikia prisiminti visas smulkias detales: kada žmogus paskutinį kartą matytas, kokia jo nuotaika buvo prieš tai ir dingimo dieną, ką buvo apsirengęs, turėjo su savimi telefoną, pinigų ar ne. Kiekviena smulkmena turi savo vertę, net jeigu žmogus sirgo kažkuo ar turi bėdų su sveikata – tai irgi labai svarbu.
Reikia suprasti, kad kiekviena paieška prasideda nuo rimtos analizės, nes mes negalime iškart šukuoti, ieškoti su šunimis žmogaus neatlikę jos. Dėl to ir sakau, kad be galo svarbus yra glaudus bendradarbiavimas tiek su policija, tiek su tyrėjais, tiek su artimaisiais. Kuo daugiau tikslesnės informacijos gauname – tuo tikslesni yra mūsų veiksmai“, – teigia kinologas, viešosios įstaigos „K9 paieška“ vadovas Jurijus Aleksandrovas.
