Specialistė pasakoja, kad mokslinių tyrimų duomenimis, sodininkystė yra labai naudinga. Pvz., vyresniems žmonėms padeda kovoti su psichinių funkcijų, mąstymo sutrikimais: dirbdami sode įgaliname mūsų smegenis spręsti įvairias problemas, o taip geriname atmintį, susikaupimą, ugdome sąmoningumą ir malšiname stresą. Be to, dirbdami valandą sode sudeginame apie 450-500 kalorijų.
Visgi, atšilus orams, vaistines užplūsta gyventojai, besiskundžiantys sąnarių, nugaros ar raumenų skausmais, peršalimu ir t.t. Neretai paaiškėja, kad tai – neatsargaus darbo sode pasekmė. Vaistininkė S. Izmalkova teigia, kad norint po darbo sode išvengti negalavimų, svarbiausia nepamiršti, kad geriausia problemų prevencinė priemonė – nuolatinis aktyvus gyvenimo būdas.
Reikia ruoštis iš anksto
Kalbėdama apie fizinius užsiėmimus, vaistininkė pabrėžia – sveikatos bėdos neretai kyla tuomet, kai darbas sode yra vienintelė aktyvi veikla gyvenime:
„Po žieminės stagnacijos atėjus pavasariui, žmogus dvi savaites prapuola sode be atvangos dirbdamas, jam susuka nugarą, skauda sąnarius, raumenis. Tada ateina į vaistinę su visa „puokšte“ problemų ir tenka savaitei ar dviem darbus pamiršti. Krūvį reikia didinti po truputį, o ne staiga.“
Vaistininkė pataria, penkias dienas per savaitę bent 30 minučių turėtume aktyviai pajudėti, kad ir kokio amžiaus būtume. Net ir turint negalavimų galima rasti tinkamų būdų judėti: pasirinkite šiaurietišką ėjimą ar baseiną. „Jauno ir vyresnio žmogaus fizinis aktyvumas skiriasi, bet pusvalandį per dieną tikrai kiekvienas gali surasti aktyviam judėjimui“, – neabejoja S. Izmalkova.
Apšilimas prieš darbus sode – būtinas
Vaistininkė priduria, kad prieš imantis sodo darbų, būtina atlikti bent kelis apšilimo pratimus – taip sumažinama traumų rizika ir išvengiama skausmo. „Apšilimas paruošia kūną apkrovai – sušilęs jis leidžia atlikti veiksmus kur kas lengviau, tampa mobilesnis, lankstesnis, didėja judesių amplitudė, jėga, o tai ir tampa saugikliu nuo galimų traumų“, – pabrėžia vaistininkė.
Kalbėdama apie apšilimą, S. Izmalkova akcentuoja, kad tikslią apšilimo programą derėtų kiekvienam apmąstyti individualiai atsižvelgiant į savo kūną:
„Visgi, prieš darbus verta pabandyti bent jau iškelti rankas ir tempti jas į viršų lyg kažką norėtumėte pasiekti. Apimkite alkūnes delnais ir kelis kartus pasilenkite į kairę ir į dešinę; uždėkite rankas ant pečių ir pasukinėkite pečius pirmyn, atgal ir t.t.“
Tinkami judesiai padės išvengti traumų
Vaistininkė pataria, kad darbus ant žemės geriau atlikti atsitūpus arba klūpint ant kelių. Kai kojos sulenktoje padėtyje, apkrova nugarai gerokai sumažėja. Kelius galima lenkti pakaitomis, amortizacijai – naudoti specialiai pritaikyta pakyla, žema kėdute.
„Svarbi yra ir kūno pozicija keliant sunkius daiktus. Kelkite tik tai, ką pajėgiate pakelti. Nekelkite pasilenkę, tiesiomis kojomis: raunant sunkų daiktą reikia atsistoti kuo arčiau jo, sulenkti kojas per kelius (kojos turi būti bent jau pečių plotyje, o nugara – tiesi). Taip didžiausia apkrova tenka kojų raumenims, o įtempus pilvo raumenis, nugarai tenka dar mažiau“, – paaiškina S. Izmalkova.
„Camelia“ vaistininkė priduria, kad jei ilgai tupėjote ar klūpojote, niekada staigiai nesistokite: pašokus dėl slėgio pokyčio dažnai apsisuka galva, žmonės nugriūna, praranda sąmonę, susižeidžia.
Apsisaugokite nuo klimato poveikio
Specialistė tęsia, kad svarbu apsisaugoti ir nuo išorės poveikio, ypač saulės spindulių. Saulė pavojingiausia nuo 11 iki 15 valandos: būtent tuomet didžiausia nudegimo, perkaitimo rizika. Apsaugos priemones reikėtų tepti prieš 15–30 min. iki išėjimo į lauką, o papildomai būtina nešioti kepurę, akinius, drabužius ilgomis rankovėmis. Tai sumažina ir melanomos bei kitų piktybinių darinių riziką.
S. Izmalkova akcentuoja, kad taip pat labai svarbu nepamiršti vartoti daugiau gėrimų ar maisto produktų su mineralais, kad būtų užtikrintas elektrolitų balansas. Fizinį darbą dirbantys ir gausiai prakaituojantys žmonės gan greitai netenka įvairių mikroelementų. Elektrolitų balansas padeda palaikyti tolygią širdies veiklą, reguliuoja nervų ir raumenų funkcijas, palaiko šarmų ir rūgščių balansą.
„Beje, daugelis mūsų buityje tam tikrus negalavimus vadina „perpūtimu“. Toks skausmas – nervų šaknelių uždegimas. Dažniausiai tai yra nugaros ar kaklo skausmai. Šie sutrikimai nesunkūs, tačiau nuo nervų šaknelių uždegimo lengviau apsisaugoti, nei jį gydyti. Todėl reikia nepamiršti, kad negalima rengtis per daug šiltai, nes perkaitus susergama daug greičiau, taip pat venkite darbo itin vėjuotomis dienomis“, – pranešime spaudai pabrėžia vaistininkė S. Izmalkova.
Nepamirškite daryti pertraukų ir atsipalaiduoti
Vaistininkė po sodo darbų ragina nepamiršti ir atsipalaidavimo bei mankštos pratimų. „Norėdami atpalaiduoti kūną po sunkių sodo darbų, kitą dieną lengvai pasimankštinkite. Ypač rekomenduojame vandens sportą: baseino procedūros labai teigiamai veikia raumenis, vandenyje jie greitai atsipalaiduoja. Be to, išbandykite prausimąsi po kontrastiniu dušu, keičiant šilto ir šalto vandens sroves“, – sako vaistininkė.
Ji taip pat primena, kad siekiant nepakenkti sau, lauke reikia dirbti ne ilgiau nei 40-50 minučių, daryti 20 minučių pertrauką, o tada veiklas keisti: pasodinę derlių, nupjaukite žolę, genėkite medžius ir kt. Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, kurie ūkio darbais užsiima tik savaitgaliais: apkrovą didinkite po truputį, o poilsio minutėmis rekomenduojama pasivaikščioti, prigulti.
