Tačiau iš tiesų visa, kas iš gamtos, turi ir atitekti gamtai.
Lapai
Nukritę lapai ypač tinka kompostui, jų nereikėtų išmesti su kitomis buitinėmis atliekomis į šiukšlyną. Nereikėtų sugrėbtų lapų dėti į krūvą. Tam tinka komposto dėžė. Kad lapai nesukristų ir nesuliptų į vientisą masę, juos reikia padžiovinti ir sumaišyti su kitomis atliekomis.
Lapus reikia ne rauginti, o pūdyti, todėl kompostui netinka rauginių medžiagų turintys ąžuolo lapai. Nereikėtų kompostuoti ir riešutmedžio lapų, nes juose yra kitų augalų augimą stabdančių medžiagų.
Sugrėbtų lapų nereikėtų pilti į betoninę duobę, nes kompostui ruošti būtina sąlyga – puikus vėdinimas. Neturintiesiems specialios dėžės patariama lapus krauti į medinį aptvarą.
Ant kiekvieno žalių atliekų sluoksnio reikėtų užmesti porą kastuvų žemės, kad geriau daugintųsi bakterijos. Kompostą būtina pridengti polietileno plėvele, beasbesčio šiferio lakštu ar kita danga, kad lietus neišplautų naudingųjų medžiagų.
Trąša bus geresnė, jei bus naudojamas komposto aktyviklis, kuris ardo organines sodo liekanas ir neleidžia atsirasti nemaloniems kvapams, reguliuoja dirvos rūgštingumą. Pabarsčius šiuo priedu, trąša tinkama naudoti po 6–8 savaičių.
Ne visi žino, kad priplėkusiame šiene gausu šieno lazdelės bakterijų, kurios aktyviai skaido organiką. Tokį šieną reikia 15–20 min. pavirinti vandenyje, kiekvienam litrui skysčio pridėjus po šaukštą kreidos.
Šieno lazdelės virimo temperatūroje virsta sporomis. Uždengtą indą reikia pastatyti šiltoje vietoje. Po kelių dienų vandens paviršiuje susidarys plėvelė – tai bus suaktyvėjusios bakterijos. Tokiu nuoviru laistant kompostą organinės medžiagos suyra sparčiau.
Kas tinka kompostui
Kompostui ruošti tinka visos biologiškai skaidžios atliekos: sodo ir daržo augalai, šienas, šiaudai, nupjauta žolė, lapai, smulkios medžių ir krūmų šakelės, pjuvenos, vandens telkinių augalai ir dumbliai, kai kurios virtuvės atliekos, arbatos, kavos tirščiai.
Jei norima į komposto krūvą dėti ką tik nupjautą žolę, ją reikėtų padžiovinti arba sumaišyti su stambesnėmis žaliosiomis atliekomis. Nupjauta ir į krūvą sukrauta žolė gali pradėti rūgti ir sulėtinti arba visiškai sustabdyti komposto gamybą.
Jei į komposto dėžę ketinama įmesti piktžolių su subrendusiomis sėklomis, jas vertėtų prieš tai uždengti skaidria plėvele ir palaikyti saulės atokaitoje. Taip sėklos perkais, sušus ir praras daigumą.
Namų sąlygomis kompostui gaminti patariama naudoti specialią dėžę, galima ją pasigaminti ir patiems. Dėžė turi būti dviejų skyrių: į pirmą kraunamos naujos atliekos, antrame skyriuje – bręstanti masė. Dugnas turi būti laidus vandeniui, apačioje būtina įrengti ventiliacijos angas.
Dėžė turėtų būti iki 1 m aukščio, kad būtų patogu maišyti kompostą, su dangčiu. Statyti rekomenduojama pavėsyje, kad nekaitintų tiesioginiai saulės spinduliai. Subrendęs ir tinkamas naudoti kompostas yra vienalytis, tamsios spalvos, panašus į dirvožemį.
Kaip gaminti kompostą?
Medžio šakos, pjuvenos ir žievė pūva lėtai, bet ir jas galima kompostuoti. Subertos storu sluoksniu kompostinės dugne jos pamažu pus, sugers skysčių perteklių ir bus puikus drenažas. Stambias šakas reikia sukapoti arba susmulkinti smulkintuvu. Kad atliekos irtų, krūvos viduje turi būti pakankamai drėgmės ir šilumos.
Labai sausą ir karštą vasarą krūvą reikia keletą kartų palaistyti. Lietingą vasarą drėgmės čia bus per daug – įmaišoma sausų atliekų (lapų, šiaudų, durpių), arba perkasama, kad prieitų oro ir greičiau džiūtų (kompostines galima uždengti, kad neprilytų ir neišgaruotų drėgmė). Kai viduje pakyla temperatūra ir atliekos pradeda smarkiai irti, drėgmės savaime išsiskiria pakankamai.
Šviežias, drėgnas ir sausas atliekas geriausiai sluoksniuoti. Jeigu nupjovėte veją ir yra daug žolės, kraukite ją sluoksniais kartu su durpėmis arba šienu. Storesnis kaip 50 cm šviežios žolės sluoksnis kompostinėje sukris, suslūgs ir be oro pradės rūgti.
Jeigu nenorite sluoksniuoti su durpėmis, padžiovinkite žolę dienelę kitą ir tik tuomet sukraukite į kompostinę, bet ne storesniu kaip 1 m sluoksniu. Atliekas galima sluoksniuoti ir su žeme. Ir dar – kompostą būtina dažnai perkasinėti, judinti, kad patektų deguonies. Geras kompostas turi kvepėti duona.
Nemeskite į kompostinę piktžolių su sėklomis, nes jų pribyrės į krūvos pakraščius, jos nesupus ir vėl užterš lysves. Paklokite jas ant žemės plonu sluoksniu ir sandariai užklokite skaidria polietileno plėvele. Sėklos gaus saulės ir šilumos smūgį, sušus ir praras daigumą. Po keleto savaičių (priklauso nuo oro) piktžoles galėsite drąsiai sukrauti į kompostinę.
Jeigu turite vietos, statykite ne vieną, bet dvi arba tris kompostines. Tuomet nuolat turėsite vertingų organinių trąšų. Pirmąją kompostinę pradėsite krauti rudenį (šakos, lapai, pjuvenos, žievės) arba pavasarį ir krausite visą ateinančią vasarą. Kitą rudenį persijosite pirmąją krūvą, subrendusį kompostą supilsite į antrą kompostinę, pusiau supuvusį paliksite pūti toliau, o trečiojoje kompostinėje pradėsite krauti naują krūvą.
Kompostuojant ant žemės, rekomenduojama lygioje vietoje paruošti aikštelę, (5,5 × 1,5 m), kurioje tilptų 3 krūvos (kiekviena 1,5 × 1,5 m, su 50 cm tarpais). Pirmaisiais metais ruošiama viena krūva, antraisiais – antra, trečiaisiais – trečia. Ruošiant trečią, pirmoji jau bus tinkama naudoti. Kompostuojant ant žemės, kompostas bręsta ilgiau (1–2 metus), sunkiau palaikyti tvarką.
Kompostuoti specialiuose konteineriuose yra patogiau, nes užimama mažiau vietos, greičiau pakyla kompostuojamoms medžiagoms irti reikalinga temperatūra, geriau išsilaiko drėgmė ir kompostas greičiau subręsta (iki 1 metų). Be to, tokius konteinerius lengviau prižiūrėti ir palaikyti tvarką. Galima kompostuoti konteineriuose; galima tiesiog formuoti komposto krūvas, pilant atliekas ant žemės; galima iš lentų daryti dėžes.
Vieno ar dviejų konteinerių sistema
Paprasčiausias būdas – viską supilti į krūvą. Bet jei atliekų daug – vienos dėžės bus mažai, reikės naudoti dvi. Kai viena krūva pasiekia metro aukštį, pilame antrąją. Komposto krūva pildoma palaipsniui, pirmiausia susikompostuoja apatinis sluoksnis, todėl jį reikia permesti į kitą vietą. Nesusikompostavęs viršutinis sluoksnis atsidurs naujos krūvos apačioje, o apatinį bus galima naudoti greičiausiai.
Dviejų ar trijų konteinerių sistema
Šios sistemos pranašumas yra tas, jog užpildžius vieną dėžę, jos turinį galima išversti į kitą, tokiu būdu krūva pravėdinama ir šviežios atliekos atsiduria dugne. Kiti naudoja trijų konteinerių sistemą. Viename iš jų visada būna gatavo komposto. Pripildžius pirmą, jis išverčiamas į antrą vidurinį ir vėl pildomas pirmas, o kai jis pilnas – iš viduriniojo išverčiamas į trečią, o pirmas – į vidurinį.
Sukamasis kompostavimas
Šis kompostavino būdas brangus, bet greitas. Sukamajame konteineryje kompostas paruošiamas per tris savaites. Konteineris beveik pripildomas, kartu dedama žolių ir sudrėkintos žemės, visa tai kasdien maišoma ir vėdinama.
Svarbu konteinerio neperpildyti, kad būtų galima maišyti. Kol viena partija kompostuojama, kaupiama antra. Tokiame komposte laikosi aukšta temperatūra, nes konteineris izoliuotas, o viduje veikia aktyvūs mikrobai.
Tranšėjinis kompostavimas
Tai geras būdas sodininkams, kurie turi vietos ir nenori triūsti prie konteinerių ar krūvų. Virtuvės atliekos paprastai užkasamos 20 cm gylyje ir paliekamos porai mėnesių, tada toje vietoje sodinami augalai. Tuo metu organinės atliekos būna supuvusios ir augalų šaknys tai greitai pajunta.
Jei yra daug atliekų (pavyzdžiui, medžių lapų) ir jomis norima atsikratyti iš karto, jos išsklaidomos po visą sodo sklypą ir supūdomos užkasant dirvoje. Tai geriausia daryti vėlų rudenį, kai visi lapai jau nukritę.
Sliekai – kompostuotojai
Tai puikus būdas atsikratyti maisto atliekų. Tokia sistema, turint sandarų konteinerį, gali būti įrengiama net pastato viduje. Konteineriai yra sandarūs, uždengti dangčiu, tik paliktos skylutės ventiliacijai bei drenažui. Į konteinerį prileidžiama raudonųjų arba mėšlo sliekų.
Aukštos kokybės kompostas pagaminamas per vieną vasarą. Sliekus dėti į kompostą tikrai verta, jau vien dėl to, kad jie gerai panaikina puvėsių kvapą. Kalifornijos sliekų galima įsigyti žvejų parduotuvėse arba sodininkų mugėse.
Temperatūra ir vėdinimas
Numatytoje kompostavimo vietoje ant pagrindo paklojamas augalinės kilmės medžiagų (piktžolių, popieriaus, šakelių) 15–20 cm sluoksnis arba padedama plytų. Tai pagerina oro cirkuliaciją ir drenažą komposto krūvoje.
Norint paruošti gerą kompostą, būtina palaikyti bent 50 °C temperatūrą. Esant tokiai temperatūrai sunyksta piktžolių sėklos. Taip pat būtina, kad į komposto krūvą patektų daugiau deguonies. Todėl reikia dažniau ją maišyti, kraunant per daug nespausti. Kita vertus, nederėtų krauti per laisvai, nes jis išdžius.
Pakilus komposto krūvoje temperatūrai per 70 °C, sumažėja komposte esančių maistingų medžiagų kiekis. Kad taip neatsitiktų, kompostą reikia laistyti arba maišyti, vartyti.
Jei temperatūra krūvoje nekyla, gali būti, jog ten yra per sausa arba per daug drėgmės. Jei yra per sausa, kompostą reikia palaistyti. Jei per drėgna, pavartyti, pridėti sausesnių medžiagų.
Drėgmė komposto krūvoje turi būti 50–60 proc. Kompostuojama medžiaga turi būti panaši į išspaustą kempinę – ji nėra sausa, bet iš jos daugiau vandens neišspausi. Tokia drėgmė turi būti palaikoma visą laiką.
Temperatūra, pasiekusi aukščiausią laipsnį, per kitas 4–5 savaites mažėja. Šiuo laikotarpiu kompostą patartina pavartyti, kad jis prisisotintų deguonies, skatinančio augalinių medžiagų irimą. Kai temperatūra nustoja kilti, kompostą reikia palikti dar dviems mėnesiams, kad viskas perpūtų.
Lapų ir žolės komposte pakanka azoto, bet trūksta fosforo ir kalio. Todėl papildomai galima įdėti šių elementų turinčių medžiagų. Subrendęs kompostas sijojamas per retą tinklą (angos 1–2,5 cm), kad atsiskirtų šakelės, akmenukai ir kitos priemaišos. Visos atsijotos tinkamos priemaišos gali būti panaudotos kitam kompostui ruošti.
Siekiant apsaugoti kompostą nuo ligų užkrato, būtina sunaikinti (geriausia sudeginti) ligotas ir kenkėjų pažeistas atliekas ir naudoti visiškai perpuvusį kompostą. Nevisiškai supuvęs kompostas privilioja šimtakojus, kurie vėliau padarys žalos grauždami vaisius ir daržoves.
Autorius: Petras Klimas
