Komposto dėžėje knibždėte knibždėjo dešimtys, o galbūt net šimtai susisukusių lervų. Šis reginys Vytautą nustebino ir jis ėmė ieškoti atsakymų – kas tai?
Kibiro su neatpažintomis lervomis nuotrauka vyras pasidalijo „Facebook“ grupėje „Sodas-Daržas-Kiemas-Namai“. Savo įraše jis rašė: „Kas čia? Radome komposto dėžėje.“
Įrašas sulaukė gausybės reakcijų – daugiau nei 100 „patinka“ paspaudimų ir 247 komentarų.
Daugelis norėjo pamėginti atsakyti vyrui į jį dominusį klausimą. Komentavusieji pasiskirstė į dvi stovyklas ir vieni teigė, jog tai – auksavabalių lervos, o kiti – jog karkvabalių.
„Trumpos kojytės, tai ne karkvabalių vaikai. Rašydavo, kad geriečiai ir augalų šaknų neėda“, – rašė viena iš po įrašu pakomentavusių moterų.
„Tai – grambuolių lervos. Naikinkite negailėdami“, – buvo rašoma kitame po įrašu buvusiame komentare.
Atsakė gamtininkas
Naujienų portalui tv3.lt šį Vytauto radinį sutiko pakomentuoti gamtininkas Deividas Makavičius. Pasak jo, nieko nuostabaus, kad būtent šiuo metų laiku sodininkai randa panašius radinius.
Jis tikino, kad tai lemia paskutiniųjų sodo darbų atlikimas, dirvos perkasimas ir komposto pernešimas. O pažvelgęs į nuotrauką atidžiau, D. Makavičius atskleidė, jog į šias lervas panašios yra trijų vabzdžių lervos.
„Yra keletas panašių, tokių didelių ir riebių lervų. Visų pirma, panašios yra karkvabalių lervos, kurios neretai priskiriamos kenkėjams. Taip pat yra auksavabalių lervos.
Dar yra tokio archajinio vabalo – raganosio lervos, tačiau mes jį galime atmesti, nes jis, nors atrodo panašiai, bet yra didžiulis – lervos beveik nykščio dydžio“, – apie tris vabzdžių rūšis kalbėjo D. Makavičius.
Pasak jo, tuomet pasirinkimui lieka tik du vabzdžiai – grambuoliai bei auksavabaliai. Jis pasakojo, kad grambuolius dauguma atpažįsta, tačiau auksavabalius atskirti pavyksta ne visuomet.
Gamtininko teigimu, auksavabalis – žaliai blizgantis vabalas, vasaros metu nutupiantis ant gėlių žiedų. Kai kurios auksavabalio rūšys yra saugomos.
„Jie – geriečiai. Maitinasi jau tik organika, negyvomis augalų dalimis. Aptinkami žaliųjų augalų komposte. Iš esmės viskas, ką randame komposte, visi tokie panašūs vabalai yra geriečiai ir jų nereikia naikinti.
Juos reiktų paleisti į tą pačią vietą ir jie dar ir padės tam kompostui, o vasarą džiugins savo spalvomis skraidydami sode“, – apie auksavabalius pasakojo D. Makavičius.
Tuo tarpu karkvabaliai gyvena dirvoje. Jie maitinasi ne tik organika, bet ir mielai graužia gyvas augalų šakneles, dėl to sodininkai dažnai juos nori išnaikinti.
„Iš nuotraukos mes matome auksavabalio lervas. Vizualiai jas galima atskirti nuo karkvabalio iš to, kad karkvabaliai turi šešias galūnes, o taip pat jų kojos būna dvigubai ilgesnės nei auksavabalių.
Taip pat karkvabalio lerva būna plikesnė, o auksavabalio kūnelis būna apaugęs plaukeliais, ypač tai matosi pilvelio gale, kur yra patamsėjimas.
Galima pastebėti, kad ir pati auksavabalio galvutė yra mažesnė, o virš jos esančios antenos yra trumpesnės nei pas karkvabalį“, – baigė pokalbį jis.