„Ši tema vaistinėje nėra pati dažniausia, tačiau per paskutinius kelerius metus tokių klientų tikrai padaugėjo, ypač kalbant apie gyventojus, ateinančius tiesiai iš tatuiruočių salono. Tam tikriausiai įtakos turi ir mada, ir visuomenės požiūrio pasikeitimas į tatuiruotes – nebeliko stigmatizacijos, bei atsakingas meistrų ir klientų požiūris į odos priežiūrą po tatuiruotės seanso ar auskarų vėrimo“, – komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Roberta Janulytė.
Ji tęsia sakydama, kad dažniausiai pacientai teiraujasi, kiek kartų tepti ir dezinfekuoti auskarą ar tatuiruotę, ar galima maudytis, kaip apsaugoti tatuiruotę ar auskarą nuo vandens.
„Odos dezinfekcijai po auskarų vėrimo geriausiai tinka antiseptikai ne spirito pagrindu, bet iš bėdos žaizdą galimą valyti ir vandenilio peroksidu. Tačiau jo nerekomenduojama naudoti ant gleivinių – jis netiks, jei auskaras įvertas į liežuvį, reikia atsargiai plauti aplink akis, jei auskaras įvertas į antakį. Ilgiausiai ir sunkiausiai gyja auskarai įverti į bambą – sunkiausia užtikrinti švarą, nes bambos duobutėje kaupiasi nešvarumai, auskaras dažnai kliūva už drabužių, judant tempiasi ir atsipalaiduoja ne tik raumenys, bet ir oda, todėl žaizda dažnai dirginama ir sunkiau gyja“, – aiškina vaistininkė.
Kokios priemonės reikalingos?
Dažniausiai žmonės kreipiasi būtent specialių kremų ar tepalų bei antiseptikų po auskarų vėrimo ar tatuiruotės darymo. Pacientai į vaistinę suskumba, kai oda sunkiai gyja ir vystosi infekcijos požymiai. Nuo pat pradžių įsigijus tinkamas priemones bei prižiūrint taip, kaip patarė tatuiruočių meistras, galima išvengti komplikacijų.
„Tinka kremai ar tepalai su dekspantenoliu ir chlorheksidinu, o antiseptikas su oktenidino dihidrochloridu ir fenoksietanoliu. Nereikėtų pasikliauti internete rastais patarimais: plauti žaizdas ūkiniu muilu, dėti sutrintų aspirino tablečių ar vaistažolių kompresų, net žaizdos plovimas vandenilio peroksidu ar spiritiniais tirpalais apsunkina gijimą, nes džiovina tiek žaizdą, tiek odą aplink ją“, – perspėja R. Janulytė.
Pasak jos, svarbiausia yra palaikyti odą švarią: auskaro vėrimo vietą valyti 2 kartus per dieną antiseptiku, jei yra galimybė, geriau rinktis auskarus lankelius, o ne užspaudžiamus, mat su jais oda nėra spaudžiama mechaniškai.
„Tatuiruotės vietą patarčiau plauti švelniu, be šarmų muilu ar prausikliu, kad oda nesausėtų ir nebūtų dirginama. Taip pat nereikia persistengti. Per dažnas dezinfekavimas ar plovimas ne tik nepagreitina gijimo, bet ir kenkia – pašalinamas atsinaujinantis epitelis – apsauginis odos sluoksnis, todėl žaizda gyja ilgiau arba prasideda uždegimas“, – atkreipia dėmesį vaistininkė.
Reikėtų susilaikyti nuo maudynių ežeruose, upėse, baseine, jūroje ar net mirkimo vonioje. Vasarą pasidariusiems tatuiruotę būtina nepamiršti jas saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių – šviežiai tatuiruota oda gali stipriai nudegti, o seniau darytos tatuiruotės išblunka nuo ultravioletinių spindulių.
„Paraudusi, patinusi, skaudanti oda auskaro vėrimo, tatuiruotės vietoje ar aplink rodo, kad prasideda uždegimas, o jei atsiranda pūlingų išskyrų ar pūslių – infekcija. Jei pažeisti plotai nėra dideli ar uždegimas nėra stiprus, tuomet turėtų užtekti pirminių priežiūros priemonių, jei yra infekcijos požymių ar pažeidimo plotas didelis – reikėtų kreiptis į dermatologą“, – pataria R. Janulytė.
Kaip išvengti komplikacijų?
Netinkamai prižiūrima ką tik tatuiruota oda ar įvertas auskaras yra puiki terpė daugintis mikroorganizmams – jei nesilaikoma priežiūros rekomendacijų, gali išsivystyti ne tik vietinė odos infekcija, bet patogenai patekę į sisteminę kraujotaką sukelti rimtas infekcines ligas: hepatitą B, hepatitą C, bakterinį endokarditą.
„Jei oda po tatuiruotės darymo drėkinama nepakankamai, gali vystytis keloidai – randinio audinio išvešėjimas, tuomet liks vizualiai matomi randai arba jausis nelygumai liečiant tatuiruotės vietą“, – pažymi vaistininkė.
R. Janulytė apibendrindama sako, kad geriausia komplikacijų prevencija yra kvalifikuotas tatuiruočių ar auskarų vėrimo meistras bei nuoseklus priežiūros rekomendacijų laikymasis.
