Šiuo laikotarpiu svarbu tinkamai savimi pasirūpinti.
Ką reikia žinoti apie žiedadulkes?
Alergiją sukeliančios žiedadulkės yra mažos, lengvos ir sausos, todėl vėjas jas lengvai išnešioja dideliais atstumais. Žiedadulkės, kurios nusėda ant automobilio ar terasos baldų, nesukelia tokios stiprios alergijos kaip žiedadulkės, kurios yra mažos ir nematomos plika akimi.
Ryškiaspalvės gėlės į orą išskiria mažiau žiedadulkių nei jų neryškios giminaitės. Žmones įjautrina vėjo apdulkinamų augalų žiedadulkėse esantys alergenai. Šių augalų žiedai yra neryškūs, nedideli, dažniausiai susitelkę į grupes – žiedynus. Bičių ir kitų vabzdžių apdulkinamų augalų žiedai yra spalvingi, o žiedadulkės sunkios, todėl jų ore yra labai nedaug. Alergijos priežastis yra vėjadulkių augalų žiedadulkėse esantys specifiniai baltymai.
Žmonių įsijautrinimas žiedadulkėms priklauso nuo augalų rūšies bei žiedadulkių koncentracijos ore. Stipriausia reakcija fiksuojama esant didžiausiai augalo žiedadulkių koncentracijai. Lietuvoje alergines reakcijas gali sukelti beržo (Betula), kiečio (Artemisia), lazdyno (Corylus), alksnio (Alnus), skroblo (Carpinus), uosio (Fraxinus), ąžuolo (Quercus), gluosnio (Salix), ambrozijos (Ambrosia) ir miglinių (Poaceae), kiparisinių (Cupresaceae) šeimų augalų oru sklindančios žiedadulkės.
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad beveik 90 proc. jautrių asmenų pasireiškia šienligės simptomai, kai žiedadulkių koncentracija ore pasiekia 50 žiedadulkių kubiniame metre oro.
Ar alergijos sezonų intensyvumas kiekvienais metais skiriasi?
Mokslininkai teigia, kad alergijos sezonai intensyvėja, prasideda anksčiau ir trunka ilgiau. Tam įtakos turi klimato kaita. Ją iš dalies skatina kylanti temperatūra ir švelnios žiemos, todėl žiedadulkes išskiriantys medžiai ir žolės pradeda žydėti anksčiau.
Dėl pailgėjusio vegetacijos sezono padidėja ore esančių alergenų kiekis.
Kokius simptomus sukelia žiedadulkėse esantys alergenai?
Augalų žiedadulkės gali būti alerginių simptomų priežastis – atsiranda vandeningų ir gleivingų išskyrų iš nosies, čiaudulys, kosulys, užgula nosį, peršti akis, gali atsirasti dilgėlinė ant odos, silpnumas, nuovargis. Alergenai gali sukelti tokias ligas kaip astma ir alerginis rinitas, taip pat gali lemti konjunktyvitą ir dermatitą.
Žiedadulkių sukeltas alerginis rinitas yra dažna liga. Alerginio rinito simptomai apima nosį, bet gali išplisti ir paveikti akis, ausis, sinusus ir plaučius.
Dažniausiai pasireiškiantys simptomai yra nosies niežėjimas, sloga ir čiaudulys. Alerginį rinitą gydo gydytojai alergologai, todėl dėl diagnozės ir gydymo būtina kreiptis į gydymo įstaigą. Alerginio rinito gydymas parenkamas individualiai pagal konkretaus paciento ligos sunkumą ir simptomus.
Kaip sužinoti, ar esu alergiškas žiedadulkėms?
Vienintelis būdas tiksliai sužinoti, ar esate alergiškas žiedadulkėms, kreiptis į gydytoją alergologą ir atlikti tyrimus. Atliekant odos dūrio testą, ant odos užlašinama suskystinto alergeno reagento ir adatėle lašo vietoje atliekamas negilus dūris, o po 15–30 minučių įvertinama, ar dūrio vietoje atsirado iškili, raudona pūslelė.
Jei taip, vadinasi, esate alergiškas tam tikroms žiedadulkėms. Taip pat alergiją galima nustatyti atliekant kraujo tyrimą, tik šio tyrimo rezultatai gaunami po kelių dienų ar savaitės.
Kaip žiedadulkių alergija veikia astma sergančius žmones?
Astma sergantys žmonės, kurie yra alergiški žolės, medžių ar ambrozijos žiedadulkėms, turėtų būti ypač atsargūs, nes šios žiedadulkės jiems gali sukelti astmos priepuolį. Svarbu, kad astma būtų gerai kontroliuojama: kasdien vartokite vaistus tiksliai taip, kaip paskirta, venkite dirgiklių ir laikykitės astmos veiksmų plano.
Žinokite, kaip teisingai naudoti inhaliatorių, kad į plaučius ir kvėpavimo takus patektų kuo daugiau vaistų. Periodiškai perskaitykite naudojimo instrukciją ir kiekvieno susitikimo su gydytoju metu pademonstruokite inhaliatoriaus naudojimo techniką, kad įsitikintumėte, jog jį naudojate teisingai. Jei sergate alergine astma, kasdien tikrinkite žiedadulkių prognozę savo vietovėje, kad žinotumėte, kas jūsų laukia artimiausiomis dienomis.
Kaip gydyti alergiją žiedadulkėms?
Dėl gydymo reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją arba gydytoją alergologą. Medikamentinį gydymą sudaro trumpai ar ilgesnį laiką veikiantys simptomus šalinantys ir (ar) juos lengvinantys vaistai. Gydymą visada rekomenduojama derinti su paciento aplinkos sąlygų reguliavimu, t. y. alerginę ligą sukeliančio alergeno pašalinimu.
Simptomus palengvinti gali padėti receptiniai ir nereceptiniai vaistai nuo alergijos, pavyzdžiui, antihistamininiai preparatai, dekongestantai ir priešuždegiminiai nosies purškalai. Antihistamininiai vaistai mažina histamino, susidarančio veikiant žiedadulkių grūdeliams, kiekį. Nosies dekongestantai mažina nosies paburkimą. Jie skirti tik trumpalaikiam vartojimui.
Kortikosteroidiniai nosies purškalai veikia mažindami nosies takų uždegimą. Juos reikėtų vartoti reguliariai alergijos sezono metu, o ne tik pagal poreikį. Jei antihistamininiai vaistai, dekongestantai ir nosies purškalai neveiksmingi, pasitarkite su gydytoju dėl kitų vaistų parinkimo galimybių.
Dauguma žmonių turėtų pradėti vartoti vaistus nuo alergijos likus maždaug 1–2 savaitėms iki žiedadulkių sezono pradžios. Pavyzdžiui, jei žinote, kad alergija žiedadulkėms sustiprėja ankstyvą pavasarį, pradėkite vartoti priešuždegiminius nosies purškalus likus dviem savaitėms iki stipriausių simptomų.
Ar yra skiepai nuo alergijos?
Skiepai nuo alergijos dar vadinami specifine imunoterapija, kuri gali sukelti ilgalaikį palengvėjimą esant alergijai žiedadulkėms. Injekcinio gydymo metu po oda įšvirkščiami nedideli alergenų kiekiai, kurių dozė palaipsniui didinama iki palaikomosios dozės. Alternatyva injekciniam gydymui yra po liežuviu atliekama alergenų imunoterapija. Jos metu vartojamos tirpiosios tabletės arba purškalai.
Taikant specifinę imunoterapiją, pastebimai pagerėja alergija sergančio paciento gyvenimo kokybė, ligos simptomai tampa retesni ir (ar) lengvesni, sumažėja ar net visai išnyksta poreikis vartoti priešalerginius vaistus. Be to, šis gydymo būdas gali apsaugoti ir nuo įsijautrinimo kitiems alergenams ( pvz., sergančiuosius alerginiu rinitu – nuo bronchinės astmos atsiradimo).
Kaip išvengti alergijos žiedadulkėms simptomų?
Alergijos žiedadulkėms valdymas yra daugiapakopis procesas. Kartu su apsilankymu pas pirminės sveikatos priežiūros gydytoją ar gydytoją alergologą ir paskirtų vaistų vartojimu svarbu laikytis rekomendacijų, kaip sumažinti žiedadulkių poveikį sveikatai.
- Venkite lankytis parkuose, soduose, vietovėse, kur daug augalijos; jei įmanoma, venkite tiesioginio kontakto su augalais.
- Važiuodami automobiliu laikykite uždarytus langus, vėdinimui naudokite oro kondicionavimo sistemą. Stenkitės atsisakyti kelionių motociklais, dviračiais.
- Likite patalpose vidurdienio ir popietės valandomis, nes tuo metu žiedadulkių koncentracija ore didžiausia.
- Jei laikote naminius gyvūnus, kurie leidžia laiką lauke, prieš parsivesdami į patalpą iššukuokite juos.
- Patalpas vėdinkite iš ryto, o naktį langus laikykite uždarytus. Verta žinoti, kad mažiausi žiedadulkių krūviai tikėtini ryte, nuo ketvirtos iki šeštos valandos.
- Prieš išeidami į lauką patepkite nosies landas tepalu – tai apsunkins žiedadulkių patekimą į nosį, arba dėvėkite apsauginę veido kaukę. Nors kaukės visiškai neapsaugo nuo žiedadulkių patekimo į kvėpavimo takus, tačiau teisingai dėvimos gerokai sumažina žiedadulkių kiekį kvėpavimo takuose ir susilpnina alergijos simptomų intensyvumą. Lauke būkite su akiniais nuo saulės – taip mažiau žiedadulkių pateks ant akių paviršiaus. Būnant lauke apsisaugoti padeda ir plaukų apdangalas, įėjus į patalpą jį reikėtų nusiimti.
- Grįžę iš lauko nusiplaukite veidą ir rankas, pagal galimybes nusiprauskite po dušu ir išsitrinkite plaukus. Naudojamos kosmetinės odos ir plaukų priežiūros priemonės tarsi magnetas pritraukia žiedadulkes, todėl ant odos ir plaukų nusėda alergenai ir juos parsinešame į namus.
- Kasdien keiskite drabužius. Žiedadulkių sezono metu atlikti tyrimai rodo, kad ant lauke dėvimų marškinėlių per vieną dieną nusėda septyni milijonai žiedadulkių. Dažniau skalbdami ir keisdami drabužius, sumažinsite alergenų kiekį jus supančioje aplinkoje, mat skalbiant nuo audinių pašalinama 99,9 proc. žiedadulkių. Drabužių nedžiovinkite lauke.
- Nepamirškite su savimi turėti gydytojo paskirtus vaistus.
Kaip galima apsaugoti namų orą nuo žiedadulkių?
Yra įvairių galimybių apsaugoti savo namus nuo žiedadulkių. Dažniausiai apsauga nuo žiedadulkių montuojama į orlaides ar langus, kad žydėjimo metu būtų galima išvėdinti patalpas ir sumažinti kitų alergenų kiekį bei pagerinti oro kokybę namuose.
Nuo žiedadulkių apsaugančiose orlaidėse yra įmontuoti specialūs keičiamieji filtrai, kurie sulaiko ore sklandančias žiedadulkes ir į pastato vidų praleidžia švarų orą. Galima įsigyti orlaidžių su filtravimo sistema, sulaikančia tiek žiedadulkes, tiek lauko dulkes.
Taip pat galima rinktis langus su antialerginėmis orlaidėmis. Šioms orlaidėms gaminti naudojamas Europos centro alergijos tyrimų fondo (ECARF) sertifikuotas antialerginis tinklelis, kuris sulaiko žiedadulkes ir padeda apsaugoti namus nuo nepageidaujamų alergenų iš išorės. Šie sertifikuoti tinkleliai (efektyvumas nuo 90 proc.) montuojami ir į langus.
Kur galima stebėti žiedadulkių koncentraciją ore ir įsijautrinimo riziką?
Lietuvoje žiedadulkių kiekis ore nuolatos stebimas Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos aerobiologų. Tyrimo stotys aprūpintos specializuotomis naujausiomis žiedadulkių gaudyklėmis. Žiedadulkių kiekis ore analizuojamas mokslo ir oro alergeninės situacijos pateikimo tikslais.
Tarptautinė Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos, Latvijos universiteto, Vienos medicinos universiteto bei Suomijos meteorologijos instituto mokslininkų ir specialistų komanda sukūrė unikalią personalizuotą alergijos simptomų prognozės sistemą (angl. Personal Alergy Symptoms Forecasting System, PASYFO (www.pasyfo.lt).
Specialistai pataria nuolat ar bent periodiškai naudotis mobiliąja programėle PASYFO, kuria galima įvertinti žiedadulkių poveikį savo sveikatai. Programėlė yra nemokama, ja gali naudotis vartotojai, kurių mobiliuosiuose įrenginiuose įdiegtos operacinės sistemos „Android“ ir „iOS“. Platforma siūlo dvi galimybes: bendrąją ir personalizuotą alergijos rizikos prognozę.
Vilniečius kviečiame žiedadulkių koncentraciją ore ir įsijautrinimo riziką stebėti sistemoje „Intelektualūs miesto plaučiai“.
Pakomentavo specialistė
Plačiau apie alergijos simptomus ir pagalbą sau naujienų portalui tv3.lt papasakojo Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė bei vaikų alergologė Miglė Kuprienė.
„Ne visi žmonės pavasario laukia su džiaugsmu ir atvertais namų langais, nes juos vargina pavasarinė alergija, dar vadinama šienlige arba polinoze (lot. pollen – žiedadulkė)“, – pokalbio metu pasakojo pašnekovė.
Ji pridūrė, kad šienlige sergančius žmones dirgina įvairios žiedadulkės, tačiau taip pat juos gali dirginti ir maisto produktai.
„Medžiai yra ankstyviausi žiedadulkių šaltiniai. Vieni pirmųjų pražysta lazdynai ir alksniai, vėliau beržai, klevai, uosiai ir kiti medžiai. Beržų žiedadulkės yra pagrindinės ir svarbiausios pavasarinės alergijos kaltininkės.
Kai kurie žmonės, alergiški medžių žiedadulkėms, gali būti jautrūs šviežiems vaisiams ir daržovėms, riešutams (žiedadulkių – maisto sindromas). Pavyzdžiui, būdamas jautrus beržo žiedadulkėms, žmogus gali būti jautrus ir obuoliams, morkoms, kaulavaisiams“, – tikino ji.
Gali pasireikšti visiems
Šienligė savo pacientų į amžiaus kategorijas neskirsto, tikina gydytoja. Taip pat ji ypatinga tuo, kad, dažniausiai, trunka visą gyvenimą.
„Pavasarine alergija serga tiek vaikai, tiek suaugusieji. Ji gali pasireikšti bet kuriame amžiaus tarpsnyje, tačiau dažniausiai pasireiškia prieš 20 gyvenimo metus ir neretai trunka visą gyvenimą“, – apie šienligę pasakojo M. Kuprienė.
Gydytoja taip pat paaiškino, kokie veiksniai lemia šienligės pasireiškimą.
„Šienligė vystosi dėl padidėjusios organizmo reakcijos (įsijautrinimo) augalų žiedadulkių alergenams, o rizika susirgti alergine liga priklauso nuo genetinių ir aplinkos veiksnių.
Manoma, kad įtakos tam turi vis didėjanti oro tarša, žmonių gyvenimo sąlygos ir daugelis kitų veiksnių“, – atskleidė pašnekovė.
Pasižymi nemaloniais simptomais
Pasak gydytojos, čiaudėjimas, akių paraudimas ir užsikimšusi nosis – tai vos keli simptomai, lydintys alergiją. Jeigu šienligė nepradedama gydyti laiku – gali išsivystyti ir sudėtingesnės ligos.
„Sergant šienlige užburksta nosis, pradeda ją niežtėti, iš jos bėga gausios vandeningos išskyros, žmogus pradeda čiaudėti. Taip pat gali parausti akys, jos pradeda ašaroti ir niežtėti. Šienligė yra vienas iš rizikos veiksnių bronchinei astmai vystytis, todėl šienligę būtina pradėti gydyti laiku.
Šienligės simptomai kartojasi kasmet beveik tuo pačiu metu ir priklauso nuo žiedadulkių koncentracijos ore – mažiausiai jų yra šaltu ir lietingu oru, o daugiausiai – sausą ir karštą dieną“, – pasakojo ji.
Pasak gydytojos, šie požymiai gali stipriai apkartinti žmogaus gyvenimą bei sutrikdyti kasdieninę veiklą.
„Negydoma šienligė sutrikdo normalų žmogaus gyvenimą. Dėl varginančių simptomų žmonės negali išsimiegoti, sportuoti ir gerai praleisti laisvalaikį. Jiems gali kilti sunkumų darbe ir besimokant“, – kalbėjo M. Kuprienė.
Kaip sau padėti?
Nors visiškai alergijos išgydyti neįmanoma, tačiau gydytoja alergologė pasidalijo patarimais, kurie gali padėti sumažinti alergijos aktyvumą.
„Šienligės, kaip ir kitų alerginių ligų, gydymas prasideda nuo alergeno nustatymo ir jo vengimo. Vengti alergiją sukeliančių veiksnių nėra lengva.
Nuo šienligės kenčiantiems žmonėms žydėjimo metu, esant galimybei, reikėtų nebūti ten, kur gausu augalų, kurių alergenams yra įsijautrinimas.
Rekomenduojama naudotis mobiliomis programėlėmis, kuriose pateikiami duomenys apie esamą žiedadulkių koncentraciją Lietuvoje ir kitose šalyse.
Esant didelei žiedadulkių koncentracijai, reikėtų trumpiau būti lauke, o, būnant lauke, naudoti apsauginius akinius nuo saulės, prieš einant į lauką patepti nosį apsauginiu tepalu.
Grįžus iš lauko į namus, rekomenduojama pasikeisti viršutinius drabužius, išsimaudyti po dušu (žiedadulkės pašalinamos nuo odos ir plaukų).
Būnant namuose ar automobilyje nevertėtų atidarinėti langų.
Nepaisant visų paminėtų priemonių šienligės simptomai gali tęstis ir žmogui būtina skirti medikamentinį gydymą, o kartais taikyti ir alergenų specifinę imunoterapiją.
Žmonės, kurie nori užkirsti kelią šienligei, turėtų kreiptis į gydytojus. Gydytojas alergologas, ištyręs pacientą, galės paskirti tinkamą gydymą“, – patarimus išvardijo M. Kuprienė.
