„Odos įdegimas, ruda spalva, yra apsauginė reakcija į žalingus UV spindulius. Oda taip reaguoja todėl, kad nori apsaugoti ląstelėse esančią informacinę aminorūgščių seką, nes UV spinduliai turi žalingą poveikį“, – sako gydytoja.
Vis dėlto ji pastebi, kad žmonių sąmoningumas ir atsakingumas didėja. „Nors noras degintis vis dar yra, jau dauguma jaunimo suvokia, kad tai rizikinga“, – atskleidžia prof. dr. M. Bylaitė-Bučinskienė.
Gydytoja pasakoja, kad neatsargiai leidžiamas laikas saulėje išprovokuoja odos nudegimus, niežulį, patinimus, itin stipriai nudegus gali atsirasti pūslių arba alergijos UV spinduliams. Tačiau neapsidžiaukite ir negalvokite, kad deginantis „saikingai“ ir nenusvylant, nesulauksite pasekmių – gydytoja primena, kad ilgalaikė saulės spindulių žala labai didelė.
„Ilgalaikis saulės poveikis skatina ankstyvą odos senėjimą, pigmentaciją, raukšlių atsiradimą, odos sausumą, odos tonuso praradimą, tiek gerybinių, tiek piktybinių darinių atsiradimą, didina odos vėžio riziką. Vienkartiniai stiprūs nudegimai labai padidina riziką susirgti odos melanoma“, – įspėjo inovatyvios dermatologijos centro vadovė.
Ypatingą apsaugą nuo saulės skirkite vaikams
Prof. dr. M. Bylaitė-Bučinskienė sako, kad labai svarbu pasirūpinti tinkama apsauga nuo saulės mažiesiems: „Jei žmogus bent kiek domisi sveikata ir oda, ypač, kai dabar mūsų gyvenimo trukmė ilgėja, yra protinga apie apsaugą nuo saulės pagalvoti dar vaikystėje, paauglystėje.
Ypač svarbu edukuoti tėvus, kad nuo pat mažens vaikai būtų apsaugoti. Didžiausi pažeidimai ir įvyksta vaikystėje ir paauglystėje, nes vaikai nori pabūti lauke, o jie per tą laikotarpį gauna daugiausia UV spindulių. Ką galima pridengti, reikia pridengti, o vietas, kurių pridengti neišeina, reikia tepti apsauginiais kremais.“
Dažnai prieš šiltąjį sezoną žmonės apsilanko soliariumuose – vasarą kūnas nebus baltas, o kai kurie tikisi, kad po truputį pratinantis prie spindulių išvengs didelių nudegimų. Specialistė sako, kad apie soliariumo žalą neverta net diskutuoti: „Čia net negali būti diskusijos, ar galima eiti į soliariumus – atsakymas ne.“
Jos teigimu, žmonės, besilankantys soliariumuose, dažniausiai pasimėgauja ir natūralios saulės spinduliais, todėl jie gauna itin didelį UV spindulių kiekį. Didelę klaidą daro ir žmonės, įdegį skatinantys įvairiais deginimosi aliejais ar kremais.
„Jie paskatina stipriau absorbuoti UV spindulius ir stipriau paveikti odą, todėl ir žala didesnė. Be to, nuo jų klientai ir pacientai jau skundžiasi alerginiais kontaktiniais dermatitais“, – atskleidžia prof. dr. M. Bylaitė-Bučinskienė.
Kremas nuo saulės nereiškia, kad galite degintis
Dažnai žmonės klaidingai galvoja, kad pasitepę kremu nuo saulės gali visiškai išvengti žalingų spindulių poveikio. „Apsauginiai kremai padeda nenudegti, nenusvilti odos, bet, jei pasitepę einame degintis, jie neapsaugo nuo ilgalaikio odos pažeidimo, tai reiškia nei nuo senėjimo, nei nuo odos vėžio.
Apsauginiai odos kremai sukurti vietoms, kurių negalime paslėpti nuo saulės. Tai, kad užsitepame kremą, nereiškia, kad galime degintis ir kiaurą dieną būti ant saulės“, – paaiškino ekspertė.
Gydytoja sako, kad dažna žmonių daroma klaida – nepakankamas kremo kiekio naudojimas, netolygus jo paskirstymas. Apsauginiu kremu turėtumėte kruopščiai ir gausiai padengti visas vietas, kurios bus pasiekiamos saulės spinduliams.
Ypatingą dėmesį skirkite rankoms, veidui, pečių ir dekoltė zonai – šios vietos dažniausiai lieka nepridengtos, todėl gydytoja rekomenduoja rinktis SPF 50, kūnui, pasak jos, galima naudoti ir žemesnį apsaugos nuo saulės faktorių – 30.
Taip pat gydytoja siūlo nepamiršti, kad saulėtomis dienomis SPF užtepti reikėtų kas 2 valandas, o dar dažniau tai daryti gali tekti tiems, kurie turi alergijas ar susiduria su pigmentacija. Besijaudinantiems dėl cheminių medžiagų ant odos, gydytoja siūlo nusiraminti.
„Visos žalingos medžiagos išimtos, o produkcija yra labai išplėtota. Kremai yra visiškai saugūs, tik reikia pasirinkti pagal savo odos tipą. Nepirkite nežinomų gamintojų apsauginių kremų, rinkitės kremus vaistinėse – yra pritaikytų ir kūdikiams ar vaikams, įvairius odos tipus ar aknę turintiems suaugusiems“, – sakė specialistė.
Pirmuosius odos vėžio požymius pastebėti galite patys
Pasak gydytojos, pirmuosius odos vėžio požymius pamato ne pats sergantysis, o artimieji. Savo odą retas apsižiūri reguliariai, todėl sunkiai pastebi pigmentinių apgamų ar odos darinių pokyčius, o ypač tai liečia vyrus, todėl gydytoja rekomenduoja bent kartą per mėnesį atidžiai apsižiūrėti visą odą.
„Kad pastebėtum pokyčius, reikia odą nuolat apžiūrėti patiems, todėl skatinu kartą per mėnesį apžiūrėti kūną, apgamus, kad pastebtumėte, jei įvyks pokyčiai“, – rekomendavo gydytoja.
Pasak prof. dr. M. Bylaitės-Bučinskienės melanoma gali atsirasti tiek iš buvusio apgamo, tiek sveikoje odoje, todėl stebėkite ne tik apgamus, bet ir kitus odos plotus. „Susirūpinti reiktų jei atsiranda tamsi, apskrita dėmelė, ji greitai ir tolygiai auga. Taip pat, jei kinta apgamo spalva, dydis ar kontūras, reikia nedelsiant kreiptis į dermatologą, tam, kad įvertinti, ar tai gali kelti grėsmę“, – atskleidė gydytoja.
Vis dėlto net jei ir atidžiai stebite savo kūną, gydytoja vis tiek siūlo lankytis pas dermatologą reguliariai. Kartą per metus apgamus pasitikrinti turėtų visi, o „Ypač aktualu tiems, kuriems virš 35 metų ir būtina tiems, kuriems virš 50”, – sake specialistė.
Dažniau nei kartą per metus tikrintis turėtų žmonės, kurie mėgo saulės vonias, buvo stipriai nudegę, gyveno pietinėse šalyse, turi šviesą odą, turi daug apgamų, šlakų, arba, jei šeimoje turėjo odos vėžio ar melanomos atvejų.
