Jolantai krūties vėžys buvo aptiktas prieš 10 metų. Moteriai atlikta krūties operacija, buvo taikyta chemoterapija ir radioterapija. Jolanta sako gydymo pasekmes jaučianti ir dabar.
„Palieka tas žymes visam gyvenimui. Žmogus negali visiškai pasveikti. Ir saugojimasis, nes ta remisija. Džiaugiesi būdamas remisijoj ir kiekvieną savo kūno dalelę seki ir galvoji, ne, ne, ne“, – sako onkologinė ligonė Jolanta.
Jolantos pajamos siekia 170 eurų ir jų užtenka tik maistui. Moteris sako, kad jei ne dukra, ji sunkiai išgyventų. Prieš porą metų moteris kreipėsi pagalbos į savo seniūniją ir gavo vienkartinę 30 eurų išmoką. Šiemet moteris tokios paramos negavo iš viso. Tačiau pasikalbėjusi su kitomis vėžiu sergančiomis moterimis sužinojo, kad kitose savivaldybėse ar seniūnijose išmoka onkologiniams ligoniams siekia 4-5 kartus daugiau.
„Seniūnijoje klausiau, dėl ko yra toks skirtumas, kad kai kuriose seniūnijose moterys sakė gauna 170, 120, o aš gavau tiek mažai. Pasirodo seniūnijoje, į kurią aš kreipiausi, yra daugiabučių, daug namų, gyvena labai daug gyventojų ir daugeliui iš jų reikalinga parama“, – pasakoja Jolanta.
Tiesa, išmokos gali būti ir dar gerokai didesnės. Jeigu Jolanta gyventų ne Kauno miesto savivaldybėje, kurioje išmoka onkologiniam ligoniui siekia iki 160 eurų, o, pavyzdžiui, Tauragėje, ji galėtų gauti iki 1920 eurų, Utenoje, nuo 120 iki 3600, o Klaipėdoje, nuo 128 iki 6500 eurų.
„Nepagrįstas diferencijavimas, todėl, kad tokia pačia stadija sergantis pacientas gyvendamas, pavyzdžiui, Vilniuje, gauna mažesnę išmoką ir blogesnes sąlygas negu, kad, pavyzdžiui, žmogus gyvendamas Klaipėdoje“, – teigia Seimo narys Justas Džiugelis.
Seimo narys kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją ir merus, ragindamas nustatyti minimalius standartus ir nustatyti vienodas sąlygas visiems pretenduojantiems į vienkartines onkologinės ligos išmokas. Savivaldybių asociacijos atstovai nesutinka, kad išmokos onkologiniams ligoniams visose savivaldybėse būtų vienodos.
„Skirtingi yra savivaldybių biudžetai, skirtingos yra galimybės, žmonių skirtinga demografinė situacija. Vienur daugiau pagyvenusių, kitur jaunų, dėl to taryba tvirtindama tvarką, naudodama lėšas toms pašalpoms numato tą realų poreikį“, – kalbėjo Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė Audronė Vareikytė.
Pasak Justo Džiugelio, jei situacija savivaldybėse nesikeis, ją reikės spręsti įstatymais. Lietuvoje kasmet onkologinėmis ligomis suserga apie 18 tūkstančių žmonių.
