ULAC gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė pasakoja, kad skrandžio gripą sukeliantys virusai yra užkrečiami. Virusu galima užsikrėsti bet kur, o dažniausiai jis į žmogaus organizmą patenka per burną. Taip pat dažnai šį virusą pasigauna vaikai, kurie vėliau gali užkrėsti ir likusius šeimos narius.
„Infekcijos šaltinis yra šiomis ligomis segantis asmuo. Žarnyno virusai plinta fekaliniu-oraliniu būdu, t.y. dažniausiai jie patenka per burną nuo nešvarių rankų, užteršto maisto, aplinkos daiktų. Dėl higienos įgūdžių stokos šie virusai labiausiai plinta vaikų kolektyvuose per aplinkos paviršius ir užterštas rankas.
Vaikai iš kolektyvo virusų parsineša į šeimą, kur užsikrečia kiti šeimos nariai. Šie virusai yra gana atsparūs buityje naudojamiems švelnaus poveikio valikliams, tačiau greitai žūsta veikiami chloro turinčiomis dezinfekuojančiomis priemonėmis ar virinant“, – pasakoja gydytoja.
Ligos pradžia staigi
Skrandžio gripo simptomai tikrai nemalonūs. Užsikrėtus rotavirusu, simptomai pasireiškia praėjus 24-72 valandoms nuo užsikrėtimo. A. Bartulienė teigia, kad ligos pradžia būna staigi, o pagrindinis ankstyvasis simptomas – vėmimas, kuris tęsiasi nuo 2 iki 6 dienų. Kiek vėliau ligonis pradeda viduriuoti iki 20 kartų per parą skystomis arba pusiau skystomis išmatomis.
Vaikams gali būti ir lengvų viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių, beveik 90 % ligonių karščiuoja. O norovirusinės infekcijos inkubacinis periodas trunka vidutiniškai apie 33 valandas. Kaip ir rotavirusas, ši liga pasireiškia ūmiu vėmimu, pilvo skausmais, gausiu vandeningu viduriavimu.
Gydytoja įspėja: nors dažniausiai serga vaikai ir žmonės su silpnu imunitetu, tačiau susirgti skrandžio gripu gali visi, todėl reikėtų pasisaugoti:
„Imlumas šioms infekcijoms yra visuotinas, sirgti gali bet kurio amžiaus žmonės. Imlesni infekcijai yra vaikai ir suaugę asmenys, turintys imuninės sistemos sutrikimų. Persirgus įgyjamas trumpalaikis imunitetas tam tikrai viruso padermei, tačiau kryžminė apsauga kitoms virusų grupėms neužtikrinama, todėl tas pats asmuo per visą gyvenimą gali sirgti keletą kartų, tačiau lengva forma.“
Šimtaprocentinio apsisaugojimo nuo daugelio infekcinių žarnyno ligų nėra, egzistuoja tik vienas skiepas – nuo rotavirusinės infekcijos, juo skiepijami kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus. Žinoma, geriausia apsisaugojimo priemonė – tai tinkama rankų higiena, patalpų valymas ir dezinfekcija, saugus maisto tvarkymas vaikų ugdymo įstaigose ir namuose.
Kaip išvengti skrandžio gripo
Gydytoja dalinasi patarimais, ką reikėtų daryti norint sumažinti užsikrėtimo virusais riziką:
„Dažnai ir kruopščiai plautis rankas muilu ir vandeniu prieš valgant, prieš maisto gaminimą, pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko ar parduotuvės, po sąlyčio su gyvūnais, slaugant sergantį vaiką ir kt. Jei vaikas suviduriavo, patariama tokio vaiko neleisti į darželį ar kitus vaikų susibūrimus.
Vaiko į kolektyvą nereikėtų leisti, kol yra ligos simptomų ir dar kelias dienas jiems išnykus. Ligoniui namuose reikėtų paskirti atskirą kambarį ar jo dalį. Kambarį, kuriame guli ligonis, būtina gerai vėdinti. Sergančiojo slaugai naudoti kuo daugiau vienkartinių slaugos priemonių.
Saugiai šalinti sergančio kūdikio sauskelnes, atskirai laikyti ir skalbti nešvarius ligonio rankšluosčius, baltinius. Patartina juos 15 minučių pavirinti su skalbimo milteliais. Išdžiovintus skalbinius gerai išlyginti karšta laidyne.
Gyvenamąsias patalpas, durų rankenas, vandens čiaupus, vandens nuleidimo rankenėles, unitazų dangčius šluostyti 2 kartus per dieną naudojant buitines dezinfekuojančias priemones, skirtas šiems įrenginiams ir paviršiams valyti. Vaiko žaislus plauti muilo ar sodos tirpalu, skalauti tekančiu vandeniu, išdžiovinti. Atsiradus pirmiems ligos simptomams: pykinimui, vėmimui, viduriavimui, pakilus temperatūrai, kuo skubiau kreiptis į savo šeimos gydytoją.“
Žarnyno infekcinės ligos gali būti labai pavojingos kūdikiams ir senyvo amžiaus asmenims, kadangi vemiant bei viduriuojant organizmas netenka daug skysčių ir gyvybiškai svarbių mikroelementų. A. Bartulienė perspėja, kad dėl to net gali kilti grėsmė gyvybei.
Karantino metu žarnyno infekcijų ženkliai pamažėjo
Virusinės žarnyno infekcinės ligos fiksuojamos ištisus metus, tačiau dažniausiai sergamumo skaičiai padidėja gruodžio-balandžio mėnesiais. Dažniausiai pastebimi pavieniai atvejai, bet pasitaiko ir ligos protrūkių šeimose ir vaikų kolektyvuose.
Karantino metu žmonės gyvena itin atsargiai, tad nenuostabu, kad ir infekcinių žarnyno ligų 2020 metais pamažėjo ženkliai. Pasak gydytojos, sergamumas rotavirusine ir norovirusine infekcija karantino metu sumažėjo kelis kartus. 2019 m. buvo užregistruota 2919 rotavirusinės infekcijos atvejų, o 2020 m. tik 253. Norovirusinės infekcijos atvejų 2019 m. buvo užregistruota 1240, o 2020 m. – 351 atvejis. A. Bartulienė teigia, kad toks sergamumo smukimas yra karantino pasekmė:
„Tai gali būti susiję su keliomis priežastimis: neveikė vaikų lopšeliai-darželiai, mokyklos, kur šios infekcijos ypač greitai plinta. Dėl baimės užsikrėsti koronavirusu, mažiau žmonių kreipėsi medicininės pagalbos, vadinasi mažiau buvo oficialiai užregistruotų susirgimų ir, žinoma, labai prisidėjo padidėjęs dėmesys aplinkos dezinfekcijai ir rankų higienai, per kurias šios infekcijos plinta labiausiai.“
