Nepatikusį megztinį, nenaudingą suvenyrą ar dar vieną puodelį pakankamai lengva grąžinti, padovanoti iš naujo arba numesti į palėpę ir pamiršti. Tačiau gyvūnai yra gyvos, kvėpuojančios, jaučiančios būtybės, kurių negalima iš naujo padovanoti ar grąžinti, jei jos neatitinka žmogaus noro.
Augintinių dovanojimo problema yra aktuali visus metus – juos dovanoja gimtadieniams, sukaktuvių metinėms, Kalėdoms. Ypač ši problema būna aktyvi prieš Kalėdas. Impulsyvus noras paimti gyvūną iš prieglaudos prieš šventes nėra geras sprendimas, nes gyvūnas nėra DOVANA ar gerumo akcijos pagrindas.
„Gyvūno priėmimas į šeimą turi būti labai gerai apgalvotas, tai turėtų būti atsakingas suaugusiųjų sprendimas, o ne šventinių jausmų vedamas spontaniškas poelgis. Deja, vis dar turime visuomenei priminti seną tiesą – gyvūnas ne daiktas ir ne dovana“, – pranešime spaudai sako Gyvūnų gerovės iniciatyvos vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Vaikas Kalėdoms prašo šuniuko ar kačiuko?
Atsakingi tėvai pirmiausia vaikui išaiškins, kad gyvūnas – ne dovana, o įsipareigojimas, kurį prisiimama visa šeima 10–20 metų laikotarpiui. Mes raginame nesivadovauti emocijomis, neskubėti ir tinkamai įvertinti savo galimybes. Ir jeigu sprendimas teigiamas, gyvūnėlio atkeliavimui į namus reikia pasiruošti, o šventinė karštinė anaiptol ne pats tinkamiausias metas papildomiems rūpesčiams su gyvūnu, kurių neišvengiamai bus.
Prieš priimant gyvūną į namus aptarkite su vaikais ir kitais šeimynykščiai būsimus rūpesčius:
Šuniuką reikia vedžioti, o kačiukui reikia keisti kraiko dėžutę.
Su gyvūnais reikia užsiimti, žaisti, dresuoti ir skirti dėmesio, nes jie, ypač šunys, yra socialūs gyvūnai.
Gyvūną reikia maitinti, duoti jam skaniukų, palepinti mėsos gabaliuku.
Gyvūnas gali apsirgti, o jų gydymas tikrai nepigus. O kur dar pastovios išlaidos nukirminimui, vaistams nuo erkių, skiepams ar profilaktikai.
Gyvūną reikia šukuoti, prausti, kirpti plaukus ir nagus.
Pasitaiko, kad vaikams ar kitiems šeimos nariams atsiranda alergija gyvūnui, todėl labai patariame su gyvūnu susipažinti ir praleisti su juo kažkiek laiko jo aplinkoje – aplankyti jį prieglaudoje ar pas veisėją, priklausomai nuo to, kokį gyvūną nusprendėte priimti į šeimą. Atsisakydami jo, po kurio laiko praleisto Jūsų šeimoje, Jūs traumuosite gyvūną.
Įsitikinkite, ar gyvūnas sutars su kitais Jūsų laikomais gyvūnais ar mažais vaikais. Įvertinkite, ar neplanuojate šeimos papilnėjimo.
Pagalvokite, ar turėsite kur palikti gyvūną kelionių metu ir ar galėsite jį pasiimti su savimi, jei priimsite sprendimą emigruoti.
Gyvūnas ne daiktas, ne žaislas, kurį atsibodusį galima nutrenkti į tvartą ar prirakinti prie būdos, ar atiduoti į prieglaudą. Gyvūnas gyva ir sociali būtybė, kuriai reikės mažiausiai 10 metų Jūsų finansinio ir emocinio įsipareigojimo.
Šiuo Kalėdiniu laikotarpiu, skirkite laiko ir:
Pažiūrėti su vaikais mūsų ruoštus edukacinius filmukus, apie tai, kokie iššūkiai laukia auginant gyvūnus: https://bit.ly/GGI-Edukaciniai-Filmukai
Aplankykite gyvūnų prieglaudą, pavedžiokite ten šuniukus, padėkite sutvarkyti kačių namelius, pažiūrėkite kaip į tai reaguoja vaikai, o ir patys vaikai supras, ar jie tikrai nori šuniuko ar kačiuko.
O praėjus švenčių šurmuliui, galėsite priimti teisingą sprendimą, nes gyvūnas ne dovana, o atsakingas sprendimas Jūsų šeimai.
