Mokslininkė sako, kad dažnas kaitros padarinys augalams – išdžiūvę lapai, kurie blokuoja vandens garų įsisavinimą.
„Dažniausiai lapai džiūna dėl karščio, pernelyg sauso oro, kai lapai negauna pakankamai vandens. Dažniausiai pradeda džiūti apatiniai lapai, nes augalas vis vien bando išsaugoti viršutinius, jaunus lapus“, – sako E. Survilienė.
Anot jos, apatinius sudžiūvusius lapus reikia šalinti: „Pageltusius, nuvytusius lapus reikia tiesiog pašalinti, panaikinti – taip būna sveikiau ir augalui. Dažnai nepašalinus tokių lapų augalui gali būti net blogiau, kadangi po laistymo jie blokuoja garuojantį vandenį nuo žemės, o dėl to prasideda ir ligos.“
Dažnai pamatę susisukusius pomidorų ar agurkų lapus nesuprantame, kas vyksta. Mokslininkė pasakoja, kad taip augalai stengiasi išgyventi, o dėl to nerimauti nevertėtų.
„Dėl karščio ir sauso oro dažnai lapai ir sukasi – taip stengiasi mažiau išgarinti vandens, nežūti“, – primena mokslininkė.
Tačiau ne visada kaitra yra augalų lapų džiūvimo kaltininkas – E. Survilienė sako, kad augalams pavojingos yra ir stiebų ligos, grybai, tokie kaip pilkasis ar baltasis puvinys. Šie mikroskopiniai grybai atrodo kaip apnašos, atsiranda ant pažeistų stiebų, žiedkočių ar pačių žiedų, pradeda daugintis. Jei liga smarkiai išplinta, augalas gali žūti.
Laistyti per karščius – pavojinga
Kai lauke – 30 laipsnių, net ir vandens lašai gali padaryti augalui žalos. Docentė sako, kad patalpų vėdinimo ir atsargaus laistymo turėtų laikytis kiekvienas, auginantis augalus.
„Kada yra šitoks karštis, išvis pavojinga laistyti agurkus ir pomidorus bei kitus augalus dienos metu, nes galima tiesiog nudeginti lapus vandeniu. Užtiškęs vandens lašas ant lapo veikia kaip padidinamas stiklas – jis fokusuoja saulės spindulius ir lapą pradegina“, – įspėja E. Survilienė.
Kaitros metu specialistė rekomenduoja laistymą atidėti vakarui ar ankstyvam rytui – tada vanduo ne taip greitai išgaruoja. Kad augalo „nenudegintume“, karštomis dienomis „dušų“ daryti nerekomenduojama. Augalą laistyti reikėtų vandenį pilant tiesiai prie šaknų, vengiant užpilti ant lapų.
Anot specialistės, pomidorą reikia laistyti gausiai, bet retai, o agurkai mėgsta dažnesnę atgaivą – juos palaistyti reiktų dažniau.
„Dažniausia klaida, kurią daro žmonės, tai per daug tręšia ir perlaisto augalus, po ko augalas gali pradėti pūti.“
Taip pat svarbus faktorius – vanduo laistymui. Krano vanduo nėra labai tinkamas laistymui, kadangi turi įvairių metalų. Geriausias augalo draugas – šiltesnis ir sveikesnis tvenkinio ar upelio vanduo.
Trąšos – tik augalinės
„Ligų išvengti galima dažnai vėdinant patalpą, savaime aišku, neužtankinti augalo sodinant, sodinti sveikus daigus. Labai svarbu, kad žemė būtų puresnė. Labai dažnai nuo laistymo žemė „supuola“, o tada šaknims tiesiog pradeda trūkti deguonies, dažnai jos „dūsta“, kadangi vanduo išstumia deguonį ir šaknys tiesiog pradeda pūti“, – sako mokslininkė.
Jos teigimu, augalui trūkstant mikroelementų svarbu nepamiršti ir trąšų. Svarbiausia naudoti augalines trąšas, kurios nekenkia pačiam augalui.
Neorganinės, cheminės trąšos dažnai pridaro daugiau žalos, nei naudos. Tręšiant neorganine trąša ant augalo esantys „gerieji“ vabaliukai (boružėlės ar skėriai), kurie padeda naikinti kenkėjus, yra sunaikinami pirmiausia. Amarai ir kiti kenkėjai ne visada žūsta.
„Geriau naudoti augalinės kilmės trąšas. Jei jau nusprendei kažką dėl savęs auginti, kam naudoti tą chemiją? Iš to jokios naudos nėra“, – įspėja E. Survilienė.
