Šiuolaikinis daržininkas skaičiuoja temperatūras, seka fazes, stebi lapų spalvas ir reaguoja į kiekvieną augalo signalą. Tačiau net ir patyrusiems augintojams kyla klausimų, kaip sustiprinti daigus, kaip paruošti šiltnamį ar kokias trąšas naudoti.
Pomidorų auginimas: nuo iki
Pomidorų auginimo kelias prasideda nuo mažų daigų, kuriems, pasak R. Davidavičienės, reikia itin atidžios priežiūros.
„Pomidorų sėklas daiginti rekomenduotina 24-25 laipsnių šilumoje. Tris dienas laikyti uždengus juoda plėvele. Tada sėklos sudygsta per 4–5 dienas“, – aiškina UAB „Sėkluva“ biologė.
Žemesnėje temperatūroje sėklos dygs ilgiau. Ji pabrėžia, kad sudygusiems daigams reikia palaipsniui mažinti temperatūrą iki 18-20 laipsnių šilumos, o svarbiausia – daug šviesos:
„Kuo aukštesnė temperatūra, tuo daugiau šviesos jiems reikia. Todėl aukštesnėje temperatūroje auginti daigų neverta, nes dėl šviesos trūkumo jie ištįs. Vasario–kovo mėnesiais daigams būtinas papildomas apšvietimas.
Jei vis dėlto jauni daigeliai ištįso, pikuojant stiebelis atsargiai susukamas ir kartu su šaknele užpilamas substratu. Iš stiebelio išaugusios pridėtinės šaknys dar labiau sustiprins augalą.“
Kai daigai sustiprėja, metas galvoti apie jų persodinimą, tai – svarbus etapas. R. Davidavičienė pataria sėklas daiginti tabletėse ar daigyklose, kad kiekvienas daigas augtų atskirai:
„Tada persodinant mažiau pažeidžiamos šaknys ir augalai greičiau prigyja. Daigus į didesnius vazonėlius galima persodinti, kai išauga 2–3 tikrieji lapeliai.“
Labai svarbus momentas auginant pomidorus yra daigų persodinimas į nuolatinę vietą.
„Daigus vazonėliuose reikia dar 7–10 dienų palaikyti šiltnamyje, kad jie adaptuotųsi prie naujų augimo sąlygų, ir tik tada sodinti į nuolatinę vietą. Daugiau jokių grūdinimo priemonių nereikia“, – rekomenduoja ekspertė.
Pomidorų persodinimas ir priežiūra
Augalus į gruntą galima sodinti tada, kai dirva sušyla iki 14-16 laipsnių šilumos. Šiltnamiuose gruntas sušyla greičiau, todėl ir anksčiau persodinami daigai.
„Pomidorai mėgsta trąšią, purią, laidžią dirvą, kurioje būtų daug kalio, bet mažiau azoto ir fosforo. Geriausia naudoti durpinį substratą pomidorams auginti arba universalų substratą, praturtintą kompleksinėmis trąšomis su didesniu kalio kiekiu.
Kaip natūralią kalio trąšą tinka naudoti medžio pelenus, geriau lapuočių. Ruošiant savo substrato mišinius, būtina juos dezinfekuoti fungicido tirpalu, naudojimo būdas nurodytas instrukcijoje“, – teigia Rasa.
Tinkamas laistymas – vienas svarbiausių priežiūros aspektų. Laistyti galima įprastai, drėkinant žemę aplink augalus, arba naudoti laistymo sistemas. Naudojant laistymo sistemas nesuplakamas dirvožemis, todėl jame lieka daugiau oro, vanduo nenuteka, o pamažu sunkiasi ir drėkina žemę.
„Laistant įprastai, patartina paviršių mulčiuoti bent aplink augalus, kad nebūtų suplakamas paviršius, arba po laistymo supurenti. Laistymo dažnis priklauso nuo oro sąlygų. Pomidorai jautriai reaguoja į sausrą. Dirvožemis turi būti nuolat drėgnas, bet nešlapias.
Sodinant daigus geriausiai rinktis kompleksines trąšas hidrokompleksą. Jas berti į duobutes. Kai tik sužydi pirma kekė, rekomenduotinas papildomas tręšimas per lapus kalcio trąšomis“, – pataria R. Davidavičienė.
Susiformavus pirmiems mažiems pomidoriukams, per lapus papildomai derėtų tręšti kompleksinėmis kalio trąšomis – kalio kiekis turi būti virš 30 procentų, sako specialistė:
„Kalio ir kalcio trąšų pomidorai vienu metu neįsisavina, todėl naudoti juos reikia atskirai. Vieną savaitę tręšti kalcio, kitą kalio trąšomis. Ir toks papildomas tręšimas atliekamas visą sezoną. Tręšti per lapus reikia vakare.“
Pomidorus būtina rišti, nes stiebai neišlaiko lapų ir vaisių svorio. Jei bus palikti gulėti ant žemės, tikėtina, kad lapai ir vaisiai sirgs, bus pažeisti kenkėjų.
„Lauke pomidorai rišami prie kuoliukų. Šiltnamiuose pomidorus patogiausia sukti aplink vertikaliai ištemptus špagatus, panašiai kaip agurkus“, – tikina biologė.
Svarbios biologės rekomendacijos
- Šiltnamiuose aukštaūgius pomidorus geriausia auginti vienu stiebu, bet yra veislių su stipria šaknų sistema, todėl puikiai išmaitina vaisius, augančius ant dviejų stiebų.
- Lapų pažastyse išaugusius šoninius ūglius reikia šalinti kas savaitę.
- Žemaūgius pomidorus irgi reikia šiek tiek pagenėti, kad nepriaugintų per daug šakų. Geriausiai palikti tris ar keturias šakas.
- Jei apatiniai lapai pageltę, sergantys, juos reikia pašalinti, bet ne daugiau nei iki pirmos kekės. Tada geriau vėdinasi apatinės augalų dalys, mažesnė ligų tikimybė.
- Per savaitę rekomenduotina pašalinti 1-2 lapus. Nuskynus pirmą kekę, lapus galima šalinti iki antros kekės ir taip toliau.
Lietuvoje pomidorai dažniausiai serga rudąja dėmėtlige (kladosporioze), maru (fitoftoroze), sauslige (alternarioze), vytuliu (fuzarioze) ir virusinėmis ligomis, pasakoja ekspertė. Europoje pradėjo plisti pomidorų vaisiaus rudųjų raukšlių virusas. Atsparumą šiam virusui turi tik nedaugelis pomidorų veislių.
Apsisaugoti nuo ligų yra daug įvairių būdų, bet visada naudingiau yra rinktis veisles, atsparias ligoms, taikyti profilaktines priemones – šiltnamio ir substrato dezinfekavimą, vėdinimą ir kitas:
„Yra daug ekologiškų priemonių augalų profilaktikai nuo ligų ir kenkėjų. Jas reikėtų periodiškai panaudoti, kol augalai dar neserga. Chemines priemones patartina naudoti tada, kai tik pasireiškia ligos požymiai, ligos pradžioje. Sustabdžius ligos plitimą, vėl galima naudoti ekologiškas priemones.“
Be ligų dažnai pasitaiko fiziologinių augalų sutrikimų, kurie išnyksta pašalinus priežastis. Tai vaisių viršūninis vaisių puvinys dėl kalcio trūkumo, lapų raitymasis ir margumas ir taip toliau.
„Dažniausiai šiltnamiuose pasitaikantys kenkėjai yra baltasparniai, minamusės, tripsai, amarai, pelėdgalviai. Atšilus orams patartina šiltnamiuose naudoti įvairias gaudykles.
Pastebėjus kenkėjus, naudoti ekologiškas ir natūralias apsaugos priemones kovai su kenkėjais. Galima tarp šiltnamyje auginamų daržovių pasodinti augalų, kurie atbaido kenkėjus, rozmarinų, bazilikų, serenčių, kalendrų, anyžių ar kitų“ – tikina biologė.
Jei tikslas yra surinkti kuo didesnį derlių, tai pradėjusius nokti pomidorus verta skinti ir toliau nokinti dėžutėse. Jei pomidorų pakanka, geriau juos palikti ant krūmo. Tada skonis ir kvapas būna sodresni:
„Jei pomidorai buvo gerai prižiūrimi, derėjimo trukmę lemia gamtos sąlygos. Atšalus orams augalai nustoja augti. Bet porą savaičių derėjimo laikotarpis pailgėja auginant skiepytus pomidorus. Jų galinga šaknų sistema plačiai ir giliai pasiskirsto dirvoje, todėl mažiau reaguoja į dirvos paviršiaus atšalimą. Šaknys toliau siurbia maistingas medžiagas ir maitina augalus.
Pasibaigus vegetacijai būtina išrauti pomidorus, kad neliktų ligų sukėlėjų ir kenkėjų. Ant augalų liekanų puikiai peržiemoja parazitinių grybų ir bakterijų sporos, kenkėjų kiaušinėliai ar lėliukės. Šiltnamis išplaunamas ir dezinfekuojamas.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
