Nuo pat balandžio mėnesio, kai tarp Viktorijos Siegel ir Lauryno Suodaičio įvyko konfliktas, įsisuko toks šou, kad tik spėk žiūrėti, kada kas ką pasakė ir kas kam skaudžiau įkando.
Dabartinė situacija irgi prasilenkianti su sveiku protu, kaip vyšnia ant torto dar ir anonse nuskambėję ne patys gražiausi Lauryno žodžiai – be konteksto jie skamba labai įdomiai. Ne gerąja prasme.
„Gal jau gana?“
Negi tokiose situacijose neįmanoma susitarti taikiai? Ne dėl savęs, nereikia veltis į jokias draugystes, bet juk yra vaikas. Mažas vaikas, kuriam reikia ir mamos, ir tėčio, kuris kenčia dėl savo tėvų elgesio.
Vaikas ne daiktas, net ir mažiukas vaikas turi jausmus, svarbiausias turi būti jis, o ne tarpusavio santykių aiškinimasis naudojant mažylį kaip kažkokį įrankį manipuliacijai.
Mano akimis, visas situacijas įmanoma išspręsti civilizuotai ir kiekvieną sprendimą priimti į pirmą vietą iškeliant vaiko poreikius ir jo gerovę. Priėjo prie skyrybų, tai priėjo, visaip nutinka, bet dėl to neturėtų kentėti brangiausias turtas – vaikas.
Autorius: skaitytoja Gabija