Kai ji mirė, galvojau, kiek daug nenuveiktų darbų ji paliko – buvo ir verslininkė, ir menininkė. Šalia viso to – mama, auginusi sūnų.
Po Agnės mirties vieši draugų liudijimai stipriai suspaudė širdį. Ypač sujaudino vienoje laidoje kalbėjęs jos buvęs mylimasis Oskaras Koršunovas.
Emocingai kalbėdamas apie Agnę, kaip apie moterį, draugę, įkvėpėją ir mūzą, jis prisipažino, kad yra buvę minčių kada nors vėl būti kartu. Tik štai, deja, jiedu nespėjo to padaryti.
Žodžiai stipriai paveikė
Ir šitie žodžiai taip stipriai mane paveikė. Tik pagalvokime patys – kaip dažnai mes viską atidėliojame kitoms dienoms, kitiems metams. O juk jų gali ir nebūti! Kaip mano mėgstamoj knygoj rašo – rytojus gali net neišaušti. Tik kaip retai mes apie tai nesusimąstome ir vis atidėliojame tai, kas svarbiausia, kažkada ateičiai.
Neprisipažįstame meilėje, nes, atrodo, dar visas gyvenimas prieš akis. Nepaskambiname draugams, nes, atrodo, juk laiko dar tiek daug. Kartais net mylimam žmogui neišsakome jausmų per skubėjimą ir bėgimą.
Žmonės, nelaukite!
Agnės mirtis atvėrė daugybę klausimų ir mums visiems, kiekvienam iš mūsų, priminė pačius svarbiausius dalykus – gyvenimas trapus ir nėra ko laukti rytojaus. Gyventi reikia šiandien – pilna koja ir atvira širdimi.
Autorius: skaitytoja Neringa
Nuomone bisam laikui liko .