30-metis Džošas Griffithsas kartu su trimis kitais užsienio kovotojais vykdė žvalgybos misiją, kai jo patrulį pastebėjo tylūs rusų dronai.
Po kelių akimirkų keturios atskiros minosvaidžių atakos iš eilės buvo nukreiptos į juos. Džošas prisimena, kad pirmasis sprogimas įvyko „už kelių metrų priešais jį ir nubloškė jį į šoną“, nes atakos įvyko kelios sekundės viena po kitos.
Buvo išvežtas į ligoninę
Jis sakė „ITV News“: „Po pirmojo artilerijos šūvio aš bandžiau atsistoti, kad galėčiau pasislėpti. Tuomet supratau, kad man sulaužyta koja.“
„Aš tiesiog nukritau tiesiai ant žemės. Prisimenu, kaip sušukau: „Aš pašautas“, o vienas iš mano kolegų bandė prie manęs prieiti kaip tik tuo metu, kai nukrito antrasis minosvaidžio sviedinys, kuris pataikė ir į jį.“
Džošas nubėgo slėptis prie betoninio bloko ir užsidėjo turniketą ant kojos, iš kurios varvėjo kraujas, kai vos už kelių metrų nuo jo nukrito dar dvi minosvaidžio bombos.
Atakoms pasibaigus, ukrainiečių kariai įsisodino Džošą į automobilį ir skubiai nuvežė į ligoninę, rašoma thesun.co.uk.
„Tą akimirką tai iš tiesų paveikė mane, nes kartais jaučiau, kaip mano kūną ima apleisti jėgos. Prisimenu, kaip vienas kolega mane apžiūrinėjo. Jis buvo šalia visą laiką“, – sakė jis.
„Jis vis kartojo: „Žiūrėk į mane, žiūrėk į mane, žiūrėk į mane, žiūrėk į mane“. Žiūrėjau į jį kaip įmanydamas“, – pridūrė Džošas.
„Mano dėmesys vis blėso, regėjimas buvo neryškus. Kiekvieną kartą, kai pasakydavau jo vardą, jis atsakydavo, ir tik išgirdęs jo atsakymą, turėdavau jėgų nesustoti. Tai, kad girdėjau jo balsą tiesiogine prasme palaikė mane gyvą.“
Patyrė daug sužalojimų
Kalbėdamas iš ligoninės lovos Ukrainoje, Džošas paaiškino, kad dėl užpuolimo jam „lūžo blauzdikaulis, buvo padarytos labai gilios kojų plėštinės žaizdos, pažeistas kūnas, raumenys ir sausgyslės, galimi nervų pažeidimai, gilios žaizdos peties srityje ir lūžęs raktikaulis.“
Drąsus buvęs karys, ketverius metus tarnavęs Didžiosios Britanijos kariuomenėje, prisijungė prie kovos Ukrainoje. Jis – tik vienas iš 20 000 užsienio kovotojų, kurie bando sustabdyti Ukrainos užgrobimą.
„Meluočiau, jei sakyčiau, kad nebuvo akimirkų, kai sėdėjau čia ir galvojau, kad šiandien galiu mirti. Buvo atvejų, kai galimai jau turėjau būti miręs, kad ir kaip banaliai tai skambėtų, bet kartais reikia žudyti arba būti nužudytam“, – sakė Džošas.
Bebaimio kovotojo laukia šeši mėnesiai reabilitacijos ir dar viena operacija. Jis taip pat renka lėšas, kad galėtų tęsti sveikimą Jungtinėje Karalystėje, ir neatmetė galimybės grįžti į Ukrainos fronto liniją, kai pasijus geriau.
