Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su keletu grybautojų, šie atskleidė, kur geriausios vietos ieškoti grybų.
Iš miško grįžta pilnomis pintinėmis
Deividas Ūsas gyvenantis Šakių rajone, Sintautų miestelyje toli grybų neieškojo – pilną pintinę voveraičių ir keletą raudonikių rado miškelyje netoli savo miestelio, o grybauti vyras mėgsta savaitgaliais, laisvalaikiu.
Grybų rasti galima ir toli neišvažiavus iš sostinės – Anna Mangirdienė voveraičių ir bobausių rado Vilniaus rajone, Šilo ežero apylinkėse.
„Kol šeima pliuškenosi ežere, aš ilsėjausi savaip. Esu aistringa grybautoja, bet ilgai negalėjau sau leisti tokios terapijos. Nuo praėjusių metu į mišką važiuoju po kelis kartus per savaitę, kartais net 5 dienas iš 7. Šiemet pradėjau grybauti nuo pavasario, pirmą kartą Bobausius rinkau ir labai patiko“, – tikina moteris.
Algirdas Žadeika laimikį rado taip pat netoli Vilniaus – Nemenčinės miškuose, Kairėnuose. Vyras papasakojo, jog šiuo metu daugiausia randa voveraičių, tačiau jau laukia, kada daugiau atsiras ir kitų grybų.
Ukmergės rajone gyvenanti Apolonija nusprendė patikrinti tėviškės miškelius bei rado jos laukiančių grybų:
„Radau tėviškės pakrūmėse, kur žinomas kiekvienas medelis, visada randu grybų. Grybauju nuo vaikystės, tai pomėgis, kur tik nuvažiuoju sugebu surasti. Grybams, kaip ir maistui reikia turėti uoslę, pažinti augalus, medžius ir krūmus.“
O štai Erika Mensaitė grybauti važiuoja tik Širvintų rajone. Renka baravykus, raudonikius, voveraites ir jaunus lepšiukus. Nors tai yra moters mėgstama veikla, tačiau grybauti gali sau leisti tik savaitgaliais – kitomis dienomis yra užimta darbu.
Tinkamai pasiruoškite
Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojas dr. Jonas Kasparavičius anksčiau priminė, ką svarbu žinoti grybautojams ir kodėl apsinuodijama net gerais grybais.
Pasiruošimas grybavimui prasideda dar prieš atvykstant į mišką – mikologas patarė keliaujant grybauti, ypač į nežinomą mišką, pasidomėti vietovėmis.
„Tam, kad grybavimas nevirstų nemalonumu, dar prieš vykstant į kokį nors nelabai ar ir visai nežinomą mišką vertėtų pasidomėti jo geografija, jame ir šalia jo einančiais keliais, upėmis, ežerais, gyvenvietėmis.
Taip, šiuolaikinė technika, kol ji veikia, neleis pasiklysti, bet ji kartais išsijungia pačiu nepalankiausiu metu – Merfio dėsniai veikia ir miškuose. Tuomet bet kokios žinios apie tai, kur jūs esate ar kur jūs čia išėjote, gali gauti ypatingą reikšmę“, – anksčiau sakė J. Kasparavičius.
Ruošdamiesi į mišką, patogiai apsirenkite atsižvelgdami į meteorologines sąlygas, rinkitės tai, kas patogu jums patiems. Su savimi pasiimkite ir talpą, į kurią dėsite grybus, tačiau nepamirškite, kad ji turi būti pralaidi orui.
„Grybus reikia rinkti į pintines ar kitokią orui gerai laidžią tarą, nes net ir nupjauti ar išrauti grybai labai intensyviai kvėpuoja, o negaudami oro greitai pradeda irti ir pūti“, – paaiškino pašnekovas.
Grybų pavadinimai gali suklaidinti
Miške geriausia rinkti tik tuos grybus, kuriuos pažįstate, o grybavimo naujokams J. Kasparavičius patarė aklai nepasitikėti įvairiomis programėlėmis, atpažįstančiomis grybus. Specialistas pastebi, kad šalyse, kur grybavimas nėra itin populiarus, daugėja apsinuodijimų grybais, o tai susiję su tokių programėlių populiarėjimu:
„Kol kas jos tikrai nepasiekė tokio lygio, kad tiksliai atpažintų ne tik bet kokį grybą, bet net ir vien tik pačius nuodingiausius. Dėl šios priežasties nereikėtų pamiršti, kad grybą valgys ne programėlė ir todėl galutinį sprendimą turėtų priimti ne ji.“
Mikologas taip pat pridurė, kad nereikėtų pamiršti, kad grybų tiek liaudiški, tiek moksliniai pavadinimai ne visada palengvina nepažįstamų grybų atpažinimą.
„Kai kam vis atrodo, kad, jeigu grybas auga ant kelmo, tai, greičiausiai, jau kelmutis, o visi pievoje augantys grybai yra pievagrybiai. Deja, bet ant kelmų auga įvairių rūšių, tame tarpe ir mirtingai nuodingi grybai, o pievose pievagrybį rasti gali būti sunkiau nei daugelį kitų genčių grybų“, – patarė jis.
Nesistenkite surinkti kuo daugiau
Grybaudami nepamirškite justi ir saiko – nerinkite tiek, kiek nepajėgsite sutvarkyti ir suvalgyti. Galvokite ne tik apie tai, kaip laimikiu pasipuikuoti socialiniuose tinkluose. Be to, vis dar neretai nesutvarkyti grybai išmetami į konteinerius ar išpilami nuošalesnėse vietose:
„Tai yra beprasmiški rekordai, kurie niekam nenaudingi, o gamtai – žalingi. Nereikia pamiršti, kad visus surinktus grybus dar reikės sutvarkyti, o tam reikia laiko ir jėgų, kurių po ilgo ir atkaklaus grybavimo gali nebebūti.
Išdalinti surinktus grybus artimiesiems, draugams ir kaimynams gal iš pirmo žvilgsnio ir atrodo šaunu, kilnu, bet dažnai tai gali būti didoka meškos paslauga tokios „dovanėlės“ nelaukusiems žmonėms, ypatingai vėlų vakarą.“
Surinktus grybus, pasak pašnekovo, vos grįžus galima sudėti į šaldiklį, bet grybų valymo ir tvarkymo problemos tai neišspręs – išėmus grybus iš šaldiklio juos reikės dar greičiau tvarkyti, nes jie greičiau genda.
Neatidėliokite grybų tvarkymo
Laiku nesutvarkius grybų ir palikus šį darbą kitai dienai, gali laukti itin nemalonios pasekmės – taip apsinuodijama net gerais, valgomais grybais.
„Taip yra todėl, kad jų irimo produktai yra nuodingi, o irti jie pradeda labai greitai ir ne tik išorėje, bet ir viduje“, – anksčiau aiškino specialistas.
Tiesa, apsinuodijama ne visada – tam įtakos turi suvalgytas grybų kiekis, taip pat grybai galėjo būti netinkamai paruošti, o kartais apsinuodijimą lemia ir žmogaus sveikatos problemos, apie kurias anksčiau galbūt nė neįtarė.
Mikologas taip pat priminė, kad net ir tinkamai paruoštus grybus ar patiekalus su jais reikia suvartoti greitai, jie negali ilgai stovėti:
„Net ir tinkamai paruošus grybų patiekalus reikėtų nepamiršti, kad tai – ne daugkartinio naudojimo patiekalai. Visai savaitei išsivirta grybų sriuba – garantuotas kvietimas į pasimatymą su medikais.
Net ir puikiai, pagal visas taisykles marinuoti ir kokybiškai patalpinti į stiklainius grybai nėra amžinos maisto atsargos. Kuo ilgiau jie stovi, tuo didėja tikimybė, kad ten pradės daugintis patogeniniai mikroorganizmai ir užvalgius tokių grybų gali blogai baigtis.“
Nevartokite šių grybų su alkoholiu
Prisirinkus įvairiausių rūšių grybų retas norės juos ruošti atskirai ir, anot mikologo, daugeliu atvejų valgomus grybus galima maišyti, ruošti iš jų įvairius patiekalus. Tačiau stebėkite, kaip jausitės:
„Jeigu po tokios „mišrainės“ pasijuntama nelabai gerai, patartina tokių rūšių grybus, kurie buvo valgyti, daugiau nebemaišyti.“
Taip pat mikologas pabrėžė, kad grybų nepatartina vartoti su alkoholiu, o kai kurių grybų ir alkoholio mišiniai – garantuotas kelias į apsinuodijimą
„Jeigu su grybų patiekalais yra vartojamas alkoholis, tai patiekaluose neturėtų būti tokių rūšių kaip grybas paąžuolis, kvapioji stirnabudė ar valgomoji geltonpintė.
Antraip visi valgytojai pajus, kas yra nedidelis apsinuodijimas, o kai kam tos „nedidelis“ apsinuodijimas gali baigtis ir ne visai gerai. Be abejo, svarbu, kad į tokį mišinį nepatektų ir neabejotinai nuodingi grybai“, – įspėjo mikologas dr. J. Kasparavičius.
