R. Kvietkus nurodo, kad senų braškių lapų pjauti jau nereikėtų, o geriausia tai padaryti praėjus dviem savaitėms po derliaus nuėmimo, kad lapija iki žiemojimo spėtų ataugti.
„Jeigu lapus nupjausime rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjį, augalas skirs dėmesį lapijos atauginimui ir neskirs jo kitų metų žiedynų formavimui. Anksčiau būdavo, kad spalio mėnesį net ir minusinė temperatūra, tai tokiu atveju augalas be lapijos nebus pasiruošęs tinkamai peržiemoti. Dabar gana tinkama temperatūra augalams, vegetacija vyksta ir jie ruošiasi kitų metų derliui“, – sako jis.
Kada tręšti?
Jeigu dar nepatręšėte savo auginamų braškių lysvių ir planavote tai padaryti vėliau, ūkininkas R. Kvietkus pataria tuos darbus atidėti pavasariui ir vasarai.
„Šiuo laiku tręšti nereikėtų. Tręšiama iškart po uogų ir galima tai daryti iki rugpjūčio 20, bet kadangi ir dabar yra pakankamai šiltas ruduo, iki rugsėjo. Tręšti galima su kompleksinėmis trąšomis, bet su tokiomis, kuriose nėra daug azoto. Braškės nemėgsta daug azoto, o ypač rudenį.
Jeigu vėlai patręšime, sužadinsime lapijos augimą ir braškės nepasiruoš žiemai. Žiemos pasiruošimui reikalingas ramus periodas, kai nebeauga vegetatyvinė dalis, lapija. Tam, kad turėtų kuo daugiau žiedynų kito sezono metu, reikėtų tręšti iškart po nuskynimo, ar rugpjūtį, kad trąšas spėtų įsisavinti iki žiemos“, – sako ūkininkas.
Taip pat braškių netręškite mėšlu, nes jis užauginti daugiau uogų nepadės, o netgi atvirkščiai – derliaus gali ir nebūti.
„Nereikėtų dėti ir mėšlo, kaip trąšos, kad ir kaip jis perpuvęs būtų jame vis tiek yra daug organikos ir azoto. Būna atvejų, kai klientai paskambina ir sako, kad labai gražūs augalai, tačiau nežydi ir nemezga vaisių. Pasirodo, kad jie labai dosniai patręšė mėšlu. Kai kurios naujos ateinančios veislės braškių yra tokios, kurioms reikia ypatingai mažai azoto“, – sako jis.
Apsaugokite braškes nuo šalčio
Šiuo metu auginantiems braškes svarbiausia pasirūpinti tinkamomis priemonėmis, kurios braškes apsaugotų nuo šalčio ir vėjo.
„Kai pradės laikytis temperatūra nuo 0°C iki -5°C laipsnių, rekomenduočiau uždengti jas agroplėvele, nes dabar dažnos žiemos, kai pradeda šalti, bet nebūna sniego, arba viduryje žiemos sniegas nutirpsta, o temperatūra būna -10°C ir šalčiau. Reikėtų dengti 23 g/m2 arba 30 g/m2 storio agroplėvele, o kitos yra per plonos.
Kas besniegėmis žiemomis būna blogai, kad prie -10°C ar -15°C laipsnių, 10 m/s ar 15 m/s vėjas gali nugairinti lapus. Paprastai, po tokios žiemos augalai neatsigauna, o ypač remontantinės braškės, kurių kritinė žiemos temperatūra yra aukštesnė nei kitų braškių“, – aiškina jis.
R. Kvietkus sako, kad tie, kurie braškes augina pakeltose lysvėse, į vėstančius orus turėtų dėmesį atkreipti pirmieji ir pasirūpinti savo braškėmis:
„Tiems, kurie braškes augina pakeltose lysvėse, jiems priedangos yra būtinos ir jas uždengti reikia dar anksčiau, nes viskas pirmiausiai peršąla, kas yra virš žemės. Jeigu net pasodinta vazonuose, geriau juo sunešti į šiltnamius, įkasti į žemę ir pridengti“.
Agroplėvelę nudengti reikėtų paskutinę kovo arba pačią pirmą balandžio savaitę. Tuomet pats laikas sutvarkyti ir senus braškių lapus, nes ant jų gali būti užsilikusių ligų ar kenkėjų.
„Jeigu turime ankstyvas veisles, tai agroplėvelę. galima laikyti iki žydėjimo pradžios, nes taip tik paankstintume derlių. O vidutines ir vėlyvas veisles nudengti reikėtų balandžio pradžioje ir uždengti tik artėjant šalnoms, nes vėlesniųjų veislių derliaus paankstinimas nėra labai efektyvus,“, – priduria braškių ūkininkas.
Kada geriausia sodinti braškes?
Ūkininkas pasakoja, kad braškės sodinamos dviem etapais – pavasarį ir vėlyvą vasarą/ankstyvą rudenį. Visgi, jeigu braškes sodinsite rudenį, ne iš visų tipų daigų sulauksite uogų jau pirmojo sezono metu.
„Pavasarinis braškių sodinimas gali vykti nuo pavasario pradžios iki Joninių. Šiuo metu galima sodinti tiek šaldytus daigus, tiek iš daigyklų, tiek kastiniais daigais. Sakykime, kad kastiniai daigai yra tie, kurie mes patys pasidauginame.
Pirmais metais iš jų nereikia tikėtis didelio derliaus ir net rekomenduočiau išskinti žiedynus, kad krūmai gerai įsišaknytų ir įsikurtų savo augimo vietoje, o kitais metais jau turėtume gerą derlių. Daigykliniai daigai irgi yra gerai.
Pirmaisiais metais mes irgi, iš praktikos, šaliname žiedynus. Efektyviausia sodinti šaldytus daigus, jeigu norit tais pačiais metais derliaus turėti. Tik reikėtų atkreipti dėmesį į jų kategoriją. Ji turi būti bent A+ ir nuo sodinimo praėjus 8-ioms savaitėms jau būtų galima skinti uogas“, – aiškina ūkininkas.
Antras sodinimo etapas yra nuo liepos iki rugsėjo pabaigos, kad braškių daigai spėtų įsišaknyti naujoje vietoje.
„Nerekomenduojama nuo liepos sodinti šaldytais daigais, nes jiems reikia laiko, kol išmeta žiedynus, sukrauna uogas ir tik po uogų skynimo jos tvirtinasi augimo vietoje ir ruošiasi kitų metų derliui. O kastiniais ir daigykliniais daigais sodinti galima. Kitais metais jau būtų galima sulaukti ir derliaus“, – sako R. Kvietkus.
Taip pat ūkininkas pataria, kad jeigu norite augintis braškes, kurios nereikalauti daug priežiūros, rinktis reikėtų iš šių veislių – ankstyvosios „Domino“ ir „Allegro“, senoji braškių veislė „Honeoye“
Taip pat svarbu žinoti, kad braškėms reikalinga tiesioginėje saulės šviesoje esanti vieta, nes pavėsyje uogos derės vėliau
Nemulčiuokite nupjauta žole
Pasak R. Kvietkaus, pati braškė yra piktžolė, todėl reikia padėti jai kovoti bei išlikti tarp kitų piktžolių. Tam reikėtų patiesti polietileno plėvelę, agrodangą , agrotekstilę, kad ir ravėti mažiau reikėtų, ir laistyti, uogos būtų švaresnės. Taip pat galima mulčiuoti. Tačiau ūkininkas įspėja nenaudoti nupjautos žolės.
„Nupjauta žole mulčiuoti nereikėtų, nes joje gali susidaryti pelėsis. Pilkasis pelėsis sužydėjus persimeta ant uogų ir jos gali supelyti. Šiaudai labai tinka mulčiavimui, nes vanduo labai greitai ir gerai nusidrenuoja. Tačiau šiaudų dabar gauti yra gana sudėtinga“, – aiškina jis.
