Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad pirkėjai tikrai neabejingi bulvių patiekalams ir tai matyti iš bulvių pardavimų.
Skirtingi gaminimo būdai – skirtingi pavadinimai
„Bulvės populiarios ištisus metus. Be jų sunkiai apsieitų daugybė tradicinių patiekalų ir, žinoma, cepelinai. Pastebime, kad kasmet pirkėjai itin laukia ir šviežių, lietuviškų bulvių derliaus, tačiau gausų įvairiausių bulvių asortimentą esame paruošę ištisus metus: nuo tradicinių iki sparčiai populiarėjančių saldžiųjų bulvių, o tie, kurie gamindami tradicinius lietuviškus patiekalus nori sutaupyti laiko, gali įsigyti ir iš anksto paruoštų tarkių“, – teigia V. Budrienė.
Vilma Juodkazienė, minėto prekybos tinklo maisto ekspertė, sako, kad nors lietuviška virtuvė be cepelinų neįsivaizduojama, manoma, kad cepelinai yra visai ne lietuviškos, bet vokiškos kilmės, o jų receptas greičiausiai kilo iš vokiško bulvių patiekalo kartoffelknödel. Be to, panašius į cepelinus patiekalus galima rasti ir Danijoje, Norvegijoje, Ukrainoje ar Baltarusijoje.
Cepelinai Lietuvoje atsirado prieš apytiksliai 150 metų. Svarstoma, kad į Žemaitiją jų receptas galėjo atklysti iš vokiškosios Mažosios Lietuvos, o kitose Lietuvos dalyse – per Lietuvos žydus.
„Cepelinai nuo seno gaminami keliais būdais – iš virtų, iš žalių bulvių tešlos arba jas maišant tarpusavy. Įdomu dar ir tai, kad iš skirtingų bulvių gaminami cepelinai turi skirtingus pavadinimus.
Pavyzdžiui, Aukštaitijoje iš virtų bulvių pagamintas patiekalas vadinamas ne cepelinais, o didžkukuliais ir yra įdaromas varške. Tuo tarpu šiame regione tikrieji cepelinai gaminami iš tarkuotų bulvių“, – pranešime spaudai teigia ji.
Ne tik su mėsa
Nors šiandien girdime daugybę išsiskiriančių nuomonių apie bulvių naudą – ši daržovė neretai yra nepelnytai nuvertinama. Mat tinkamai paruoštos bulvės pasižymi įvairiausių naudingų medžiagų gausa.
Pavyzdžiui, bulvėse randama vitaminų: B2, B6, B9, PP, K, E ir C bei mineralų, kurie gali padėti sergantiems širdies, kraujagyslių, inkstų ar net nervų ligomis. Pasak ekspertės, geriausias bulvių paruošimo būdas – virimas, ypač su lupenomis.
Be to, norint pasigaminti burnoje tirpstančių cepelinų, nebūtina jų gaminti tik su tradicine kiauliena ir panardinti į grietinės ir spirgučių padažą – netgi tradicines, lietuviškas bulves galima keisti saldžiosiomis.
„Cepelinus galima įdaryti ir kita mėsa: vištiena ar antiena, grybais, įvairiausiomis daržovėmis, pavyzdžiui, morkomis, šviežiais ar raugintais kopūstais, žuvimi, ruošti juos su varške, netgi sojų mėsa ar kitu augalinės kilmės faršu.
Norintiems lengvesnės šios patiekalo versijos vietoje grietinės ar kitų riebių padažų patiekti su natūraliu jogurtu, daržovių ar grybų padažu“, – sako V. Juodkazienė, ir dalijasi net trimis ypatingo skonio cepelinų receptais.
Mažoji cepelinų kopija – saldieji bulvinukai
Jums reikės: 1–2 vidutinio dydžio saldžiųjų bulvių; 200 g avinžirnių miltų (gaminimui ir papildomai dar kelių šaukštų bulvinukų formavimui); Druskos, pipirų ar kitų prieskonių pagal skonį
Bulves supjaustykite į kelias dalis, išvirkite pasūdytame vandenyje, nulupkite ir sutrinkite šakute. Atvėsusią bulvių masę sumaišykite su miltais, pagardinkite druska, pipirais ar kitais mėgstamais prieskoniais. Viską gerai išmaišykite. Ant švaraus stalviršio ar lentelės pabarstykite miltų.
Delnais iš bulvių masės formuokite mažus bulvinukus (sumažinta cepelino versija), juos apvoliokite miltuose. Puode užvirkite vandenį, įdėkite druskos ir po vieną dėkite bulvių kukulius.
Stenkitės, kad vienas su kitu nesuliptų (rinkitės kuo didesnį puodą arba virkite pakaitomis). Kai bulvinukai iškyla – galite juos išimti. Išvirtus bulvinukus galite gardinti sviestu, grietine ar patinkančiu padažu. Puikiai tiks pesto, grybų, pankolių ar pomidorų padažai.
Cepelinai su soja ir vegetarišku spirgučių padažu
Jums reikės: 10 vnt. žalių ir 3 vnt. virtų bulvių; 1 pakelio sojos faršo; 2 vnt. svogūnų; 1 vnt. imbiero šaknies; Šaukšto lydyto ghee sviesto; Graikiško ar kito lieso jogurto be priedų; Druskos, pipirų.
Bulves nulupkite, sutarkuokite ir nusunkite. Neišpilkite nusunkto skysčio – šiek tiek palaukite, kol nusės krakmolas, skystį nupilkite, o krakmolą įmaišykite į tarkius. Virtas bulves sutrinkite ir įmaišykite į bendrą masę, pasūdykite ir gerai išminkykite. Šiuo metų laiku bulvės turi pakankamai krakmolo, tačiau jei pasitaikys jaunesnės ar mažiau krakmolingos bulvės – įdėkite jo daugiau.
Įdarui pakepinkite vieną svogūną, į keptuvę dėkite vandenyje išmirkytą soją (vadovaukitės gamintojo nurodymais ant etiketės), pasūdykite, įberkite pipirų ir šiek tiek pakepinkite.
Cepelino masę išplokite, centre dėkite įdarą, paplotėlį sulenkite per pusę, užspauskite ir formuokite cepelinus. Suformuotus cepelinus dėkite į verdantį pasūdytą vandenį, virkite apie 20–25 minutes. Labai svarbu, kad puodas būtų didelis.
Imbierą supjaustykite mažais kvadratėliais, kad primintų spirgučių formą. Įkaitinkite ghee sviestą, pakepinkite imbierus, tuomet suberkite svogūną ir kepkite, kol šis įgaus auksinį atspalvį. Pagardinkite druska ir pipirais. Cepelinus patiekite su imbieru spirgučių padažu ir liesu jogurtu.
Cepelinai su varške ir mėtomis
Jums reikės: 10 vnt. žalių ir 3 vnt. virtų bulvių; 200 g norimo riebumo varškės; 1 vnt. kiaušinis; 20 g sviesto; 1 šaukšto grietinės; Mėtos lapelių; Lieso jogurto; Druskos, pipirų.
Bulves nulupkite, sutarkuokite ir nusunkite. Neišpilkite nusunkto skysčio – šiek tiek palaukite kol nusės krakmolas, skystį nupilkite, o krakmolą įmaišykite į tarkius.
Virtas bulves sutrinkite ir įmaišykite į bendrą masę, pasūdykite ir gerai išminkykite. Jei pasitaikys jaunesnės ar mažiau krakmolingos bulvės – įdėkite krakmolo daugiau.
Varškę sutrinkite, dėkite kiaušinį, sviestą, grietinę, druską ir pipirus bei smulkiai sukapotus mėtos lapelius. Suformuokite cepelinus, virkite apie 20–25 minutes. Patiekite su liesu jogurtu arba imbieriniu spirgučių padažu. Skanaus!
