Optimizmu trykštantis lietuvis savo 7 000 km žygį pradėjo su dviem svarais kišenėje, bet dabar turi kelias dešimtis rėmėjų. Portalui Anglija.lt Remigijus Balandis pasakojo apie savo ilgoms distancijoms nelabai tinkantį dviratį ir įdomų būdą lėšoms kelionei rinkti. Savo sėkme neabejojantis jaunuolis nebijo sunkumų ir išbandymų, kurių kelionėje aplink JK laukia ne vienas.
7 000 km su viena pavara
Nors oficialiai lietuvio žygis, arba kaip jis pats vadina – „odisėja aplink Jungtinę Karalystę“, prasidės kovo 15 dieną, tačiau kelyje jis jau 10 dienų. „Tai kaip pasiruošimas žygiui, išbandymas. Pajudėjau iš Kembridžo prieš 10 dienų, buvau Kolčesteryje, Čelmsforde. Dabar penkioms dienoms atvykau į Londoną ir kovo 15-ąją pajudėsiu nuo Tauerio tilto link Doverio ir tada palei pakrantę“, – savo planus dėstė Remigijus. Į Londoną vaikinas grįš lygiai po šimto dienų – birželio pabaigoje.
Pamačius Remigijų Balandį ir jo retro dviratį, nustembi: kaip jis nuvažiuos tuos 7 000 km tokiu paprastu dviračiu. Remigijaus vieninteliu bendražygiu ateinančioms 100 dienų tapsiantis dviratis turi tik vieną pavarą! 23-ejų vaikinas tvirtina, kad sunkumų jis nebijo ir ketina kasdien nuvažiuoti po 80 kilometrų. „Tiek kilometrų per dieną nuvažiavęs nesijauti labai pavargęs. Tai man ne pirma ilga kelionė, todėl galiu tiksliai apskaičiuoti. Ši kelionė dar ypatinga tuo, kad dviratis tik su viena pavara, su tokiais dviračiais važinėdavo 1930 metais – tai padaro kelionę sudėtingesnę“, – kalbėjo R. Balandis.
Pasiekimai – 8 000 km žygis ir Gineso rekordai
Nesuklysime Remigijų pavadinę žygių dviračiais entuziastu. Portalui Anglija.lt vaikinas pasakojo, kad jau paauglystėje leisdavosi į netrumpas keliones dviem ratais. „Pradėjau važinėti 15 metų, su draugu darydavom keliones po Lietuvą, tuomet mums kelionė iš Klaipėdos į Šiaulius atrodė kažkas tokio, pasiimdavom palapines ir keliaudavom. Pirmoji kelionė užsienyje buvo 8 000 km odisėja nuo Škotijos iki Lietuvos. Prieš trejus metus dviese su draugu tą atstumą įveikėm, pravažiavom 12 valstybių. Tempas buvo didelis, per dieną po 120 km nuvažiuodavom, vieną dieną net 220 km numynėm“, – prisiminė Remigijus ir pridūrė, kad su tuo pačiu draugu pagerino Lietuvos Gineso rekordą net du kartus.
„2008 metais apvažiavom Lietuvą pasieniu – 1 220 km, vėliau mūsų rekordą pagerino, mes negalėjom taip palikti, pusę metų treniravomės ir vėl pagerinome rekordą – apvažiavom Lietuvą per 67 valandas. Tai buvo daug intensyvesnė kelionė – po 500 km per dieną. Ne kiekvienas tai gali, treniruotis reikėjo daug, po 20 valandų per dieną. Turi tai mėgti, kitaip to nepadarysi“, – apie savo pasiekimus kalbėjo R. Balandis.
„Keliauju vienas, nes taip noriu“
Kaip kilo idėja apvažiuoti Jungtinę Karalystę ir dar vienam? Pasak Remigijaus, jį įkvėpė perskaityta knyga. „Vienas britas apvažiavo dviračiu Temzę, nuo vienos pakrantės iki to paties taško kitoje kranto pusėje. Tai ir man kilo idėja. Kodėl pasirinkau Britaniją? Man patinka senovinės pilys, čia turbūt dėl vaikystėje skaitytų knygų apie karalių Artūrą ir tokių filmų kaip „Žiedų valdovas“, dar labai noriu pamatyti Šiaurės Velsą. Be to, Jungtinė Karalystė man buvo namai beveik dvejus metus (Remigijus studijavo „Anglia Ruskin“ universitete Kembridže – red. past.), tai prisirišau – norėjosi sugrįžti ir dar daugiau ištyrinėti“, – savo pasirinkimą aiškino Remigijus ir pripažino, kad vienas iš šios kelionės tikslų – kiek savanaudiškas.
„Šią kelionę darau ir dėl savanaudiško dalyko – apsispręsti, ką toliau gyvenime noriu veikti. Lietuvoje turėjau darbą, jį mečiau, nes noriu nuspręsti, kokie mano ateities planai. Keliavimas su dviračiu yra tai, kas man labiausiai patinka, per šią kelionę – 100 dienų, keliaudamas vienas, tikrai turėsiu daug laiko pabūti pats su savimi. Aš visada kažkur keliauju, tai galbūt šita kelionė bus viena iš paskutiniųjų. Jau norėčiau pradėti sėslų gyvenimą, susirasti merginą, dirbti pastovų darbą. Tačiau dalis manęs nori keliauti, ieškoti, negali sustoti. Kai pradedi gyventi paprastą gyvenimą, kai žinai, kad patyrei tiek gerų emocijų, vėl veržiesi atgal – čia kaip narkotikas“, – pasakojo keliautojas.
Savęs atradimas – tai viena iš priežasčių, kodėl Remigijus į šį žygį leidžiasi vienas. „Vienas keliauju ne dėl to, kad neradau bendraminčių, bet dėl to, kad norėjau būti vienas. Vienas pats į aplinką žiūri visai kitaip, kai esi su draugu, gali bendrauti, juokauti ir kažko nepastebi, rimtai į tai nežiūri, kai esi vienas, labiau į viską reaguoji, kitaip suvoki aplinką. Tačiau šioje kelionėje prie manęs prisijungs keletas pavienių žmonių, kelioms dienoms, kad paįvairintų mano kelionę“, – sakė Anglija.lt pašnekovas.
Pinigai kelionei – surinkti iš žmonių
Tenka pripažinti, kad vaikinas kelionei pasirinko ne patį geriausią laiką – mums kalbantis Grinvičiuje, vieną iš atšiauriausių šio pavasario dienų, pučia šaltas vėjas ir netgi sninga. „Keliauti vasarą būtų per daug lengva. Man netgi patinka minti per lietų. Išbandai savo kūną, kai sąlygos ne pačios geriausios. Man patinka ekstremalumai. Dabar, kai atvykau į Angliją, savaitę gyvenau palapinėje netoli miesto, kasdien grįždavau į miestą, į parduotuvę, į biblioteką“.
Remigijus skaičiavo, kad ši kelionė kainuos apie 1 000 svarų. Dviratį Remigijus įsigijo turguje už 250 svarų, dar pirko palapinę, krepšius kelionei turėjo iš ankstesnių žygių. „Nuo Kembridžo kelionę pradėjau su dviem svarais kišenėje. Kadangi Lietuvoje mano veikla buvo prekybos verslas, taip gavau pinigų ir šiai kelionei – „pardavinėjau“ savo idėją. Gyvendamas Klaipėdoje užsiėmiau tiesiogine prekyba kvepalais, užeidavau į įmonę, pristatydavau kvepalus ir parduodavau. Tą patį darau ir Anglijoje, pristatau savo kelionę ir prašau, kad mane paremtų. Nuostabu, kad atsiranda žmonių, kurie palaiko. Aš tiesiog nueinu į namus, pasibeldžiu, pasakau, kas esu, pristatau savo idėją. Sulaukiu visokių reakcijų – vieni sako, kad man neįdomu ar negali paremti, bet kai kurie labai palaiko, duoda pinigų ir sako, „kokia super idėja!“. Vieną kartą buvau pas statybininką užėjęs, tai jis sako, „kaip aš norėčiau būti šioje kelionėje, o ne statybose“. Keliaudamas nuo Kembdrižo iki Londono apie 200 km, stodavau didesniame miestelyje, skirdavau tam po kelias valandas ir šiuo metu mane parėmė apie 30 žmonių. Taip pat labai nustebino viena moteris iš Kembrižo, pamatė Facebook’e šią idėją ir atsiuntė pinigų“, – pasakojo R. Balandis.
Nakvynės – pas nepažįstamuosius
Dar viena įdomi šios kelionės detalė, anot Remigijaus – jo nakvynės. „Kas 80 kilometrų stosiu pailsėti ir pernakvoti pas žmones, per „Couch Surfing“ programą. Kai parašau laiškus apie savo projektą, jie labai noriai mane priima. Iš pradžių žadėjau miegoti tik palapinėj, bet kai praleidau tą savaitę laukuose vienas, kai yra šalta, kai aplink visokie gyvūnai laksto, tai baisoka, negaliu gerai išsimiegoti. O per „Couch Surfing“ įdomių žmonių sutinku, jau buvau apsistojęs pas du indus ir pas tris britus. Taip galiu pasisemti žinių ir pasidalinti savo idėjomis, jei visada miegočiau palapinėje arba kokiam motelyje, to negalėčiau. Dabar jau esu penkioms naktims į priekį nakvynes suplanavęs, kai atšils orai, galbūt daugiau naktų praleisiu palapinėje“, – kelionės planais dalijosi vaikinas. Remigijus sutinka, kad ši kelionė iš dalies garsina ir Lietuvos vardą – žmonės, pas kuriuos vaikinas apsistoja pernakvoti, domisi, kur yra Lietuva, ar patys papasakoja pažįstantys lietuvių.
Šiuo metu visas vaikino gyvenimas telpa ant dviračio bagažinės. „Turiu tokius krepšius, kurie ant bagažinės užsikabina, ten yra miegmaišis, palapinė, mano drabužiai. Aš esu minimalistas“, – šypsosi lietuvis. Paklausus, kokį vieną daiktą būtinai su savimi pasiimtų, keliaudamas dviračiu, Remigijus susimąstė, bet po kelių sekundžių neabejodamas išpyškino: muzika – tai dalykas, be kurio į kelionę nesileistų. „Mane tai užveda, man daug daiktų nereikia, duokit man dviratį ir muziką, ir aš galiu važiuoti“, – teigė Remigijus ir gyrė išmanųjį prietaisą „iPod“, kuriame turi viską, ko reikia: žemėlapius, internetą, muziką, fotokamerą.
Tokių minčių, kad kažkas nepasiseks, Remigijaus galvoje nebūna. „Gal esu gimęs po laiminga žvaigžde? Pastebiu, kad kaip suplanuoju, taip ir įvyksta – tai mane stebina, atrodo, galėčiau suplanuoti neįtikėtinus dalykus, ir tai pavyktų. Rašau savo žurnalą, kaip dienoraštį, ten mano idėjos, planai, ką dar norėčiau nuveikti. Kai varčiau jį, mačiau, kad netgi šitos kelionės idėja buvo kilusi prieš trejus metus, o dabar taps tikrove. Man patinka savo gyvenimą užfiksuoti, taip jis tampa prasmingesnis, jei šauna kokia gera idėja ir ją užsirašai, tuo momentu gal ir negali padaryti, o paskui pavyksta“, – stebėjosi pašnekovas.
Dviratininkas dar turi kelias dienas pasiruošimo darbams – išsiųsti kelis laiškus dėl nakvynių, o tada pasiimti svarbiausius dalykus: muziką, dienoraštį, kelis daiktus ir leistis į ilgą kelią.
Jolanta Terminaitė
