Pasak apželdinimo specialistės, pati geriausia trąša augalams yra kompostas – jis yra visiškai nemokamas, natūralus ir turintis visų reikalingų medžiagų.
„Jeigu pasigaminate kompostą, tai jūs turite natūralią, nemokamą ir pačią geriausią trąšą. Labai svarbu turint kompostą ir tinkamai jį panaudoti. Jeigu jūs šį pavasarį esate numatę pasodinti medžių, tai į duobę medžio sodinimui įdėkite komposto.
Labai svarbu, kad kompostas tiesiogiai nesiliestų su šaknimis, jeigu jis nėra iki galo perpuvęs, todėl labai svarbu kompostą dėti, kaip apatinį duobės sluoksnį“, – sako ji.
Pagerinsite dirvožemį ir šiltnamyje
„Kitas dalykas, ką galima padaryti su kompostu – permaišyti su daržo žemėmis. Jeigu šiltnamyje dar nieko nesėjote ir nesodinote, jame esančią žemę sumaišyti su kompostu yra tikrai geras būdas pagerinti dirvožemį ir padaryti jį derlingesnį. Taip pat lysvėse arba pakeltose lysvėse galima papildyti komposto ir taip papildyti žemę reikiamomis medžiagomis“, – nurodo L. Liubertaitė.
Dar vienas komposto panaudojimo būdas, jeigu jo turite pakankamai daug, – galima juo mulčiuoti.
„Žemę tarp augalų, kuri lieka plika, galima uždengti kompostu. Tai puikus būdas sumažinti ir piktžolių kiekį. Tuo pačiu pagerinti ir viršutinio derlingo dirvožemio sluoksnio struktūrą.
Tada drėgmė iš žemės taip greitai neišgaruoja, o po lietaus nesusidaro taip greitai pluta. Kompostas po truputėlį irdamas gerina ir dirvožemį, kuriame auga jūsų daržovės“, – sako ji.
Mulčiavimas sumažins vargą darže
Vietoje trąšų dar galima išbandyti mulčiavimą – dirvą padengiant ne kompostu, o šiaudais, šienu, nupjauta žole, pušies žieve, grikių lukštais.
„Svarbiausia mulčiavimo funkcija yra uždengti žemę, kad ji nebūtų plika. Kadangi mes žemę padengiame natūraliais, yrančiais dalykais, tai irdami jie praturtina dirvožemį.
Dar vienas mulčiavimo privalumas yra tas, kad negreitai išgaruoja drėgmė ir, net jeigu karštą vasaros dieną pakeltume mulčio sluoksnį, mes pamatytume, kad po juo yra drėgna, nors viskas gali atrodyti išsausėja. Tad mulčiavimas ne tik praturtins dirvožemį, bet ir sumažins mums darbą, tiek ravėjimo, tiek laistymo prasme“, – sako tinklaraštininkė.
Vietoj trąšų – kavos tirščiai
Dar vienas būdas, kuriuo galite lengvai praturtinti savo dirvožemį yra kavos tirščiai. Jais galima dengti dirvožemį arba tiesiog įterpti tirščius į žemę.
Tačiau yra labai daug mitų, kuo jie gali būti naudingi ar kuo gali būti žalingi kavos tirščiai. Vienas iš tokių mitų, kad jie rūgština dirvą, tačiau, pasak L. Liubertaitės, tai nėra tiesa.
„Savo rūgštumą kava atiduoda virimo metu, tad kavos tirščiai, kurie lieka jau pagaminus kavą, jau neberūgština dirvos. Dėl maisto medžiagų – kavos tirščiai nepasižymi ypatingomis savybėmis, tačiau kenkti jie nekenkia. Jeigu įmaišome tirščių į dirvožemį, tuomet taip tik pageriname jo struktūrą“, – nurodo apželdinimo specialistė ir pataria tirščius kompostuoti arba berti iškart po auginamomis gėlėmis.
