Keletas grybautojų pasidalino savo laimikių nuotraukomis ir papasakojo, kuriuose Lietuvos kampeliuose jų rado.
Atskleidė, kur ieško grybų
Oksana Nevedomskienė grybų rado pačioje sostinėje, Vilniuje, Kairėnų miške. Moteris teigia, jog grybauti eina kasdien po darbo ir tuo pačiu pasiima ir savo šuniuką pasivaikščioti kartu.
Vilma Puntusevičienė Ukmergės rajone grįžo su 3 pilnomis pintinėmis raudonikių.
Lina Šaltienė grybauja aplink Panevėžį, tačiau teigia, jog miškuose labai sausa, todėl ir laimikis menkas.
„Prieš kelias savaites buvo gausus baravykų dygimas, tai ir laimikiai buvo solidesni... Dabar tenka džiaugtis tuo ką randu: guotės, lepšiukai, paąžuoliai, voveraitės... Labai laukiam lietaus ir antros rudeninių grybų dygimo bangos... Na, o dėl grybavimo, tai sergu taip vadinama '“grybalige'“ ir, jeigu leistų galimybės, važiuočiau kasdien... Beje, pati grybų beveik nevalgau... išdalinu“, – pasakoja Lina.
Brigita įprastai grybauja Klaipėdos rajone, šalia Kairių poligono, maždaug kartą per savaitę. Krepšelyje dominuojantys grybai: įvairių rūšių baravykai (populiariausi Raudonieji auksabaravykiai „balsevičiukai“), šilbaravykiai, kazlėkai, voveraitės, o vėlyvą rudenį – žaliuokės. Kartais pavyksta rasti raudonviršių, lepšių, rudmėsių, žvynabudžių.
Edvardas Blaževičius grybauja Nemenčinės miškuose, keletą kartų per metus, o renka tik baravykus ir gudukus.
Jolanta Kildušienė grybauja Kaišiadorių rajone ir tikina, jog grybavimas jos didžiausias pomėgis.
Ką būtina žinoti einant grybauti?
Kad grybavimas neapkarstų, anksčiau naujienų portalui tv3.lt mikologas Jonas Kasparavičius papasakojo, ko svarbu nepamiršti einant į mišką.
Kalbėdamas apie tai, kokius grybus galima rinkti, o kurių ne, mikologas J. Kasparavičius sakė, kad svarbiausia taisyklė – labai paprasta: „Nepažįstu – neimu, abejoju – neimu.“
O kaip atpažinti grybus? Mikologas J. Kasparavičius teigia, kad nepažįstant grybo ir norint jį atpažinti, galima v
„Tokiu atveju grybą būtina ne pjauti, o atsargiai išrauti, kad matytųsi ir būtų nepažeistos, nenučiupinėtos visos jo dalys.
Grybas turi būti ne tik pradėjęs augti, o jau išaugęs. Gali būti ir keli grybai įvairiose augimo stadijose. Kartais tai labai palengvina grybo atpažinimą“, – patarė jis.
Tačiau specialistas įspėja, kad neretai pavojinga yra pasitikėti kitų, o ypatingai garbaus amžiaus žmonių gebėjimu pažinti grybus.
Jeigu asmuo gerai mato ir geba kritiškai bei objektyviai įvertinti savo žinias ir gebėjimą atpažinti grybus, tokiu atveju, viskas gerai, tačiau vis tiek išlikite budrūs. Kartais žmonės bando atpažinti grybą ar šis tinkamas vartoti, ar ne, pagal kvapą.
Tačiau pasitelkus tokį atpažinimo metodą, galima itin lengvai apsigauti, jeigu grybo kvapas aitrus arba kartus. J. Kasparavičius paaiškina, kad vienų grybų aitrus skonis išmirkius, išvirus ar iškepus išnyksta, o kitų – ne.