Vis daugiau lietuvių domisi galimybėmis aplankyti egzotiškąjį Iraną. Tuo buvo galima įsitikinti ir savaitgalį apsilankius tarptautinėje turizmo parodoje „Adventur“, kur prie Irano stendo būriavosi daugybė parodos lankytojų, norinčių bent akimirką pajusti paslaptingosios šalies kultūros dvelksmą.
Prie Irano stendo parodoje su smalsaujančiais lankytojais bendravo ir ne kartą šią šalį aplankiusi Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Ieva Koreivaitė.
Iraniečiai savo mentalitetu panašūs į lietuvius
Apie tai, kaip nutiko, kad teko laimė ne tik pakeliauti po egzotiškąjį Iraną, bet ir kurį laiką gyventi šioje šalyje, pašnekovė sakė: „ Prieš dešimtmetį Vilniaus universiteto Orientalistikos centre pradėjau studijuoti arabistiką ir pabaigusi studijas Lietuvoje, nusiręžiau mokslus tęsti Irane. Vėliau tiek magistratūros, tiek doktorantūros studijos buvo susiję su iranistika.“
Paprašyta prisiminti pirmosios kelionės į Iraną įspūdžius, pašnekovė sakė: „ Nežinau kodėl, bet manęs niekas nestebino. Žinoma, kaip kurios taisyklės buvo neįprastos, kaip ir tai, kad visur nuolat reikia dėvėti galvos apdangalą, bet nebuvo kažkas ypatingai keisto, ar trukdančio... Kiek teko pažinti šeimų, turėti draugų, jų gyvenimo būdas nestebino, mat tai savo mentalitetu panašūs žmonės į mus. Svarbus pabrėžti, kad jie nėra arabai, jie – persai ir tai labai didelis skirtumas.
Pasak I. Koreivaitės, kalba vietinių nėra tokia sudėtinga kaip arabų, mat vietinių kalba taip pat priskiriama indoeuropiečių kalbų grupei: „Nei kalba nebuvo sunki, nei žmonės stebino savo charakteriu.“
Universitetuose daugumą sudaro moterys
Nors dažnai stereotipiškai manoma, kad didžioji dalis moterų Azijos šalyse savo gyvenimą paskiria šeimos židinio kurstymui ir vaikų auklėjimui, pašnekovė skuba šį mitą išsklaidyti: „Universitete, kuriame teko studijuoti, didžioji dalis studentų yra merginos. Šioje šalyje moterys dirba inžinierėmis, architektėmis, biurų darbuotojomis. Nėra taikomi jokie apribojimai jų intelektualiniam darbui. Žinoma, kaimuose ir mažuose miesteliuose yra šeimos, kurios neišgali savo dukrų išleisti mokytis į aukštąsias mokyklas, bet pradinį išsilavinimą mergaitės tikrai gauna, o raštingumo lygis šalyje yra tikrai aukštas.“
Paprašyta nusakyti, koks yra iraniečių tautinis charakteris, pašnekovė nė nemirktelėjusi sakė: „Tai išdidūs žmonės. Irano visuomenė labai jauna ir tai matyti tiesiog vaikštant gatvėmis. Iraniečiai ramesni ir pagarbesni žmonės už daugelio Vidurio rytų tautų gyventojus“.
Irano virtuvė – tik iraniečių namuose
Keliautojai iš Lietuvos Iraną dar tik atranda, tad paprašyta pasidalinti patarimais planuojantiems kelionę į Iraną, šią šalį pažįstanti I. Koreivaitė sakė: „Nėra kokių specialių patarimų. Tai, kas vyksta tarptautinėje erdvėje ir tai, kas užsienio spaudoje kalbama apie šią šalį, eskaluojami pykčiai tarp JAV, Izraelio ir Irano – reiškinys šalies išorėje, o viduje jokių neramumų nėra. Žmonės gyvena normalų kasdienį gyvenimą, tad ir jokiems ekstremaliems dalykams ruoštis vykstant į šią šalį tikrai nereikia.“
Apie tai, ką reiktų išbandyti, ar ko būtinai paragauti viešint Irane, pašnekovė sakė: „Bėda ta, kad Irane nėra restoranų kultūros, tad pavalgyti mieste yra gana rimtas iššūkis. Veikiausiai ieškodami tradicinio maisto gausite mėsos ir ryžių. Norintiems pasimėgauti Irano virtuve, reiktų su kuo nors iš vietinių susipažinti ir įsiprašyti į svečius“, - kalbėjo I. Koreivaitė ir šypsodamasi pridūrė, kad tai nėra labai sudėtinga, mat šios tautos gyventojai labai noriai svetimšalius kviečia paviešėti savo namuose ir labai svetingai, pagarbiai juos priima.
