Naujienų portalui tv3.lt Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo vadovas Nerijus Zableckis paaiškino, ar įmanoma išsigelbėti įkritus į tokio tipo pelkę bei kokie gali būti skirtingi pelkių gyliai.
Atskleidė, ar įkritus į pelkę yra galimybė išsigelbėti
Paklaustas apie galimybes išsigelbėti įkritus į tokio tipo pelkę, Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo vadovas N. Zableckis paaiškino, kad šioje vietovėje, panašu, yra pelkėjantis ežeras, o pati pelkė dar tik pradeda formuotis.
„Yra tokių pavojingų vietų, kaip šiuo atveju – ežero pakraštys, labai gilus. Įkritus tokio svorio technikai, išsikapstyti pačiai sunku. Iškart į dugną klimpsta“, – sako jis.
Specialistas pabrėžia, kad pelkės būna skirtingos – yra aukštapelkės, kur žmonės renka spanguoles, ir besiformuojančios, kurios yra „gyvas procesas“, pasižymintis itin klampiu gruntu, todėl iš jo ištrūkti yra sudėtinga.
„Lietuvoje pelkėtumas siekia apie 10 proc. šalies ploto. Tai apima aukštapelkes, žemapelkes ir tarpinio tipo pelkes. Tačiau yra ir tokių vietų, kaip šis atvejis, kur pelkės dar tik formuojasi“, – aiškina N. Zableckis.
Anot jo, žmonės, keliaudami po gamtą, dažnai gali pastebėti ežerus miškuose, nes jie dažniausiai turi apypelkio zoną, kuri dar tik formuojasi ir gali tapti pelke tik po kelių šimtų ar net tūkstančio metų.
„Dauguma pelkių yra sužymėtos, jų duomenys pateikiami geoportale – bet kas gali įvesti paiešką ir rasti tą žemėlapį. Tačiau jei eini ir pastebi pažemėjimą miške, klampią vietą, ji gali būti nepažymėta, nes tai gali būti ežero pakraštys. Visko į žemėlapius sudėti neįmanoma – gamtą reikia stebėti gyvai“, – pabrėžia ekspertas.
Kalbėdamas apie giliausias Lietuvos pelkes, jis pažymi, kad aukštapelkėse, tokiose kaip Čepkelių ar Kamanų pelkėse, durpės gylis gali siekti 10 ar daugiau metrų.
„Jei paimsime žemapelkes, durpių sluoksnis kur kas plonesnis – gali siekti vieną ar du metrus. Gilumas priklauso nuo pelkės tipo“, – aiškina N. Zableckis.
Važinėti po pelkes su technika – didelė klaida
Anot Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo vadovo, su technika po pelkes apskritai nereikėtų važinėti. Tam yra skirtos specializuotos mašinos, kurios atlieka pelkių tyrimus.
Jei vaikštant pastebima šlapia vieta, specialistas pataria būtinai pasiimti lazdą ir ja pasimatuoti gylį, o tik tada žengti toliau.
„Įkritus yra būdai išsigelbėti. Jeigu įsmunki, turi šliaužti, nesikapanoti, bandyti šliaužti pilvu, kabintis už augalų ir taip išlįsi“, – pataria specialistas.
Paklaustas, ar buvo tikimybė, kad kariai galėjo išsigelbėti, jis teigia, kad jei pelkės gylis siekė 5 metrus, šarvuotis turėjo nugrimzti tiesiai į dugną.
„Per visą skystą košę šansai išsigelbėti maži. Teoriškai būtų įmanoma atsidaryti liuką. <...> Įsivaizduoju save tokioje situacijoje: grimzti su sunkia technika į dugną, atidarai liuką, o visa skysta masė plūsta į vidų. Net sunku būtų išlįsti iš tanko“, – teoriškai svarsto specialistas.
Pasak jo, tokioje situacijoje reikia suprasti, į kurią pusę brautis, tačiau tai primena skendimą vandenyno dugne – net jei teoriškai žmogus gali išsigelbėti, realybėje tai labai sudėtinga.
Kodėl technika pelkėje grimzta akimirksniu?
„Šiuo atveju tai yra skysta masė, organika susikaupusi. Ši masė nelaiko tokios technikos, todėl iškart įvažiavus, jei prapjovė velėną – paviršinį sluoksnį, ant kurio žmogus gali vaikščioti – tokia technika prapjovė velėną ir sugrimzdo“, – aiškina ekspertas.
Jis priduria, kad jei pelkė būtų nusausinta, jos paviršius taptų stabilesnis ir atsparesnis svoriui, todėl situacija galėjo susiklostyti kitaip.
„Jeigu pelkė būtų nusausinta – kaip darome tvenkiniuose ar statant užtvankas su ekskavatorių pagalba – situacija galėjo būti kitokia. Tačiau jei ekskavatoriaus vikšrai yra per siauri ir prapjauna velėną, net nusausintoje pelkėje jie gali susmukti“, – aiškina specialistas.
N. Zableckis pabrėžia, kad šiuo atveju tai buvo natūrali, nesausinta pelkė, kurioje technika nugrimzdo akimirksniu.
„Įvyko viskas staigiai. Nebuvo taip, kad grimzdo kelias minutes – ji įvažiavo ir turėjo paskęsti pilnai. Nežinau, kokiu greičiu technika judėjo, bet jei važiavo proskyna ir įlėkė į pelkyną, žmonės viduje galbūt nespėjo sureaguoti, kas vyksta“, – pabrėžia specialistas.
Tęsiama gelbėjimo operacija
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad antradienį ryte paskelbta, kad po pratybų Pabradės poligone dingo trys užsienio kariai. Iš pradžių kariuomenė nekomentavo, kokios užsienio valstybės piliečiai yra kariai.
Kaip pranešė Policijos departamentas, apie tai Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pranešimą gavo antradienio vakarą, 19 val. 19 min. Pranešta, kad Pabradėje, po vykusių pratybų Pabradės poligone, dingo trys kariai su automobiliu. Vėliau paaiškėjo, kad kariai buvo keturi, su jais taip pat buvo viena transporto priemonė.
„Lietuvos kariuomenė informuoja, kad kovo 25 d. 16:45 val. buvo gautas pranešimas apie pratybų metu dingusius 4 Jungtinių Amerikos Valstijų karius ir 1 vikšrinę transporto priemonę Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje“, – pranešė kariuomenė.
Kaip pranešta vėliau, nustatyta galima nelaimės vieta, ten dirba gausios pajėgos, siekiant ištraukti vikšrinę priemonę, kuri, kaip skelbta, gali būti maždaug 5 metrų gylyje.
Kaip anksčiau pranešė naujienų agentūra ELTA, Pabradės poligone dingusių JAV karių gelbėjimo operacijos vadas, leitenantas Aušrius Buikus viliasi, jog penktadienio vakarą gausios tarnybų pajėgos pasieks pirmųjų rezultatų.
„Labai tikimės per šiandien dieną, vakare pamatyti rezultatus. Ir jeigu narai galės įlipti į vandenį ir rasti transporto priemonę, tai vakare turėsime rezultatą, kuriuo galėsime pasidžiaugti. Jeigu ne – tai per naktį vėl dirbsime tą darbą“, – žurnalistams įvykio vietoje penktadienį sakė A. Buikus.
„Per naktį buvo išpumpuotas paviršinis susikaupusio dumblo sluoksnis. Galima vertinti – iki 3 metrų, tačiau matomumas baloje vis tiek ribotas, nieko negalima matyti vis dar per purviną vandenį. Toliau tęsiamas dumblo pumpavimas, kuris yra gilesniame sluoksnyje.
Atvyksta specialistai su specialia įranga, kad nustatytų galimą tikslią transporto priemonės buvimo vietą ir tikslią poziciją – kaip ji yra pasvirus, stovi tiesiai, kokiu kampu ir t. t. Tai mums padės įvertinti ateities veiksmus ištraukimo operacijos metu“, – dėstė karininkas.
Anot jo, visa operacija vis dar vyksta pagal vadinamąjį trumpąjį planą – kol kas nėra poreikio šalia pelkės esančiame tvenkinyje kalti polių.
„Kol kas viskas vyksta, kaip ir ministrė sako – trumpasis planas, nereikės jokių polių. Kol kas. Dedami smėlio maišai, atskirti pagrindinį vandens telkinį nuo vandens telkinėlio, kuriame yra šarvuotis. Kol kas viskas sekasi gerai“, – dėstė A. Buikus.
JAV ambasados žinia
„Dingę kariai – visi iš 1-osios brigados, 3-iosios pėstininkų divizijos – incidento metu dalyvavo suplanuotuose taktinėse pratybose“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo JAV ambasada.
Teigiama, kad dingusiųjų paiešką atlieka JAV kariuomenė, kartu su Lietuvos ginkluotosiomis pajėgomis, Lietuvos teisėsaugos institucijomis ir kitomis tarnybomis. Šiuo metu vyksta paieškos bei gelbėjimo operacija.
5-ojo korpuso vadas, Generolas leitenantas Charlesas Costanza už dedamas pastangas, ieškant dingusių karių, padėkojo Lietuvos kariuomenei.
„Norėčiau asmeniškai padėkoti Lietuvos kariuomenei ir pirmiesiems gelbėtojams, kurie greitai mums padėjo paieškos operacijose“, – JAV ambasados įraše cituojamas C. Costanza.
„Būtent toks komandinis darbas ir parama parodo mūsų partnerystės ir žmogiškumo svarbą, nepaisant to, kokias vėliavas nešiojame ant pečių“, – tęsė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
