Dingus kariams, kurį laiką detalių apie juos nebuvo žinoma. Praėjus beveik parai po jų dingimo, kariuomenė paviešino, kad vykdoma gelbėjimo operacija.
Trečiadienio vakarą NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pranešė, kad Lietuvoje dingę amerikiečių kariai negyvi. Tačiau Lietuvos kariuomenė pabrėžė, kad kol kas nėra įrodymų, jog dingę kariai žuvo. Kiek vėliau NATO atstovė patikslino, kad M. Rutte nepatvirtino Lietuvoje dingusių karių likimo.
Viešojoje erdvėje pasipylė komunikacijos ir politikos ekspertų, turinio kūrėjų įžvalgos dėl Lietuvos institucijų komunikacijos. Negailėta kritikos dėl beveik parą trukusios tylos, Lietuvos institucijų teiginių, nesutampančių su NATO viešinama informacija.
Visgi L. Kojala nelinkęs vertinti Lietuvos institucijų komunikacijos. Politologas pažymi, kad situacija yra neeilinė, todėl ir viešinama tik tai, kas tvirtai žinoma.
„Aš manau, kad situacija yra neeilinė, tai yra susiję su žmonių gyvybėmis, todėl buvo bandoma komunikuoti tik tai, kas patikrinta ir kas yra garantuota. Ypač kai kalbame apie žmonių gyvybes arba galimas žūtis, negali būti spekuliacijų ar išankstinių pranešimų, kurie nebūtų patvirtini 100 procentų, nes tai yra susiję su žmonių likimais, šeimomis, jų reakcijomis ir panašiai“, – teigia jis.
„Šia prasme, aš manau, kad ši neeilinė situacija yra labai sudėtinga, ypač dabartiniais laikais, kai norima viską pranešti tą pačią sekundę ir kai socialiniuose tinkluose pasipila daugybė įvairių žinučių iš tų žmonių, kurie nieko konkrečiai apie tą situaciją nežino ir negali žinoti“, – kalba L. Kojala.
JAV kariams nelaimės nutinka neretai
Ketvirtadienio rytą Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas, paklaustas, ar buvo informuotas apie karius, kurie dingo per pratybas Lietuvoje, atsakė: „Ne, nebuvau.“ Visgi tai nereiškia, kad aukščiausieji JAV pareigūnai nežino, kas vyksta.
„Aš manau, kad apie tai žino gynybos sekretorius ir aukščiausio rango pareigūnai. Galbūt prezidentas tuo metu dar nebuvo informuotas, nes nebuvo tiek daug faktų, kuriuos būtų galima pristatyti kaip baigtinius“, – svarsto L. Kojala.
„Šiame kontekste įvykis yra patraukęs dėmesį ir aukščiausiuose Vašingtono politiniuose sluoksniuose – tai yra visiškai normalu“, – priduria jis.
GSSC direktorius pabrėžia, kad nelaimės, į kurias papuola amerikiečių kariai, nėra retas reiškinys JAV.
„Tokia situacija Jungtinėms Valstijoms nėra labai nauja. Kiekvienais metais maždaug 300 amerikiečių karių žūsta įvairiuose nelaiminguose atsitikimuose. Tai nutinka daugybėje pasaulio šalių, kuriuose yra JAV karinės bazės. Be abejo, mes kalbame apie potencialią tragediją (nors kol nėra patvirtintos žūtys, to negalime teigti 100 proc.), tačiau bet kokiu atveju, tai nėra toks nutikimas, kuris pasitaiko kartą per dešimtmetį, vertinant iš JAV perspektyvos“, – pažymi L. Kojala.
Kiek tai paveiks Lietuvos santykius su JAV?
L. Kojala nesiima vertinti, ar karių dingimas kaip nors neigiamai paveiktų Lietuvos santykius su JAV. Anot politologo, gali būti netgi atvirkščiai – bendra Lietuvos ir JAV pareigūnų gelbėjimo operacija sustiprins bendradarbiavimą tarp šių sąjungininkių.
„Jeigu norima sugadinti santykius, priežasčių galima surasti visada. Nereikėtų laukti, kol dingsta keturi kariai ar nutinka panašus incidentas tam, kad pranešti apie naują politikos kryptį, jeigu ją tikrai būtų norima pradėti realizuoti.
Aš manau, kad netgi priešingai – Lietuvos ir JAV kariuomenės labai glaudžiai bendradarbiauja paieškų ir gelbėjimo operacijoje. Tai dar kartą parodo, kad mes esame artimi sąjungininkai ir sprendžiame problemas kartu. Šiuo atveju, tai galbūt tik stiprins institucinį ryšį, nes visi supranta, kad tokie incidentai, deja, bet pasitaiko, tai yra karo profesijos dalis“, – sako L. Kojala.
„Tai yra pamoka siekiant išvengti to ateityje. Tuo pat metu būtų labai sunku įsivaizduoti objektyvias aplinkybes, dėl kurių tai galėtų sukelti kažkokias politines skirtis, kurios būtų nulemtos būtent šio įvykio“, – apibendrina GSSC direktorius.
Ketvirtadienį tęsiama karių gelbėjimo operacija. Ryte Pabradėje lankėsi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, premjeras Gintautas Paluckas.
Anot D. Šakalienės, tikrinamos visos įvykio versijos. Transporto priemonė, keliasdešimt tonų sverianti vikšrinė gelbėjimo mašina M88 „Hercules“, yra maždaug penkių metrų gylyje purve.
„Mes negalime patvirtinti, ar transporto priemonėje yra kariai“, – pridūrė ji.
Šakalienė sako, kad dingusių karių paieškos tęsėsi visą naktį
D. Šakalienė teigė, jog Pabradės poligone dingusių amerikiečių karių paieškos tęsėsi visą naktį. Pasak politikės, tikimasi, jog pelkėje pavyks sustabdyti vandenį be papildomų polių ir gelbėjimo operacija įvyks sparčiau. Priešingu atveju, darbai, bandant pasiekti maždaug 5 metrų dumblo ir durpių gylyje esantį vikšrinę transporto priemonę gali tęstis ir kelias dienas.
„Iš tikrųjų, darbas, kuris yra padarytas per naktį, yra tikrai labai didelis. Ką labai svarbu akcentuoti – tai labai sudėtinga vietovė, tai pelkė, kuri susijusi su ežeru. Tai visi darbai, kurie daromi, kad stabilizuotume gruntą, kad nusiurbtume vandenį, kad paruoštume gelbėjimo darbus tam, kad jie galėtų vykti – reikėjo labai daug papildomų priemonių. Vien paruošti papildomą privažiavimą – per 24 val. faktiškai naujas kelias yra padarytas, kad atvažiuotų sunkioji technika“, – žurnalistams ketvirtadienio rytą Pabradėje sakė D. Šakalienė.
„Nusiurbtas vandens lygis tiek, kad būtų galima pradėti kasimo darbus“, – dėstė ji.
Anot ministrės, gelbėjimo operacijos vadas informavo ją bei kariuomenės vadą, jog kariai ir ugniagesiai dirbo visą naktį.
„Tai dabartinėje situacijoje tikimės, kad vis tik pavyktų tas scenarijus, kad nereikėtų kalti polių į ežerą, kad sustabdyti vandenį, ir kad pavyktų dabartiniame etape vis tik pajudėti su kasimu“, – tęsė ji.
„Dabar iš tikrųjų ir spręsis, ar mes galime eiti toliau su tuo trumpesniu scenarijumi. Matysime, kaip vyksta kasimo darbai, nes ilgastrėlis amfibinis ekskavatorius, kai pradės kasti, matysime, ar vis tik pavyko (vandens lygį – ELTA) stabilizuoti taip, kad vandens pratekėjimas į tą pelkinę vietą būtų toks, kad galėtume tęsti tuos darbus. Jeigu matysime, kad negalime to padaryti, taip pat, kaip ir sakiau, yra dar žemsiurbės klausimas. Už poros valandų atvyksta specialistai, žiūrėsime, kaip dumblo ir vandens bendras siurbimas galbūt irgi galėtų būti papildomai taikomas. Jeigu ne, tai tas kitas scenarijus yra polių kasimas į ežerą, kuris, aišku, papildomai dar kelias paras pridėtų prie darbų“, – dėstė D. Šakalienė, pridurdama, kad sunku prognozuoti tikslų operacijos laiką.
„Šiandien tikimės, kad pradės sėkmingai kasti durpes, tą purvą. Ir tokiu būdu užkabinsime ir greičiausiai žinosime, kokioje padėtyje – jeigu rasime, o aš tikiuosi kad rasime – kokioje padėtyje ta transporto priemonė yra“, – ministrei antrino Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.
Dėl karių likimo tikrinamos visos versijos
Ministrė patikino – vis dar tikrinamos visos įvykio versijos.
„Šiandien dienai vis tiek yra dar tikrinamos visos versijos. Taip pat ir amerikiečiai informavo, kad vis tiek visą naktį tęsė paieškas ir aplinkinėje vietovėje, nes bet kokie scenarijai laikomi galimais, kol mes nematome transporto priemonės, kuri yra tikrai ne vieno metrą įsmigusi“, – kalbėjo D. Šakalienė.
„Negalime patvirtinti, ar transporto priemonėje yra kariai“, – patikino ji, pridurdama, kad transporto priemonė yra maždaug 5 metrų gylyje.
Kariuomenės vadas nurodė, jog būtent dėl to reikėjo papildomų paruošiamųjų darbų.
„Jos (transporto priemonės – ELTA) nesimato iš paviršiaus ir netgi sunku apčiuopti metaliniais strypais“, – aiškino R. Vaikšnoras.
Gelbėjimo operacijos vietoje nuolat dirba šimtai žmonių, darbams pasitelkiama specializuota technika.
Nustatyta šarvuočio vieta
Trečiadienio vakarą NATO generalinis sekretorius M. Rutte pranešė, kad Lietuvoje dingę amerikiečių kariai negyvi. Tačiau Lietuvos kariuomenė pabrėžė, kad kol kas nėra įrodymų, jog dingę kariai žuvo.
Lietuvos kariuomenė ir D. Šakalienė patikino, kad įrodymų apie karių žūtį nėra. Kiek vėliau NATO atstovė patikslino, kad M. Rutte nepatvirtino Lietuvoje dingusių karių likimo.
Trečiadienio vakarą taip pat buvo nustatyta dingusių karių šarvuočio vieta.
JAV pajėgų vadavietė Europoje ir Afrikoje vakare pranešė, kad vikšrinė gelbėjimo mašina M88 „Hercules“, kuria vyko dingusiais laikomi keturi JAV kariai, aptikta vandens telkinyje treniruočių aikštelėje.
D. Šakalienė teigė, kad su šarvuota mašina dingusių JAV karių gelbėjimo operacija labai sudėtinga techniškai.
„Techniškai labai sudėtinga operacija, vykdoma paieškos ir gelbėjimo operacija. Tikrai jokio patvirtinimo (kad JAV kariai žuvo – BNS) nėra“, – trečiadienio vakarą LRT televizijai sakė ministrė.
Anot jos, gelbėjimo ir paieškos operacijoje dalyvavo Lietuvos ir Amerikos kariai, įvairių valstybės institucijų, privačių įmonių atstovai. Ji buvo tęsiama ir naktį.
TV3 Žinios: neoficialiais duomenimis, amerikiečių kariai žuvo
TV3 šaltinių teigimu, Pabradės poligone vyksta JAV karių gelbėjimo darbai. Neoficialiais duomenimis, amerikiečių kariai žuvo, tačiau kariuomenė ir politikai tokios informacijos nepatvirtino.
Pranešimas apie dingusius keturis amerikiečių karius ir šarvuotį gautas antradienį, kovo 25 d., 16:45 val.
Visuomenei apie įvykį pranešė Policijos departamentas. Informaciją apie tai Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pranešimą gavo antradienio vakarą, 19 val. 19 min.
Paieškai buvo pasitelkti Lietuvos ir užsienio kariai, taip pat aktyvuoti Karinių oro pajėgų bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparniai.
Gelbėjimo operacijai vadovauja Lietuvos kariuomenė, papildomai pasitelkti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir kitų institucijų pajėgumai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tai ir USA karių buvimo vietą ir būklę, manau, ji galėtų pramatyti
BUTINA nepavargti remti Ukrainos!! Mes visa lietuva turime nepavargti buti Ukraina !!
PRIVALOME siusti LT karius i Ukraina !! Reikia kuo daugiau sankciju deti Rusijai ir visoms PRO-rusiskom salim!!
