Danė Jančienė Marijampolės savivaldybės neįgaliųjų draugijos folkloro ansambliui „Gija“ vadovauja jau 20 metų. Kolektyvas per šį laiką išaugo iš meno mėgėjų drabužėlių. Autentiškos Suvalkijos krašto dainos, kurias ansamblio dainininkai dar iš savo tėvų ir senelių išmoko, vadovės surežisuotos įdomios teminės programos, kuriose tautiškos melodijos persipina su lietuvių liaudies šokiais, šmaikščiais linksmų istorijų paporinimais, visada sulaukia žiūrovų simpatijų.
D. Jančienė pasididžiuodama mini ir faktą, kad „Gija“ laimėjo atrankas ir buvo pakviesta dalyvauti net keturiose Dainų šventėse. „Tik mes ir dar porą kartą Matuizų dainininkės tokią garbę esame pelniusios“, – sako „Gijos“ vadovė ir priduria, kad tikrai ne kiekvienas negalią turinčių dainininkų kolektyvas gali pasiekti tokį meninį lygį, kad galėtų patekti į respublikinius renginius. „O dainuoti, pasirodyti norim visi, – vadovei pritaria 20 metų „Gijoje“ dainuojanti Stasė Brokienė. – Tik tų galimybių labai nedaug, todėl džiaugiamės kiekvienu pakvietimu, kiekviena proga dalytis daina.“
Moterys neslepia labai palankiai sutikusios žinią, kad Lietuvos neįgaliųjų draugija (LND) žada imtis iniciatyvos rengti respublikines neįgaliųjų dainų šventes, todėl nedvejodamos atvažiavo į Raseiniuose, Maironio parke, surengtą pirmąją tokią šventę. „Juk taip svarbu pasibūti visiems drauge, pabendrauti, iš širdies padainuoti“, – šypsosi S. Brokienė. O šiuos jos žodžius netikėtai pratęsia sveikinimo kalbą susirinkusiems šventės dalyviams baigęs ir bendrą dainą užvedęs LND pirmininkas Ignas Mačiukas. „Ant kalno klevelis stovėjo, klevelio lapeliai mirgėjo...“ – per Maironio parką nuvilnija pirmoji bendra Respublikinės neįgaliųjų dainų šventės daina.
Nesitikėta tokios dalyvių gausos
Raseinių rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Janė Stasevičienė neslėpė jaudulio, bet kartu ir džiaugsmo: „Kai per birželį vykusią LND konferenciją I. Mačiukas išsakė tokią idėją, iškart pagalvojau: Raseiniai bus pirmieji, kur ši šventė įvyks. Patirties turim – per penkerius mano vadovavimo neįgaliųjų draugijai metus esame surengę du LND meno mėgėjų kolektyvų festivalius-konkursus „Vilties paukštė“, porą dainos ir poezijos švenčių, tad kodėl nepabandžius pradėti dar vienos puikios tradicijos.“
Grįžusi namo šia mintimi pasidalijo su saviškiais, užsuko ir į savivaldybę. Sulaukus mero pritarimo ir visokeriopo savivaldybės palaikymo, beliko pasiraitoti rankoves ir imtis darbų. Laiko buvo nedaug, bet, pasak J. Stasevičienės, kai labai nori – viską gali padaryti. Padėjo ir LND, išsiuntinėjusi kvietimus visoms draugijoms. „Vis dėlto nesitikėjau, kad susirinks šitiek kolektyvų – dainininkai suvažiavo ne vien iš kaimyninių, bet ir gerokai tolimesnių rajonų: Pagėgių, Palangos, Tauragės, Telšių, Ignalinos, Lazdijų... Iš visos Lietuvos. Žinoma, dainavo ir draugijos ansamblis „Gaja“. Pasirodė ne tik dainininkai, bet ir mažeikiškių šokėjai, kretingiškių teatro trupė. Tai tik dar kartą parodė, kaip mums visiems tokių susiėjimų reikia. O kiek raseiniškių atėjo mūsų šventinio koncerto pasiklausyti! Šventė tikrai pavyko. Labai norėčiau, kad ji taptų tradiciniu Raseinių renginiu“, – mintimis dalijosi pirmosios Lietuvos neįgaliųjų dainų šventės organizatorė J. Stasevičienė.
Herbertas Huveris
Franklinas Ruzveltas
Haris Trumanas
Tikra visos Lietuvos dainų šventė
Į Maironio parke įrengtą sceną vienas po kito kilo neįgaliųjų meno saviveiklos kolektyvai. Moterys dailiai pasipuošusios, vyrai pasitempę. „Specialiai šiai šventei išmokom tris naujas dainas, bet padainuosim tik dvi – organizatoriai nustatė tokias taisykles“, – šypsojosi Marijampolės folkloro ansamblio dainininkės, dar prasitardamos, kad „Gija“ galėtų užpildyti visą šventės programą – toks platus jų repertuaras.
O štai Kaišiadorių rajono neįgaliųjų draugijos dainininkai jiems patinkančių dainų repertuarą jau kuris laikas yra pusiau pasidaliję – moterų vokalinis ansamblis „Gabija“ atlieka lyrines dainas, o romansų mėgėjai susibūrė į kolektyvą „Svajonė“. Abiem kolektyvams vadovauja Liutauras Milišauskas. Beje, šis vadovas padeda ir dar vienam neįgaliųjų ansambliui. „Daug metų Vievio ansambliui „Ievaras“ vadovavo Drąsa Ramanauskienė, bet neseniai šio darbo atsisakė, – pasakojo draugijos pirmininkė Marija Slavinskienė. – Kreipėmės pagalbos į kaimynus kaišiadoriečius, juk netrukus prasidės LND rengiamas festivalis-konkursas „Vilties paukštė“, kuriame visuomet dalyvaujame, turime jam pasiruošti. Labai džiaugiamės, kad J. Milišauskas sutiko padėti. Girdėjote, kaip džiugiai dainavome...“
Nors kolektyvams prisistatyti buvo skirta nedaug laiko, bendra šventinė programa išėjo labai nuotaikinga ir įvairi: pasirodymams ansambliai pasirinko išskirtinai smagias melodijas, nuo scenos skambėjo įvairiems regionams būdingos, skirtingomis tarmėmis atliekamos dainos. „Tikra visos Lietuvos neįgaliųjų dainų šventė, – pavykusiu renginiu džiaugėsi LND pirmininkas I. Mačiukas. – Konkursuose dalyvauja mažiau ansamblių, nes jiems reikia atsakingai pasirengti, o čia gali pasirodyti ir neseniai susikūrę, ir dar ne taip gerai susidainavę kolektyvai. Pradžia – tikrai gera. Šaunuolė Janina, kad ėmėsi šios iniciatyvos. Jeigu visi daugiau tokio entuziazmo parodytume, būtų smagiau gyventi, jaustis didele šeima, kurioje vieni kitiems iš tikrųjų rūpime.“
Dėl kitos šventės vyks varžytuvės
Su Telšių neįgaliųjų ir neįgalių pensininkų draugijos kolektyvu „Unoravi“ atvykęs pirmininkas Martynas Poškevičius neabejoja – tokių švenčių, susiėjimų tikrai labai reikia. „Žmonės jaučiasi laisvi, gali bendrauti, šokti, dainuoti, linksmintis. Galėtume sugalvoti ir dar kitokių formų, šiai šventei ieškoti kuo gražesnių vietų, kad būtų daug erdvės. Telšiuose taip pat yra tokių puikių kampelių, kalbėsime, tarsimės ir galbūt kitais metais susitiksime Žemaitijoje“, – sako M. Poškevičius.
„Lazdijuose irgi turime didelį gražų parką, savivaldybė tikrai priimtų, kultūros namai padėtų, – būsimą vietą kitai Respublikinei neįgaliųjų dainų šventei mintyse ruošia ir Lazdijų rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Onutė Černiauskienė. – Kuo daugiau tokių bendrų švenčių, tuo geriau vieni kitus pažintume, susibičiuliautume.“ Pasak jos, būtų gražu, kad ši šventė keliautų per Lietuvą.
„Gijos“ vadovė D. Jančienė įsitikinusi, kad Marijampolės poezijos parkas taip pat galėtų jai atsiverti. O čia tikrai yra kur ir akis paganyti, ir sielai peno duoti. Didelę kultūros renginių organizavimo patirtį turinti moteris sako, kad jeigu jai būtų patikėta surengti tokią šventę, pasiūlytų visiems kolektyvams pasiruošti kelias bendras dainas, kurias visi kartu galėtų atlikti. „Ir šįkart programoje numatyta viena bendra daina – „Giminės“. Galėtume visi vienu balsu sudainuoti ir ne tokių visiems žinomų dainų. Girdėtoje, kokia vienybe alsuoja respublikinėse dainų šventėse tokios bendros dainos! Kažko panašaus norėtųsi ir mūsų šventėje“, – mintimis dalijasi dar viena galima būsimos Lietuvos neįgaliųjų dainų šventės organizatorė. Beje, į savo pasirodymus kolektyvams ji būtinai patartų įtraukti ir savo krašto dainą – tegul per Lietuvą keliauja pačių įvairiausių dainų pynė.
Pirmasis bandymas dainuojančius neįgaliuosius suburti į didelę gražią šventę pavyko. LND pirmininkas I. Mačiukas neabejoja – ji tikrai įvyks ir kitais metais. „Dar pasitarsime, kaip ją padaryti dar įdomesnę, linksmesnę, nuotaikingesnę. Būtų smagu, kad į ją įsilietų ne tik mūsų draugijos, bet ir kitoms negalioms atstovaujantys kolektyvai“, – sako idėja rengti tokias šventes dainingus žmones užkrėtęs LND vadovas.
Straipsnio autorė: Aldona Milieškienė.
