„Mums visiems, kurie dirbam su dideliais renginiais, spektakliais, operų pastatymais, dabar yra labai didelis nerimas. Nežinome, kada visgi galėsime rodyti savo darbus, kurie buvo sustabdyti, ir ta nežinia nepaprastai slegia.
Bet mes nepasiduodam negatyviam jausmui ir džiaugiamės, kad daugelyje šalių mirčių skaičius stabilizavosi. Tai suteikia vilties, kad kažkur yra šviesa tunelio gale“, – kokiomis nuotaikomis šiuo metu gyvena pasakoja režisierė Dalia Ibelhauptaitė.
Ištuštėjęs Londonas
D. Ibelhauptaitė ir jos vyras Dexteris Fletcheris gyvena Londone. Jie bent kartą per dieną išeina pasivaikščioti ir neslepia, kad mato visiškai neįprastą vaizdą:
„Miestas yra labai tuščias, nesam niekada Londone matę absoliučiai tuščių centro gatvių, Towerio tilto, Vesminsterio katedros – be jokių turistų. Kadangi centre gyventojų yra labai mažai, tai iš vienos pusės yra labai saugu ir iš kitos pusės mes galime pasigrožėti miestu, kokio galbūt daugiau niekada nepamatysim“.
Režisierė pasakoja, kad už karantino nesilaikymą gali grėsti ir baudos. Apsauginių kaukių dėvėjimas Anglijoje nėra privalomas, todėl už tai nebaudžiama, bet nemalonumų sulaukti gali tie, kurie laiką leidžia grupelėmis.
„Baudos tikrai yra taikomos, kur vyksta didesni susibūrimai negu dviejų žmonių, tokiose vietose, kur, kai šilta, žmonės deginasi ar sėdi ant suoliuko, guli – galima tik judėti ir vaikščioti. Bet šiame rajone, pačiame Londono centre, kur aš esu, čia jokių susibūrimų nėra, nes, kaip ir minėjau, žmonių nėra. Baudos tikrai yra išduodamos, bet aš nesu toje miesto dalyje“, – sako D. Ibelhauptaitė.
Darbai visiškai nenutrūko
Nors dėl karantino režisierei ir teko atšaukti nemažai spektaklių, jos ir Dexterio diena vis vien yra gana intensyvi ir darbinga. Jie dirba su naujais projektais ir nemano, kad karantinas skirtas poilsiui.
„Mes labai daug dirbam karantino metu, nes darbai su kinu ir pasiruošimu filmams nebuvo sustabdyti. Tai kaip ir be karantino, taip ir dabar dirbam labai daug.
Dirbame prie Dexterio artimiausių filmų, ruošiame šiuo metu labai smarkiai du, taip pusėtinai trečią. Tai yra darbas ties scenarijumi, su kūrybinėmis komandomis, su kostiumų, dekoracijų dailininkais, su operatoriumi. Darbas visas vyksta internetu, visi dirba patys, o tada kiekvieną vakarą turime didelius pokalbius video, kur, pavyzdžiui, gali trukti 3–4 valandas.
Mes nelaikome šito karantino atostogomis. Mes kaip tik galvojame, kad kuo daugiau mes dirbsime ir pasiruošime savo ateities projektams, tuo būsime greičiau pasirengę startuoti, kai jau bus oficialiai suteikta galimybė“, – mano režisierė.
Nors darbui sutuoktiniai skiria didžiąją dalį savo laiko, D. Ibelhauptaitė atskleidžia, kad savaitgaliais mėgaujasi ir atsipalaiduoja skaitydama:
„Aš turiu didelę aistrą pirkti ir skaityti, galima sakyti, nišinius žurnalus. Jie tokie kaip knygos apie meną, architektūrą, kultūrą, madą, gyvenimą. Tai man dabar tikrai tikrai užtenka laiko mažinti didžiąją krūvą žurnalų ir knygų, kurias aš esu sukaupusi“.
Gali tekti skelbti bankrotą
Kalbai pasisukus apie kultūrinį gyvenimą, režisierės balse atsiranda nerimas. Ji atvirai sako, kad ši situacija ne tik ją, bet ir kitus menininkus baugina ir gali įstumti į finansinius nuostolius.
„Visi yra dideliame nerime, visi jau dabar pradeda suprasti finansines pasekmes, tą ekonominę katastrofą, kuri artėja, ir, svarbiausia, kas visus neramina – tai yra nežinia. Nežinia, kada mes galėsime pradėti. Dabar mes suprantam, jau įsivaizduojam, kad po poros savaičių galbūt mokyklos, tada galbūt parduotuvėlės, galbūt kavinės, bet o kaip bus su opera, į kurią ateina 900 žmonių?“, – svarsto D. Ibelhauptaitė,
Režisierė sako, kad, nors tikslių prognozių, kada vėl galės pradėti rodyti operas, nėra, ji mano, kad pavyktų išvengti bankroto, jei viskas atsinaujintų birželio mėnesį:
„Mano noras būtų toks, kad idealu, jei mes galėtume startuoti birželio mėnesį. Tikrai tai būtų idealus laikas, kai mes dar galėtumėm išlaikyti kolektyvą, žmones ir neatsidurti visiškoj bankroto skylėj. Nes jeigu mes negalėsime rodyti renginių iki rudens, pavyzdžiui, tai tuomet mes privalėsime nežinau net ką daryti... Finansinė katastrofa artėja, jei mes negalėsime perkelti savo renginių“.
Režisierė dalijasi, kad kol kas konkrečių sprendimų iš Vyriausybės nėra, tik pasiūlymas imti beprocentinę paskolą. Tačiau ji baiminasi ne tik dėl jos atidavimo, bet ir dėl nevyriausybinių organizacijų, kurioms gresia dar skaudesni scenarijai.
„Ką mes girdėjom, kas mums tiktų, tai paimti beprocentinę paskolą ir tuomet tą paskolą atiduoti poros metų bėgyje. Ta paskola, kad dabar nemirtų kolektyvas, ji būtų toks kaip tiltas. Bet pirmiausia ta sistema dar nėra sukurta ir, kada bus galima imti tą paskolą, dar neaišku.
Antras dalykas yra, jeigu mes negalime rodyti spektaklių, tai kaip man tą paskolą atiduoti? Iš oro gi aš negaliu padaryti pinigų kiekvieną mėnesį. Tai va čia yra labai didelis nerimas.
Kas yra labai baisu, kad nacionaliniai teatrai, valstybinės organizacijos – joms bus kažkokia sistema sukurta, bet Lietuvoje yra labai daug organizacijų, kurios yra nevalstybinės, tas pats Oskaro Koršunovo teatras, „Vilnius City opera“, „Menų spaustuvė“, „Operomanija“ – tai jeigu jie negaus pagalbos ir negalės renginių rodyti, tai jie visi turės užsidaryti“, – baiminasi režisierė.
Karantinas padėjo atsirinkti, kas iš tiesų svarbu
Nepaisant to, kad dabartinė situacija daugeliui žmonių sukelia sunkumų, D. Ibelhauptaitė mano, kad ji daug ko gali ir išmokyti.
„Mus pirmiausia išmokys žmogiškumo, galbūt žiūrėjimo į save, į vidų, suradimo ir atradimo tikrų, paprastų, kertinių, pamatinių dalykų ir, manau, išmokys žiūrėti kitaip vienas į kitą. Dabar aš su labai daug kuo bendrauju video ir telefoniniais pokalbiais ir vis dėlto yra nuostabu, kai tu gali skirti pusę valandos žmogui, žiūrėti jam į akis arba girdėti jo balsą, iš tikrųjų domėtis, ką jis turi pasakyti, kaip jis gyvena, ką jis galvoja.
Prieš tai mes labai daug bėgome. Labai daug dalykų tiesiog taip virš galvos prabėgdavo – kažkada įsigilinsiu, bet dabar neturiu laiko, ai, pamiršau. O dabar yra laikas sustoti ir galbūt atsirūšiuoti, kas yra svarbu ir kas nėra taip svarbu.
Nes mums atrodo, kad mums visko reikia, bet, pavyzdžiui, mes gyvenam penkias savaites užsidarę ir išaiškėja, kad mums nieko labai daug nereikia. Taip yra. Tik man trūksta kultūros. Ką aš labiausiai norėčiau grąžinti, tai muziejus ir parodas. Jeigu aš galėčiau savo pasivaikščiojimuose nueiti į muziejų ir praleisti jame 8 valandas tyliai viena, tai man būtų idealas“, – atskleidžia režisierė.
Dalyvaus specialiame TV3 projekte
Šeštadienį TV3 televizija organizuoja specialų projektą „Lietuvos talentai #IšNamų“. Jame pasirodys „Lietuvos talentų“ nugalėtojai: akordeonistas Martynas Levickis, žonglierius Kasparas Bujanauskas, šokėjas Edgaras Kerpė, taip pat įsimintinus pasirodymus dovanos ir kiti projekto dalyviai.
Viena iš projekto teisėjų bus ir D. Ibelhauptaitė, kuri sako, kad tokios iniciatyvos iš namų dovanoja žmonėms daug gerų emocijų.
„Aš manau, kad tai yra puiki iniciatyva. Manau, kad mes turime rasti galimybę suteikti džiaugsmo, pramogą, kažkokią tai šviesą ir linksmybę žmonėms, kurie yra namuose, kurie galbūt yra visiškai vieni ar dabar užsidarę kad ir su labai mylimais šeimos nariais, bet po penkių savaičių jau galima pavargti ir nuo pačių mylimiausių, tai manau, tokie projektai yra nuostabūs.
Mes su Dexteriu dalyvavom ir TV3 paramos koncerte medikams iš namų ir turėjome patys labai didelį malonumą ir džiaugiamės, kad buvo surinkta pinigėlių medikams“, – šypsosi D. Ibelhauptaitė.
Režisierė 2017 metais buvo viena iš „Lietuvos talentų“ teisėjų ir atskleidžia, kad projektas jai iki šiol kelia pačias geriausias emocijas:
„Aš turiu labai daug šiltų emocijų ir meilės „Lietuvos talentams“. Man labai patiko mano buvimas tenai, patiko komanda, su kuria mes dirbome, patiko kolegos – viskas buvo labai profesionalu.
Aišku, negaliu meluoti, man buvo nepaprastai malonu, kad vaikinas, kuriam aš paspaudžiau auksinį mygtuką, Kasparas Bujanauskas, žonglierius, laimėjo talentus tais metais. Ir po to turėjo ir turi labai sėkmingą karjerą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, taip pat vaidino pas mane operoje. Taip kad tikrai likę šilčiausi prisiminimai ir labai laukiu šeštadienio“.
Nors talentingų žmonių yra daug ir šiais laikais gana sunku išsiskirti, kažkuo nustebinti, tačiau režisierė sako, kad jos akį visada patrauks keli dalykai.
„Mane visą laiką stebina super profesionalumas, tai, kas yra pasiekiama išskirtiniu darbu ir nepaprastai lakia fantazija. Visą laiką šie dalykai išsiskiria. Nes dainuoti arba šokti nori daug kas, bet tie, kas skiria 8 valandas į dieną, kad pasiektų savo tikslą, tai va tie ir išsiskiria“, – tikina D. Ibelhauptaitė.
Šeštadienio vakarą televizijos žiūrovai kviečiami pramogauti su ryškiausiu šou „Lietuvos talentai #IšNamų“. Mylimiausi projekto „Lietuvos talentai“ dalyviai ir teisėjai sveikinsis su žiūrovais iš namų. Dalyvių pasirodymus vertins specialiai iš Londono nuotoliniu būdu prisijungsianti Dalia Ibelhauptaitė, Marijus Mikutavičius, Ineta Stasiulytė ir Justinas Jankevičus.
Balsuoti už labiausiai patikusį pasirodymą galės ir žiūrovai. Išskirtinius pasirodymus laidai „Lietuvos talentai“ #IšNamų“ ruošia: 2010 m. „Lietuvos talentų“ nugalėtojas, neabejotinai garsiausias Lietuvos akordeonistas Martynas Levickis, 2017 m. „Lietuvos talentų“ nugalėtojas, žonglierius Kasparas Bujanauskas, 2019 m. nugalėtojas šokėjas Edgaras Kerpė, jaunoji būgnininkė Fausta Šukytė, iliuzionistas Antonas Lavrentjev, mokslo populiarintojas Pijus Vaškevičius, grupė „Black Biceps“, Aušros ir Jono duetas, rytietiškų pilvo šokių šou grupė „Lukum“, skrabalistas Karolis Šileika, iliuzionistas ir magas Justinas Malinauskas, atlikėjas Emilis Korickij, mušamųjų instrumentų ansamblis „Ritmas kitaip“, oro akrobatė Izabelė Kuzelytė, futbolo „Freestyle“ technikos entuziastas Eduardas Butiuto, viena ranka plojęs Ignas Kavaliauskas.
