„Manau, jog keliauti pradėjau nuo tada, kai išmokau vaikščioti. Jau nuo pat mažens su šeima ir draugais leisdavausi į pėsčiųjų, baidarių ar dviračių žygius, o vėliau tai peraugo ir į tolimesnes išvykas. Kelionės tapo mano gyvenimo būdu ir be jų savęs neįsivaizduoju. Kada buvau vienuolikos, turėjau pirmąją tolimą išvyką į užsienį, sutapimas ar ne, bet tai buvo Turkija“, – pasakoja Greta.
Gretos gyvenimas Stambule (nuotr. asm. archyvo)
Šeimos nepritarimas
Mergina prisimena, jog jos ateities planuose Stambulo niekada nebuvo, tačiau susipažinus su keliais žmonėmis iš šio miesto ir jiems pakvietus Gretą pasisvečiuoti, mergina nedvejodama sutiko.
„Kadangi tikiu likimu ir sutapimais, manau, taip ir turėjo būti, kad atsidurti turėjau būtent Turkijoje. Draugams Lietuvoje apie savo išvykimą nieko nesakiau ir visiems parašiau elektroninius laiškus, kai jau buvau išvažiavusi. Prisimenu, kad šeima tam irgi nepritarė, tačiau jiems teko su tuo susitaikysi, nes esu labai užsispyrusi ir jei ką nors sugalvoju, niekas mano nuomonės nepakeis ir neatkalbės.
Prieš išvykdama, kaip minėjau, draugų Turkijoje turėjau kelis, su kuriais susipažinau internetu, tačiau niekada mačiusi jų nebuvau. Kur gyvensiu, ką darysiu tikrai nežinojau. Išvažiavau žinodama tik vieną dalyką – kur apsistosiu pačią pirmą savaitę. Vis dėlto, tai manęs neatbaidė, kadangi geresnio plano neturėjau“, – sako mergina.
Gretos gyvenimas Stambule (nuotr. asm. archyvo)
Sudėtinga adaptacija
Vykdama gyventi į Stambulą Greta prisimena, kad apie prisitaikymą naujoje kultūroje net nebuvo susimąsčiusi. Kita religija, tradicijos, kalba – tai merginai nekėlė jokio susirūpinimo.
„Tikriausiai tuo metu galvojau, kad tai aplinka turėtų prisitaikyti prie manęs, tačiau prisimenant gyvenimo Stambule pradžią, adaptacinis procesas buvo išties sunkus.
Sudėtingiausia buvo priimti kitus papročius bei suprasti, kad ten žmonės negalvoja ir nesielgia taip, kaip įprasta man. Kultūra pasirodė labiau konservatyvesnė bei labai daug iššūkių kėlė kalba. Angliškai beveik mano aplinkoje nekalbėjo niekas, tad buvo sunku su kažkuo susibendrauti ir be pagalbos negalėdavau atlikti praktiškai nieko, nei nusipirkti telefono kortelės, nei susirasti buto “, – apie iššūkius naujoje kultūroje kalba Greta.
Dabar mergina tvirtina, jog Stambulas jai jau yra tapęs namais, kuriuose jaučiasi labai laiminga. Būna, kad tenka jaustis pavargusiai nuo šio miesto šurmulio, tačiau Greta įsitikinusi, jog kad ir kur likimas ją ateityje nuneštų, Stambulas visada bus ta vieta, į kurią grįš vėl ir vėl.
Kalbant apie kultūros skirtumus, mergina tvirtina, jog Turkijoje jaučiasi kur kas atviresnė ir šiltesnė nei Lietuvoje, kadangi supanti aplinka, žmonės neįprastai draugiški ir vienas su kitu bendrauja itin šiltai.
„Čia nebijau užkalbinti nepažįstamų žmonių, nes žinau, jog visada sulauksiu šilto ir draugiško atsakymo, skirtingai nei Lietuvoje. Į gimtinę planuoju grįžti, tačiau tik trumpam, tai bus laikina stotelė prieš vėl vykstant į Stambulą ar, negali žinoti, galbūt ir į kitą pasaulio kampelį“, – apie artimiausius planus pasakoja Greta. v
