Trečdalio suaugusių žmonių arterinis kraujospūdis yra padidėjęs, o tarp penkiasdešimtmečių ir vyresnių šia liga serga kas antras, dažniau moterys nei vyrai. Liga, kai nuolat gyvenama su padidėjusiu kraujospūdžiu, vadinama arterine hipertenzija. Ji kartais dar vadinama civilizacijos liga. Dėl sparčių gyvenimo pokyčių, medikų teigimu, hipertenzija sparčiai plinta. Būtent dėl šios ligos vis daugiau žmonių serga įvairiomis kraujotakos sistemos ligomis, o kartais nuo jų ir miršta.
Pasak Lietuvos ir Vilniaus hipertenzijos draugijų prezidento ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Nefrologijos centro direktoriaus prof. Mariaus Miglino, esant padidėjusiam kraujospūdžiui, kraujas spaudžia arterijų sieneles. Matuojant kraujospūdį išskiriami du dydžiai: sistolinis – viršutinis ir diastolinis – apatinis. Sistolinis dydis rodo širdies susitraukimų dažnį, kitaip tariant, kraujospūdis matuojamas širdies susitraukimų metu, o diastolinis – spaudimą kraujagyslėse, kai širdis ilsisi. Normalus kraujospūdis turi būti ne aukštesnis nei 140 ir 90 mm gyvsidabrio stulpelio, diabetikų kraujospūdis turėtų būti žemesnis nei 140 ir 85 mm gyvsidabrio stulpelio, na, o vyresnių, per 60 metų amžiaus, žmonių kraujospūdis gali būti ir šiek tiek aukštesnis – 150 ir 90 mm gyvsidabrio stulpelio“, – teigia profesorius Marius Miglinas.
Pasak mediko, tai klastinga liga. Pradinėse jos stadijose žmogus beveik nieko nejunta, o atsiradus galvos, sprando, pakaušio skausmams, galvos svaigimui, spengimui ausyse, kraujavimui iš nosies ar muselių skraidymui akyse ir kitų simptomų, liga gali būti jau pažengusi. „Todėl visiems žmonėms pravartu bent kartą per metus pasimatuoti kraujospūdį“, – sako gydytojas.
Hipertenzijos priežastys
Hipertenzija yra dviejų laipsnių – pirminė ir antrinė. Antrinė hipertenzija gali išsivystyti dėl įgimto kraujagyslių susiaurėjimo, įvairių endokrininės sistemos ir inkstų ligų ir t. t. Tačiau šio tipo hipertenzija sudaro tik apie 5–10 proc. visų padidėjusio kraujospūdžio atvejų. Kitaip yra dėl pirminės hipertenzijos – ją paprastai lemia labai daug veiksnių, netinkami žmogaus įpročiai ir gyvenimo būdas.
Kraujospūdis susijęs ir su amžiumi, senstant jis didėja. Dažniau matuotis kraujospūdį reikėtų moterims sulaukus 65 metų, o vyrams – 55 metų. Aukštą kraujospūdį gali lemti ir genetinis polinkis. Jeigu jūsų tėvų kraujospūdis padidėjęs, jūs priklausote rizikos grupei, todėl reikia nuolat kontroliuoti savo kraujospūdį. Didelės įtakos padidėjusiam kraujospūdžiui turi žalingi įpročiai: rūkymas, alkoholio vartojimas, taip pat antsvoris, nutukimas. Hipertenzijos priežastis gali būti ir netinkama mityba, ypač suvartojamas per didelis druskos kiekis. Taip pat turi reikšmės ir didelis gyvenimo tempas, ilgos darbo valandos, stresas. Kai kurie žmonės šiais laikais dirba po 12 valandų, patirdami stresą, įtampą, todėl ilgainiui suserga hipertenzija.
Alina organizmą
Dažnai neįvertiname hipertenzijos grėsmės, tačiau reikėtų žinoti, kad ši liga žaloja ir kitus vidaus organus, pirmiausia – širdį. Padidėjęs kraujospūdis kenkia ne tik širdžiai, bet ir kraujagyslėms. „Aukštas kraujospūdis pažeidžia kraujagyslių sieneles, tad pirmiausia – tuos organus, kurie turi tankų kraujagyslių tinklą – akis, inkstus, smegenis ir širdį. Didžiausias krūvis tenka širdies kraujagyslių sistemai, širdis verčiama dirbti didesne jėga nei įprastai, net sėdint ar miegant širdis dirba taip, kaip sveiko žmogaus, atliekančio sunkius fizinius darbus, todėl gali išsivystyti širdies nepakankamumas. Esant aukštam kraujospūdžiui pažeidžiamos vainikinės širdies kraujagyslės: arterijos tampa mažiau elastingos, formuojasi aterosklerotinės plokštelės. Taip pat gali išsivystyti krūtinės angina, už krūtinkaulio atsiranda ilgai trunkantis, spaudžiantis skausmas, kartais jis plinta į kaklą, apatinį žandikaulį, į kairę ranką, skausmą dažnai lemia fizinis krūvis arba stresas. Negydant aukšto kraujospūdžio gresia infarktas. Taip pat gali atsirasti labai pavojingi širdies ritmo sutrikimai, prieširdžių virpėjimas, o tai gresia embolijų komplikacijomis – atitrūkę trombai gali patekti į smegenis, dažnai tai būna insulto priežastis“, – pasakoja M. Miglinas.
Profesoriaus teigimu, aukštas kraujospūdis taip pat gali pažeisti inkstus, žmogui tenka keltis šlapintis naktį – tuomet kraujospūdis dar labiau didėja. „Sergant hipertenzija gali pablogėti regėjimas. Ligoniai skundžiasi, kad jiems akyse mirga, skraido musytės“, – teigia medikas.
Anot gydytojo, aukšto kraujospūdžio padariniai kiekvienam žmogui būna skirtingi. Vieniems susilpnėja viena organizmo sistema, kitiems – kita, o kai kam vienu metu pažeidžiamos ir kelios organizmo sistemos.
Pirmasis žingsnis – keisti mitybą
Pirmiausia reikia pašalinti veiksnius, turinčius įtakos ligai atsirasti. Reikia sveikai maitintis – mažinti suvartojamos druskos kiekį, vengti sūrių pirktinių gaminių (kumpių, dešrų), numesti svorio, judėti. Profesoriaus teigimu, labai svarbu, kad organizmas gautų pakankamai kalio. Kasdieniame valgiaraštyje būtinai turi būti vaisių ir daržovių, kuriuose gausu šio mikroelemento. Kalio daug bulvėse, bananuose, slyvose, pupelėse, pomidoruose, liesuose pieno produktuose, razinose, apelsinuose ir pomidorų sultyse. Tačiau per didelio kalio kiekio, pasak gydytojo, turėtų vengti inkstų ligomis sergantys žmonės. Taip pat svarbu, kad maisto racione būtų daug avokadų, pomidorų, apelsinų, vaisių su kauliukais. Būtina mažiau vartoti rafinuoto cukraus, saldžiųjų gėrimų, saldumynų.
Širdžiai taip pat svarbus ir magnis, vitaminai B1 ir B6.
Norint išvengti hipertenzijos būtina didinti fizinį aktyvumą. Šiuolaikinis žmogus mažai juda ir darbe, ir namuose. „Reikėtų reguliariai mankštintis, be to, ne trumpiau kaip pusvalandį. Per tą laiką žmogus būtinai turi suprakaituoti. Taip viršutinį kraujospūdį galima sumažinti 5–9 mm gyvsidabrio stulpelio. Sumažinus svorį dešimčia kilogramų, kraujospūdis taip pat sumažėja 10 mm gyvsidabrio stulpelio. Tačiau svoris turėtų kristi palaipsniui, nes, numetus svorio per greitai, organizme gaminasi alkio hormonai, tad, žmogui nustojus save kontroliuoti, priaugama dar daugiau svorio nei buvo iki bandymų jį numesti. Svorį reikėtų mažinti numetant ne daugiau kaip vieną kilogramą per 3 savaites“, – pataria gydytojas.
Padės pozityvus mąstymas
Profesoriaus M. Miglino teigimu, reikėtų išmokti kontroliuoti stresines situacijas, rasti nusiraminimo būdų. „Tai labai individualu, vieni į viską reaguoja labai jautriai, kitiems net rimtos stresinės situacijos nesukelia diskomforto. Stresą lengviau valdyti, kai žmogus užsiima fizine veikla, miega ne mažiau kaip 7 valandas, dažniau būna gryname ore, planuoja savo laiką, turi mėgstamą užsiėmimą ir išmoksta vengti konfliktinių stresinių situacijų, kurios gyvenime paprastai kartojasi. Reikia visus klausimus, problemas išmokti spręsti ramiai, kad įtampa neužsitęstų, ir stengtis viską vertinti pozityviai. Kartais tereikia pagalvoti, kad tai, kas šiandien atrodo neįmanoma, visai kitaip bus po kurio laiko. Beje, pozityviai mąstyti galima išmokti“, – teigia hipertenziją žmonėms padedantis įveikti medikas.
Linkusiesiems į aukštą kraujospūdį gydytojas pataria atsisakyti žalingų įpročių, nevartoti alkoholio ir mesti rūkyti. „Tabako dūmuose yra nikotino, kuris aktyvina nervų sistemą. Rūkaliams padažnėja pulsas, susitraukia kraujagyslės ir dėl to didėja kraujospūdis. Metus rūkyti kraujospūdis sumažėja, kartu sumažėja ir rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, be abejo, ir plaučių ligomis, plaučių vėžiu“, – sako gydytojas.
Medikas atkreipia dėmesį, kad kartais žmonės yra priversti vartoti tam tikrus vaistus, kurie irgi gali didinti kraujospūdį. „Vartojant vaistus nuo skausmo, uždegimo, pavyzdžiui, paracetamolį, ilgesnį laiką, gali padidėti kraujospūdis. Todėl šių vaistų reikėtų vartoti tik esant reikalui ir kuo trumpesnį laiką“, – pataria profesorius M. Miglinas.
Pasak gydytojo, hipertenzijos galima išvengti, kitaip tariant, ją galima išgydyti. Jei kraujospūdis padidėjęs tik truputį, galima jį sureguliuoti pakeitus gyvenimo būdą, jei aukštas – būtina keisti ir gyvenimo būdą, ir vartoti vaistus, kuriuos paskyrė gydytojas. Vaistus, mediko teigimu, reikia vartoti nuolat, nedarant pertraukų. Gydymo negalima nutraukti savaitgaliais, nes kartais žmonės, pastebėję, kad kraujospūdis tapo normalus, gydymą nutraukia arba vartoja per mažas vaistų dozes, todėl nesulaukia reikiamo gydymo rezultato.
Artėja tikrasis pavasaris, netruks ateiti ir vasara. Kokį poveikį daro saulė sergantiesiems hipertenzija? Profesoriaus M. Miglino teigimu, rudenį ir žiemą aukštas kraujospūdis žmones vargina dažniau, o saulė, buvimas gryname ore daro teigiamą įtaką kraujospūdžiui. Tačiau medikas įspėja apie saulės grėsmę odai, todėl būnant saulėje būtina teptis apsaugančiu nuo saulės kremu.
*********************** Hipertenzijos klasifikacija
Klasifikacija Sistolinis ir diastolinis kraujospūdis (mmHg)
Normalus <120 / 80
Prehipertenzija 120–139 / 80–89
I laipsnio hipertenzija 140–150 / 90–99
II laipsnio hipertenzija ≥160 / 100
Šaltinis: Leidinys „Savaitė“
Pagelbės didysis penketas ritmingam širdies darbui, sudarytas pagal mokslo ir tradicijų pagrįstą formulę:
- 350 mg sausojo gudobelių ekstrakto. Mažesnis gudobelės Įvairūs tyrimai rodo, kad gudobelėse esančios medžiagos gali normalizuoti kraujospūdį, reguliuoti širdies ritmą, padidinti širdies raumens susitraukimų jėgą, pagerinti kraujo tekėjimą širdies ir periferinėmis kraujagyslėmis.
- 56,25 mg magnio. Magnis mažina nuovargį, gerina psichologinę būseną, padeda palaikyti normalią energijos apykaitą, baltymų sintezę, nervų sistemos veiklą. Magnis būtinas raumenų susitraukimui, taip pat ir širdies raumeniui. Magnio trūkumas kraujyje gali būti siejamas su širdies ligų ir padidėjusio kraujospūdžio rizika.
- 30 mg česnakų ekstrakto. Česnakuose esančios medžiagos stabdo cholesterolio gamybą kepenyse, todėl padeda išlaikyti kraujyje mažesnį cholesterolio kiekį. Tinkamas cholesterolio kiekis kraujyje yra itin svarbus normaliai kraujagyslių ir širdies funkcijai.
- 10 mg kininių arbatmedžių lapų ekstrakto. Arbatmedis ne tik stiprus antioksidantas, bet ir pasižymi kraujotaką stimuliuojančiu poveikiu, todėl naudingas pavargusiai širdžiai.
- 2 mg vitamino B6 ir 1,1 mg vitamino B1. Vitaminas B1, dar vadinamas tiaminu atlieka svarbų vaidmenį širdies ląstelių energijos apykaitoje, o tai padeda išsaugoti normalią širdies veiklą. Vitaminas B6 padeda palaikyti normalią energijos apykaitą ląstelėse, nervų sistemos veiklą, raudonųjų kraujo kūnelių susidarymą, reguliuoja hormonų aktyvumą, taip pat mažina nuovargį.
Būtent tokį auglinių ekstraktų, mineralų ir vitaminų derinį rekomenduojama vartoti ne trumpiau kaip 3 mėnesius.
Dalia VALENTIENĖ
