Tamponai ir higieniniai įklotai. Tamponai buvo išrasti dar XX a. pr. ir palengvino gyvenimą daugybei moterų. Vakarų Europos šalyse tamponams prieš higieninius paketus prioritetą teikia apie 50 proc. moterų. Vis dėlto mūsų šalyje tamponai tebėra apipinti daugybe legendų: vyresnės kartos moterys vis dar baiminasi toksinio šoko sindromo ir tiki, kad tamponų naudojimas sukelia gimdos kaklelio vėžį. Tačiau iš tikrųjų tiesioginis ryšys tarp toksinio šoko sindromo ir tamponų nėra įrodytas. Jį sukelti taip pat gali ir paketai, netinkamai pasirinktas maistas, kitos priežastys. Gimdos kaklelio vėžys yra viena iš nedaugelio onkologinių ligų, kurios priežastis šiandien yra tiksliai žinoma. Efektyviausi gimdos kaklelio vėžio prevencijos būdai – saugus lytinis gyvenimas bei ankstyvas ikivėžinių pakitimų nustatymas.
Kokybiški akiniai nuo saulės. Tinkama akių priežiūra – labai svarbus žmogaus sveikatai dalykas, o spiginanti saulė vasarą akims gali labai pakenkti. Tačiau Lietuvoje vis dar klesti akinių nuo saulės kioskeliai, kuriuose pardavinėjami pigūs, bet nekokybiški akiniai. Lietuviams akiniai nuo saulės – vis dar stiliaus reikalas, o tai, ar jie atlieka apsauginę funkciją, neatrodo svarbu. O turėtų atrodyti – tyrimai rodo, kad nešiojant nekokybiškus akinius nuo saulės, kuriuose nėra apsauginės dangos, akis yra pritemdoma, vyzdys išsiplečia, ir tikimybė, kad saulės ultravioletiniai spinduliai pažeis akis, išauga. Kokybiški akiniai nuo saulės gali visiškai apsaugoti akis nuo ultravioletinių spindulių, ir vasarą juos nešioti rekomenduotina visiems, tačiau Lietuvoje jie vis dar nėra plačiai paplitę – tą įrodo ir prekybviečių, pardavinėjančių nekokybiškus akinius, gausa. Tačiau, jei Jums rūpi akių apsauga, jau geriau išvis nenešiokite akinių nuo saulės negu nešiokite nekokybiškus.
Lazerinės akių operacijos. Kalbant apie akių priežiūrą, negalima pamiršti ir dar vieno Lietuvoje sunkiai įsitvirtinančio dalyko – lazerinių akių korekcijos operacijų. Jos atliekamos nuo 1989 m. Kasmet visame pasaulyje atliekama po maždaug 700 tūkstančių tokių operacijų. Tačiau šis gydymo būdas, Vakaruose jau plačiai pripažintas kaip alternatyva lęšiams ir akiniams, Lietuvoje vis dar yra apipintas mitais.
„Į mūsų kliniką kreipiasi žmonės, kurie jau praktiškai yra apsisprendę atsisveikinti su akiniais ir pasiryžę operacijai, tačiau vis tiek tenka atsakinėti į klausimus: ar pacientas neapaks, ar akių operacija jam tikrai padės matyti gerai. Tuo tarpu Vakarų šalyse jau kelis dešimtmečius ši procedūra yra pripažįstama kaip saugi alternatyva akiniams. Tačiau, deja, Lietuvoje informacijos apie lazerines akių operacijas vis dar trūksta, netgi daug akių gydytojų mažai žino apie jų naudą. Nors, turime pripažinti, padėtis gerėja “ , - sako akių klinikos “Lirema” direktorius Mindaugas Socevičius.
Šlepetės sporto klubuose ir baseinuose. Lietuvoje vis dar įprasta atėjus į sporto klubą ar baseiną vaikščioti basam. Perspėjimai dėvėti šlepetes yra tiesiog ignoruojami, kadangi galvojama “aš juk vaikštau atsargiai, nepaslysiu”. Dažnas lietuvis nesuvokia, kad dėvėti šlepetes sporto klubuose arba baseinuose reikia visai ne dėl grėsmės paslysti, o dėl to, kad tai padidina tikimybę užsikrėsti kojų grybeliu.
Kojų grybeliui itin patinka šilta, drėgna aplinka, todėl būtent baseinuose juo užsikrečiama dažnai. Siekiant išvengti šios ligos, reiktų ne tik baseinuose ir sporto klubuose dėvėti šlepetes, bet ir vengti savas šlepetes namie siūlyti svečiams. Taip liga lengvai gali būti perduodama kitam žmogui.
Antibakterinis burnos skalavimo skystis. Mūsų šalies gyventojams dažnai atrodo, kad dantų šepetėlis ir dantų pasta – vienintelės dantų priežiūrai reikalingos priemonės. Tačiau burnos skalavimo skystis yra ne mažiau svarbus. Jis naikina bakterines ant dantų atsirandančias apnašas, kurios kelia blogą burnos kvapą, saugo nuo dantų gedimo. Burnos skalavimas šiuo skysčiu gali dvigubai sumažinti dantų apnašų lygį.
JAV antibakterinis burnos skalavimo skystis pradėtas naudoti dar tarpukariu. Nuogąstavimai, kad šis skystis gali nudažyti dantis ar sukelti burnos vėžį Vakarų pasaulyje ne kartą buvo paneigti moksliškai, bet Lietuvoje daug kas tuo vis dar tiki. Vis dėlto smagu, kad ir pas mus daugėja žmonių, kurie supranta, koks svarbus burnos skalavimo skystis yra burnos higienai ir blogo kvapo iš burnos panaikinimui.
Soliarumai. Šioje srityje situacija yra visiškai priešinga negu prieš tai aptartose. Vakarų Europoje soliarumai jau senokai yra “išėję iš mados”. Tai, kad soliarumų lempų skleidžiami ultravioletiniai spinduliai stipriai padidina riziką susirgti odos vėžiu, Vakaruose jau seniai nebėra naujiena, Pasaulinė Sveikatos Organizacija lankytis soliariumuose griežtai nerekomenduoja. Ne tik Vakarų Europa jau suvokė soliariumų žalą – Brazilija neseniai tapo pirmąja valstybe, visiškai uždraudusia soliariumus.
Tuo tarpu Lietuvoje soliarumai vis dar klesti. Tyrimų duomenimis, apie 15 proc. lietuvių lankosi soliariumuose. Daug lietuvių dar nesuvokia, kad dirbtiniai saulės spinduliai yra žalingi ir kad geriausias būdas įdegti – saikingai degintis natūralioje saulės šviesoje. Ypač didelę žalą soliariumų lempų skleidžiami spinduliai kelia 16-24 metų amžiaus jaunuolių odai, o juk būtent tokie žmonės dažniausiai ir lankosi soliariumuose. Tanoreksija – nesaikingas noras nuolat būti įdegusiam – kai kurių gydytojų net yra laikoma liga. Lietuvos valdžia ėmėsi žingsnių – uždrausta lankytis soliariumuose asmenims iki 18 metų. Tačiau jų žalą suvokti privalo kiekvienas žmogus.
