Pagrindinis Helovino šventės akcentas – kuo didesnį siaubą ir šoką sukeliantys kostiumai. Vaikai, suaugusieji ar net visa šeima dažnai įkvėpimo jiems semiasi iš įvairiausių matytų siaubo ir fantastinių filmų.
Pirmieji tokie persirengimo momentai prasidėjo Airijoje ir Škotijoje dar devynioliktame amžiuje, o Ameriką jie pasiekė šimtmečiu vėliau.
Persirengėliai dažniausiai imituoja įvairiausias antgamtines būtybes – vaiduoklius, zombius, skeletus, raganas, velnius ar fantastinius herojus.
Manoma, kad ši persirengėlių šventė Helovinas yra kilęs iš senosios keltų šventės, pavadinimu Sauinas. Šią dieną jie švęsdavo būtent per pilnatį spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje ir vadino ją derliaus nuėmimo švente.
Keltai savo kalendorių dalindavo į dvi dalis: šviesiąją ir tamsiąją. Pastaroji metų dalis prasidėdavo būtent spalio – lapkričio mėnesiu.
Būtent šiuo laikotarpiu tarp mirusiųjų ir gyvųjų pasaulių riba yra ploniausia. O toks metas ypatingai tinka atlikti burtus, kurie parodys slapčiausius troškimus ir ateitį.
Visus Helovino burtus rasite nuotraukų galerijoje.