Reikia pripažinti, kad žmonės tampa vis atsakingesni gyvūnų atžvilgiu, tačiau vis dar pasitaiko išimčių. Turiu omenyje tuos žmones, kurie savo augintinius laiko palaidus. To rezultatas kartais, deja, būna įkandimai.
Griebė už kojos
Būtent taip atsitiko mano paauglei dukrai, kuri su draugėmis vakare vaikštinėjo po miestą. Janušavos gatvėje jai įkando šuo. Gyvūnas nedidelis, neatrodė apleistas. Su dukra tuojau pat nuvažiavome į ligoninės priimamąjį. Ten žaizdą apžiūrėjo, sutvarkė, paskiepijo ir įteikė skiepų kalendorių.
Jau kitą dieną man paskambino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistė. Kalbėjome apie tai, kaip surasti to šuns šeimininką. Po poros dienų sulaukiau dar vieno jos skambučio – pasirodo, greičiausiai tas pats šuo įkando dar vienai mergaitei.
Aiškinasi aplinkybes
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kėdainių skyrius informuoja, kad įkandus bet kokiam gyvūnui rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kur gydytojas, įvertinęs situaciją ir galimą riziką užsikrėsti pasiutlige, priims sprendimą dėl profilaktinio pasiutligės vakcinacijos kurso skyrimo.
Kaip teigė šio centro Kėdainių skyriaus visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Lolita Menčikovienė, duomenis apie šunų sukandžiotus žmones centrui perduoda gydytojai.
„Gavę pranešimą skambiname nukentėjusiems asmenims, aiškinamės įvykio aplinkybes. Jeigu pavyksta išsiaiškinti, ar tas gyvūnas turi šeimininką ir jį galima stebėti, tuomet kreipiamės į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.
O jeigu šuns šeimininko nustatyti nepavyksta, tuomet nukentėję asmenys turi skiepytis nuo pasiutligės“, – paaiškino L. Menčikovienė.
Pasak specialistės, šiais metais medicinos pagalbos prireikė jau 65-iems nuo gyvūnų nukentėjusiems asmenims, iš kurių 54 nukentėjo nuo šunų.
Kaip tinkamai elgtis šuns akivaizdoje?
Kinologų teigimu, kai šuo ant jūsų loja ar puola, jis bando nustatyti, kas jūs – priešas, draugas ar grobis. Jei sutiktas šuo elgiasi agresyviai, reikia elgtis ramiai ir draugiškai, neparodyti, kad jo bijote. Šuo, jausdamas svečio baimę – širdies dūžius ir padažnėjusį kvėpavimą, į savo teritoriją priims jau kaip žemesnės kastos narį ar įsibrovėlį. Todėl stovėkite atsisukę veidu į šunį ir atsipalaiduokite. Ramiu judesiu pliaukštelėkite sau per šlaunį ir aukštu bei džiugiu balsu kreipkitės į šunį, pavyzdžiui, galite pasakyti: „Geras šuo“.
Net jei ir labai baisu, jokiu būdu nebėkite. Bėgantis objektas šuniui reiškia grobį. Atminkite, šunys vadovaujasi kūno kalba.
Žinokite, kad įkąsti gali ne tik pikti šunys
Atminkite, kad įkąsti gali bet koks šuo, kuris jaučiasi užimantis viršesnę poziciją bandoje. Tad jei žmogus bandys nuskriausti, atimti maistą ar žaislus, šuns elgesys gali būti ir neprognozuojamas.
Kaip elgtis, jei įkando ar apdraskė gyvūnas?
• Būtina išsiaiškinti gyvūno savininko adresą, pavardę, telefoną, ar gyvūnas skiepytas nuo pasiutligės ir kada. Šie duomenys bus reikalingi gydytojui, sprendžiančiam apie vakcinacijos būtinumą.
• Tuoj pat po įvykio žaizdą ir odą aplink ją būtina plauti tekančiu vandeniu su ūkiniu muilu.
• Neskubėti stabdyti kraujavimo, jeigu jis nėra pavojingas gyvybei. Su tekančiu krauju iš žaizdos išplaunami virusai ir bakterijos, kurios gali sukelti ligas.
