Gydytojas nurodo, kad vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas, dalyvaujantis svarbiuose medžiagų apykaitos procesuose. Jis užtikrina fosforo ir kalcio įsisavinimą, o pastarasis reikalingas kaulams, dantims bei kitoms kaulinėms struktūroms. Be to, šis vitaminas reikalingas normaliai širdies veiklai, nervinei sistemai, imunitetui ir organizmo kovai su infekcinėmis ligomis.
Vitamino D trūkumą išduodantys požymiai
V. Urbanavičius atkreipia dėmesį, kad vitamino D trūkumas gali turėti neigiamų pasekmių. Todėl siekiant užkirsti kelią rimtesniems negalavimams, svarbu laiku pastebėti šio vitamino stygių organizme.
„Turint omenyje, kad vitaminas D dalyvauja kalcio apykaitoje, gali išryškėti prastesnis kalcio įsisavinamas. Tada organizmas atitinkamai reaguoja ir atsiranda tokių požymių kaip galūnių nutirpimai, polinkis mėšlungiui, nagų pakitimai.
Trūkstant šio vitamino vaikams vystosi rachitas, nes kaulai iškrypsta, negali normaliai augti. Suaugusiems pasireiškia osteomoliacija, vadinamasis kaulų minkštėjimas, taip pat ir kaulų retėjimas – osteoporozė. Be to, gali nusilpti imunitetas, atsirasti dirglumas, nuovargis, polinkis įvairioms infekcijoms“, – komentuoja gydytojas.
Vitamino D šaltiniai
Tikriausiai daugelis žino, kad saulė yra vienas iš vitamino D šaltinių. Pašnekovas paantrina, kad šis vitaminas pagaminamas odoje, ją veikiant ultravioletiniams spinduliams. Tačiau kadangi vasaros Lietuvoje nėra labai saulėtos, o daugelis gyventojų dirba biuruose ir lauke praleidžia vis mažiau laiko, mūsų organizme vitamino D pasigamina nepakankamai.
„Sakoma, kad reikėtų bent 10 minučių per dieną pabūti saulėje, kad procesai taptų aktyvūs ir padėtų vitamino D gamyboje“, – teigia specialistas.
Jis priduria, kad su amžiumi odos savybės keičiasi ir saulės poveikis tampa šiek tiek mažesnis. Todėl vitamino D pasisavinimas gali būti kompensuojamas kitais būdais. Pasak V. Urbanavičiaus, dar vienas būdas, kuriuo vitaminas D patenka į mūsų organizmą, yra maistas.
Norint užtikrinti pakankamą šios medžiagos kiekį reikėtų atkreipti dėmesį į mitybą ir rinktis vitamino D turinčius maisto produktus.
„Jo turtingi yra riebesni produktai, pavyzdžiui, lašiša, kitos lašišinės žuvys, upėtakis, ungurys, taip pat mažesni kiekiai yra ir kituose maisto produktuose. Tačiau turint omenyje, kad mūsų maistas dažnai būna perdirbtas ir to kiekio nepakanka, kai kurie maisto produktai yra papildomai vitaminizuojami.
Pavyzdžiui, pieno produktai, nors jie taip pat turi vitamino D, yra dar papildomai vitaminizuojami, kad žmonės per tuos maisto produktus gautų pakankamą kiekį šio vitamino“, – pasakoja pašnekovas.
Rekomenduoja vartoti maisto papildus
Vis dėlto, pasak V. Urbanavičiaus, vien vartojant šiuo vitaminu praturtintus produktus, pilnai aprūpinti organizmo nepavyks. Todėl, siekiant užtikrinti pakankamą vitamino D kiekį, reikėtų vartoti ir maisto papildus. Pasak specialisto, vitamino D papildai turėtų būti vartojami ištisus metus, ne tik šaltuoju metų laiku.
„Rekomenduojama vitamino D paros norma svyruoja nuo 400–600 TV iki 2000 TV. Tačiau daug kas priklauso nuo amžiaus ir fiziologinių būklių.
Šio vitamino kiekiai turi būti didesni maitinančioms moterims, kurios su motinos pienu dalį vitaminų atiduoda kūdikiams. Jaunesniems žmonėms, kurie saulėje būna daugiau, arba šio vitamino pakankamai gauna su maistu, kiekiai gali būti ir mažesni“, – komentuoja jis.
Gydytojas įspėja, kad šį vitaminą rekomenduojama gerti profilaktinėmis dozėmis, todėl prieš vartojant reikėtų perskaityti informacinį lapelį ir neviršyti jame nustatytos paros normos. Kitu atveju, gali grėsti neigiamos šalutinės reakcijos.
„Papildų dozuotės yra saugios ir jeigu specialiai nevartoji kažkokių didelių kiekių, tai perdozavimo tikimybė yra menka. Tačiau pasitaiko tokių uolių vartotojų, kurie kartais viršija tas normas. Perdozavimas nėra geras dalykas, kaip ir bet koks apsinuodijimas, nes pažeidžiamos kepenys, nervų sistema“, – nurodo specialistas.
Kam reikalingos didesnės vitamino D dozės?
Jaučiant nerimą keliančius simptomus, reikėtų atlikti tyrimą, kurio metu bus nustatytas vitamino D kiekis jūsų organizme. Pasak V. Urbanavičiaus, esant ženklesniam jo trūkumui, gydytojas gali paskirti ir gydomąsias dozes.
Specialistas atskleidžia, kad dažniausiai didesnės vitamino D dozės yra skiriamos pacientams, turintiems inkstų problemų arba endokrininių sutrikimų.
„Aktyvių vitamino D formų gamyboje dalyvauja ne tik kepenys, bet ir inkstai, kurie yra tikrai svarbi grandis. Jeigu jie sutrinka, žmonėms ima trūkti aktyvios vitamino D formos, kuri padeda įsisavinti kalcį iš aplinkos. To nesant, labai greitai išretėja kaulai, atsiranda polinkis lūžiams.
Taip pat aktyvios vitamino D formos skiriamos žmonėms, kuriems dėl autoimuninių susirgimų ar, sakykim, dėl operacijos ar švitinimo nefunkcionuoja prieskydinė liauka, gaminanti parathormoną, kuris pats dalyvauja kalcio apykaitoje kartu su vitaminu D“, – komentuoja V. Urbanavičius.
