Kiti į tai žiūri pro pirštus – vaistus vartoja su pertraukomis (13 proc.) arba nevartoja visai, nors turėtų (11 proc.), rodo bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa. Gydytojams kardiologams tokia statistika kelia nerimą – nevartojant vaistų neįmanoma kontroliuoti ir gydyti ligų.
Pasak gydytojos kardiologės doc. Jolitos Badarienės, sveikiems žmonėms vaistai neskiriami. Jei gydytojas skyrė vaistų, vadinasi, yra tam tikra liga, kurią reikia jais koreguoti, rašoma pranešime spaudai.
„Tiek arterinė hipertenzija, tiek padidėjusi kraujo riebalų, lipidų koncentracija yra reikšmingi rizikos veiksniai susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis – patirti miokardo infarktą, insultą, kai kuriems pacientams net ir staigią koronarinę mirtį. Nevartojant vaistų, nekontroliuojama ir liga. Vos porą dienų neišgėrus vaistų nuo arterinės hipertenzijos, ima didėti kraujo spaudimas, kraujagyslių standumas, o kartu ir rizika patirti miokardo infarktą, insultą“, – aiškina kardiologė.
Apklausa parodė, kad maždaug keturis iš dešimties (38 proc.) šalies gyventojų kamuoja aukštas kraujospūdis ar padidintas cholesterolio kiekis kraujyje. Net kiek daugiau nei šeštadaliui (16 proc.) yra diagnozuoti abu šie sveikatos sutrikimai, 14 proc. nustatytas vien aukštas kraujospūdis, o 8 proc. – vien padidinta cholesterolio koncentracija kraujyje.
Vaistų vartojimas vargina
Kalbėdama apie tai, kodėl pacientai vaistus vartoja nereguliariai arba apskritai nevartoja, nors gydytojas juos paskyrė, doc. J. Badarienė sako, kad viena iš pagrindinių priežasčių galimai yra asimptomiškumas, t. y. pacientas nejaučia jokių ligos simptomų. Pavyzdžiui, dislipidemija apskritai nesukelia simptomų, daliai pacientų jų nesukelia ir arterinė hipertenzija.
Neigiamą įtaką daro ir šalutinio vaistų poveikio baimė. Gydytoja kardiologė teigia, kad pacientai dažnai sąžiningai perskaito vaistų informacinius lapelius, kur randa surašyta daug galimų šalutinių poveikių, ir išsigąsta, nors nurodyti nepageidaujami poveikiai nebūtinai pasireikš pacientui. Reikėtų gilintis ne į galbūt galimus šalutinius poveikius, o į vaisto teigiamą poveikį sveikatai: vaistai koreguoja rizikos veiksnius ir, svarbiausia, mažina riziką susirgti ŠKL, o neretai ir numirti nuo jos.
Pasak doc. J. Badarienės, iššūkių kelia ir sudėtingi vaistų dozavimo režimai. Jei pacientas serga ir arterine hipertenzija, ir dislipidemija, vaistai paprastai skiriami ne mėnesiui ar pusei metų, o visam gyvenimui. Ilgainiui pacientai pavargsta galvoti, ką gerti ryte, ką vakare, prieš ar po valgio, tad gydytojams reikėtų stengtis, kad pacientams vaistų vartojimas būtų kuo paprastesnis, jei tai leidžia gydymo tikslai.
„Vartojamų vaistų kiekį mažina ir jų vartojamumą efektyviai gerina politabletės. Dviejų ar daugiau aktyvių vaistinių medžiagų kombinacija vienoje tabletėje mažina arterinį kraujo spaudimą ir koreguoja cholesterolį. Jos supaprastina gydymo režimą, pacientui aiškiau įsiminti ir prisiminti, kaip vaistą vartoti. Kartais konkretiems gydymo tikslams pasiekti, ypač jei jie labai griežti, gydymo pradžioje skiriu vaistus atskiromis tabletėmis, o pasiekus tikslus – jau politabletes. Taip esu labiau užtikrinta, kad pacientas vaistą tikrai gers. Pastebėjau, kad pacientai politabletes vertina palankiai, įvardija kaip ypatingas ir dažnai patys prašo skirti“, – kalba pašnekovė.
Apklausos duomenimis, apie politabletes yra girdėję ar jas vartoja 22 proc. šalies gyventojų. Daugiausiai jas žinančių ir vartojančių yra vyresnių nei 56 metų amžiaus respondentų grupėje.
Pusė (48 proc.) vartojančiųjų politabletes jas įvertino teigiami, nes sumažėjo vartojamų tablečių skaičius. 22 proc. pasitiki politabletėmis, nes jaučia tyrimais įrodytą sveikatos rodiklių pagerėjimą, 18 proc. – nes geriau jaučiasi, 16 proc. – nes nejaučia jokių šalutinių reiškinių. Vyrai kaip teigiamus aspektus dažniau išskiria sumažėjusį vartojamų tablečių skaičių, geresnę savijautą ir tai, kad nejaučia šalutinių reiškinių, o moterys – tyrimais įrodytą sveikatos pagerėjimą.
Pareigingesni – vedę ir vyresnio amžiaus pacientai
Gydytojo paskirtus vaistus nuo aukšto kraujospūdžio ar padidinto cholesterolio pareigingiausiai vartoja vyresni nei 45 metų amžiaus gyventojai, o turinčių vartoti, bet nevartojančių daugiausiai tarp 36–45 metų pacientų (25,5 proc.).
Kad vyresnio amžiaus pacientai pareigingiau vartoja vaistus, pastebi ir gydytoja kardiologė. Jos manymu, vyresni žmonės jaučiasi mažiau atsparūs ligoms. O štai jaunesnius nuo vaistų vartojimo gali atbaidyti psichologinis aspektas – pastebėta, kad gerdami vaistus žmonės psichologiškai jaučiasi senesni.
Dažnai atsainiau į vaistų vartojimą žvelgia ir pacientai, kurie nėra sirgę miokardo infarktu, priešinfarktine būkle, nepatyrė širdies kraujagyslių plėtimo procedūros. Doc. J. Badarienė sako, kad daliai pacientų trūksta suvokimo, kad juos gali ištikti infarktas ar insultas, todėl gydytojas turi kuo aiškiau paaiškinti visus galimus scenarijus.
„Pacientai, kurie jau turėjo kardiovaskulinių įvykių, sąžiningiau geria vaistus. Jie gavo pamoką, žino, kokia situacija gali būti pavojinga. Tačiau būna ir taip, kad su laiku simptomai nyksta, skaudūs prisiminimai blėsta ir vėl prastėja paskirto gydymo režimo laikymasis. Kartais kelia nuostabą, kai iš mirties gniaužtų išplėšti pacientai, kuriems buvo atliktos labai sudėtingos procedūros, savavališkai nusprendžia nebevartoti vaistų“, – komentuoja gydytoja kardiologė.
Apklausos duomenimis, vaistų vartojimui teigiamos įtakos turi šeiminė padėtis. Susituokę ar neregistruotoje santuokoje gyvenantys pacientai gerokai dažniau vaistus vartoja reguliariai – 58 proc., kai tarp vienišių tokių tik 37 proc. Negana to, tarp turinčių antrą pusę tokių, kurie vaistų nevartoja, nors turėtų, yra vos 9 proc., kai tarp vienišių net dvigubai daugiau – 22 proc.
Doc. J. Badarienė pritaria, kad šeimos parama išties labai svarbi. Sutuoktinis, partneris ar kitas artimasis taip pat turėtų žinoti, kokius vaistus pacientas geria, pasidomėti jo liga, pasakyti, kad vaistai naudingi sveikatai, mažina riziką sunkiai susirgti, patirti komplikacijų.
„Pastebiu, kad pacientai vyrai labai dažnai ateina į konsultacijas su žmonomis. Tai gerai, nes būtent žmonos dažnai vyrams primena apie vaistus, net juos suskirsto dozėmis, sudeda į dėžutes. Tik labai svarbu, kad ir pats pacientas žinotų, ką ir kodėl vartoja, nes geriami vaistai negali būti vien sutuoktinio atsakomybė. Visgi jo ar kitų šeimos narių palaikymas išties būtinas“, – tikina ji.
Gydytoja sako taip pat pastebinti, kad pacientai vaistus nereguliariai dažniau vartoja per atostogas ar savaitgaliais, nes tuomet atsipalaiduoja, nebelieka darbo dienų rutinos ir nusistovėjusio režimo.
„Tokioje situacijoje vėlgi gali padėti artimieji, paklausiantys, ar atostogauti vykstantis žmogus pasiėmė reikiamų vaistų, ar nepamiršo jų išgerti. Galima pasitelkti ir įvairias programėles ar priminimus išmaniuosiuose telefonuose, nes atostogos neišgydo ligų“, – pataria doc. J. Badarienė.
