„Viskas prasidėjo šių metų spalio aštuntąją, kai darbo metu apatinėje dešinėje pilvo dalyje pajutau keistą, aštrų skausmą. Užsiminiau apie tai seseriai, kuri iškart po darbo nuvežė mane į Lazdynų greitosios pagalbos ligoninę. Gydytojo apžiūros teko laukti penkias valandas, skausmas pamažu stiprėjo. Man buvo atlikta vidaus organų echoskopija, paimti kraujo ir šlapimo mėginiai.
Po dvi valandas trukusių tyrimų gavau atsakymą, kad esu visiškai sveika ir šis neaiškios kilmės skausmas yra ne jų reikalas, todėl turėčiau užsirašyti vizitui pas šeimos gydytoją. Man pasisekė, vizito ilgai laukti neteko. Spalio dešimtąją mane apžiūrėjusi daktarė taip pat nieko tikslesnio pasakyti negalėjo, paėmė kraujo mėginį ir liepė pakartotinai apsilankyti po penkių dienų“, – tv3.lt pasakojo E. Ivaščiuk.
Išsikvietė greitąją
Visą tą laiką mergina kentė judesius varžantį skausmą, aštriai nudiegianti kaskart susilenkus ar nusičiaudėjus. Pamažu skausmas Emilijai tapo nuolatinis, trukdė miegoti, dirbti. Po visos darbo savaitės skausmų mergina pakartotinai apsilankė pas šeimos gydytoją, tikėdamasi pagaliau sulaukti pagalbos.
„Deja, išgirdau tuos pačius žodžius: „Kraujo tyrimai nieko nerodo, esi sveika.“ Man puolus į neviltį daktarė pasistengė nuraminti, esą tai paprasčiausi raumenų spazmai, kurie netrukus praeis. Kaip bebūtų gaila, daktarė nebuvo teisi. Kitą dieną po vizito skausmo nebebuvo galima pakelti. Iškviečiau greitąją, kuri mane nuvežė į tą pačią Lazdynų greitosios pagalbos ligoninę. Mane apžiūrėjęs chirurgas nusprendė, kad turiu gultis į ligoninę tolesniems tyrimams. Medikai įtarė, kad mane kamuoja apendicitas, todėl iš anksto pasiruošdami skubiai operacijai neleido man nei valgyti, nei gerti.
Vieninteliu mano energijos šaltiniu tapo lašelinė. Kraujo tyrimai neparodė jokių ūmiam apendicitui būdingų požymių, tuo tarpu aš dėl nuolatinio skausmo sunkiai begalėjau paeiti. Maisto trūkumas atsiliepė silpnumu, o staiga užeidavę skausmo priepuoliai nustumdavo mane iki alpulio ribos. Jaučiausi siaubingai“, – pasakoja mergina.
Nenustatę priežasties išsiuntė namo
Emilija pasakoja, kad, nors echoskopija parodė, kad jos pilve atsirado laisvų skysčių, deja, medikų tai visai nesujaudino ir ypatingo dėmesio neatkreipė. Ginekologė po apžiūros tik gūžčiojo pečiais, o vilties netekę chirurgai merginą nusiuntė mane pas gastroenterologą pasitikrinti skrandžio.
„Žarnos rijimas – viena baisiausių patirčių mano gyvenime. Ir štai po keturių dienų badmiriavimo, žiaurių tyrimų ir lašelinių terapijos daktaras praneša, kad mano skausmo priežasties surasti nepavyko ir rytoj būsiu išrašyta lauk. Be indikacijų, be diagnozės, tik su dar labiau nualintu organizmu ir įsisiautėjusias skausmo priepuoliais. Esu šokiruota nejautraus medikų elgesio ir amoralios sistemos, leidžiančios „įvykdžius protokolą“ paleisti ligonius namo visiškoje nežinioje, taip ir neišsiaiškinus juos kamuojančios problemos priežasties.
Jokių tolesnių siuntimų, galimybių rasti pagalbos kitur, nieko. Net patarimų, kaip atstatyti keturių dienų bado nualintą organizmą nesulaukiau. Belieka tik susigūžti ir keikti sveikatos sistemą, kuri patyrusi nesėkmę lengva ranka apleidžia ligonį. Trečiadienį ryte mane paleido namo. Kas žino, kiek laiko praeis, kol iš skausmo aptemusiomis akimis lauksiu greitosios, nuvešiančios mane atgal į Lazdynų „greitosios“ pagalbos ligoninę“, – kalbėjo mergina.
Gydytojų atsainumas
Emilija tv3.lt sakė, kad ją ir toliau kamuoja tie patys skausmai, merginai taip pat skauda galvą, svaigsta galva.
„Vakar dar buvau infekcinių ligų ligoninėje, jie dabar tiria, ar nėra kažkokių virusų ar bakterijų, ir, jeigu nebus, tada, spėju, kreipsimės atgal į chirurgus, bet turbūt į kitą kliniką, gal į privačias – dar kol kas nežinau.
Man labai pikta, kad pagrindinis gydytojas ateidavo rytais apžiūrėti į palatą, kur yra keturi žmonės, užtrukdavo gal dvi minutes ir nieko nesakydavo visiškai, tik pašnekėdavo su savo padėjėju ir tik kartais apžiūrėdavo pilvus. Visos pacientės, kurios gulėjo palatoje, buvo labai nepatenkintos tokiu gydytojo elgesiu“, – kalbėjo vilnietė.
Mergina nenorėjo viešinti gydytojo pavardės –pasak jos, taip galima prisidaryti daug bėdos, tačiau ligoninė, tikina Emilija, tikrai žino tą gydytoją ir jo darbo kokybę.
„Atsakomybės reikia reikalauti iš pačios ligoninės. Galiausiai, didžiulė problema yra priėmimo skyriuje – kodėl žmonės su chirurginėmis problemomis turi laukti penkias valandas, kol juos priims? Jei atveža žmogų su rimtesne problema – suplyšusiu apendicitu – jis ten gali ir numirti“, – kalbėjo Emilija Ivaščiuk.
Mergina sako, kad šia savo istorija pasidalino „Facebooke“ ir sulaukė daugybės žmonių pasidalinimų, kad jie sulaukė panašaus atsainaus gydytojų požiūrio.
„Man pradėjo rašyti draugai, pažįstami, draugų draugai – pasirodo, jie visi turėjo panašių istorijų. Ligoninės požiūris į pacientus labai atmestinas: jie nieko neranda, bet kai gydytojams sumoka pinigų arba nueinama į privačias klinikas, viską labai paprastai suranda ir ištaiso“, – kalbėjo mergina.
Viskas pagal įstatymus?
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriaus vedėja, gydytoja Asta Piečienė tv3.lt raštu paaiškino, kokios tvarkos laikosi ligoninė:
„Pagal Sveikatos apsaugos ministro įsakymą „Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos ir masto patvirtinimo“, skubioji medicinos pagalba – tai tokia medicinos pagalba, kuri teikiama nedelsiant (1 kategorija), arba neatidėliotinai (2, 3, 4 kategorijos).
Jei tuo pačiu metu atvyksta keli pacientai, kuriems reikalinga skubioji medicinos pagalba, ir pagalba visiems negali būti suteikta vienu metu, pirmiausia ji turi būti suteikta pacientams, kuriems reikalinga 1 kategorijos, po to – atitinkamai 2, 3 ir 4 kategorijos pagalba.
Skubioji medicinos pagalba teikiama tol, kol paciento būklė tampa stabili ir tos būklės nebegalima priskirti nė vienai iš keturių kategorijų.
Pastebėta, kad į SPS gana dažnai kreipiasi pacientai, kurie turėtų būti konsultuojami ir gydomi šeimos gydytojų. Tai yra problema ir ją stengiamės spręsti, bendraudami su visomis Vilniaus poliklinikomis ir aiškindami apie tai pacientams“, – kalba A. Piečienė.
Į Emilijos kaltinimus dėl gydytojo atsainaus požiūrio į pacientus, gydytoja atsako, kad teisės aktai nereglamentuoja, kiek laiko kiekvienam pacientui turi būti skiriama bendravimui su pacientu.
„Gydytojas pagal savo kompetenciją turi aiškiai ir suprantamai suteikti pacientui su jo sveikatos būkle susijusią svarbią informaciją. Kiekvienas atvejis yra individualus, todėl plačiau šio klausimo komentuoti negalime“, – kalbėjo ji.
Kalbant apie kyšius, A. Piečienė sako, kad Vilniaus universitetinės ligoninės sveikatos priežiūros specialistai pakankamai informuoti ir supažindinti apie neoficialių mokėjimų nelegalumą.
„VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus 2013 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. V1-30 yra patvirtintas „VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės elgesio kodeksas“, įpareigojantis sveikatos priežiūros specialistus „nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepriimti jokių tiesioginių ar netiesioginių dovanų“. Todėl apie kyšių gavimą ar davimą asmenys privalo informuoti atitinkamas institucijas.
Vykdant šakinę korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programą ir priemonių planą VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės padalinių (skyrių) informaciniuose stenduose teikiama visa privaloma informacija. Siekiant išgyvendinti neoficialių mokėjimų praktiką, būtina aktyviau ir vaizdžiau informuoti visuomenę (pacientus bei jų artimuosius) apie įstatyminę atsakomybę bandant nelegaliai atsidėkoti sveikatos priežiūros specialistams“, – sako gydytoja.
Pranešta apie kyšius
Sveikatos apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Natalja Samp tv3.lt nurodė, kad bet kokie pažeidimai bet kurioje gydymo įstaigoje yra netoleruotini. „Sveikatos apsaugos ministerijos misija – gyventojų sveikatos išsaugojimas, grąžinimas ir stiprinimas. Kokybiška, saugi ir visiems vienodai prieinama sveikatos priežiūra bei ligų prevencija.
Todėl bet kokie pažeidimai bet kurioje gydymo įstaigoje yra netoleruotini. Turi būti nustatomi konkretūs faktai ir kiekvieną situaciją turėtų vertinti bei imtis priemonių problemoms spręsti gydymo įstaigos administraciją. Nusiskundimų turintis pacientas pirmiausia turėtų kreiptis į gydytoją, skyriaus vedėją ir į ligoninės vadovybę. Jei ligoninės vadovybė neišsprendžia skaudžių klausimų ar išsprendžia taip, kad pacientas vis tiek lieka nepatenkintas, pacientas turi teisę kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą, kuri dar kartą konkrečiai ištiria kiekvieną situaciją ir pateikia argumentuotas išvadas dėl paslaugų teikimo. Su tomis išvadomis pacientas gali kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją ar į ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją“, – raštu į klausimus atsakė N. Samp.
Specialistė taip pat pažymi, kad SAM veikiančiu pasitikėjimo telefonu yra pranešta apie kelis atvejus kai iš VšĮ Vilniaus Respublikinės universitetinės ligoninės pacientų buvo prašoma papildomai susimokėti už paslaugas ar gydymo paslaugas (šiuos atvejus tiria Teritorinės ligonių kasos pagal kompetenciją). N. Samp pažymi, kad taip pat buvo pranešti keli atvejai apie korupcinio pobūdžio veiką, susijusią su kyšiais. Informacija, teigia N. Samp, perduota nagrinėti STT.
