Ar dera prie balto gydytojo chalato stikliukas spiritinio gėrimo? Gal ir nedera, bet kai kuriais atvejais susiderina. O apie tai, kas būna toliau, kalbama skirtingai. Problema slepiama – teigia vieni. Išgėrinėjantis medikas tučtuojau lekia iš darbo – tvirtina kiti.
Vienoje konferencijoje gydytojas psichiatras dr. Aurelijus Veryga su lengva humoro doze pasakojo apie savo draugystę su vienu nuo alkoholio priklausomu chirurgu. Jo pastebėjimu, gydytojus alkoholikus nuo žemesnio socialinio sluoksnio atstovų alkoholikų skiria tik... butelio etiketė. „Atėjo pas mane draugas chirurgas ir atsinešė gerą, prabangų butelį alkoholinio gėrimo. Kadangi aš negeriu, ištuštino jį vienas. Nepajėgiau jo pakelti, tad jis ir liko miegoti ant grindų. O ryte šiaip ne taip atsibudęs, jis man lemena: „Aurelijau, tu toks įsitempęs, reikia atsipalaiduoti, išgerti“.
A. Verygos teigimu, visuomenėje gerbiamų asmenų, turinčių priklausomybę nuo alkoholio, netrūksta. Gydytis nuo alkoholizmo į jį ir kreipiasi tik pastarieji, nes privačios psichiatro paslaugos ganėtinai brangios.
Pogrindinė problema
Kauno klinikinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja medicinai Rita Banevičienė įsitikinusi, kad mūsų šaliai pagal alkoholio vartojimą ir jo sukeltus padarinius esant aukščiausioje rizikos grupėje Europos Sąjungoje bei augant suvartojamo alkoholio kiekiui vienam gyventojui (14 l per metus), ši problema medikus liečia lygiai tiek, kiek visus Lietuvos gyventojus. „Ji tikrai egzistuoja, bet yra užslėpta, pogrindinė ir neviešinama. Tai niekaip nedera su mediko pareigomis, prievole būti pavyzdžiu kitiems, o ir įvaizdžiu, bet apie tai neretai prabyla mūsų pacientai, – teigia R. Banevičienė. – Dar empiriškai galima numanyti, jog kai kurios nepaaiškinamos medicininės klaidos galėjo įvykti būtent dėl šių priežasčių“.
Gydytojo manymu, jos profesijos atstovams sąlygos paslysti – taip pat išskirtinės. „Turint omenyje, kad šiuo atžvilgiu juos lepina pacientai, tad alkoholinių gėrimų netrūksta – beje, ne pačių prasčiausių. Prieinamas ir lengvai pasiekiamas alkoholis, taip pat ir narkotinės medžiagos, kaip darbinės priemonės, kurių apskaita ne visada itin skrupulinga. Medikas darbe praleidžia didelę dalį savo laiko, į kurį įeina šventės, poilsio dienos. Didelė įtampa darbe, – vieną po kitos tas „išskirtines“ sąlygas vardijo portalo pašnekovė. – Nereikėtų atmesti kontrolės, kartais ir darbo krūvio nebuvimo. Reikšminga ir įstaigos vadovo pozicija“.
Įrodyti darbuotojo girtumą ar apsvaigimą nuo narkotinių medžiagų, nušalinti jį nuo darbo be pasekmių darbdaviui, kaip tai numato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, R. Banevičienės teigimu, yra gana sudėtinga, nes teisės aktai, kurie tai reglamentuoja, yra tik patariamojo pobūdžio. „Jie tinka tuo atveju, kai darbuotojas geranoriškai sutinka su inkriminuojamu dalyku: pasirašyti po nušalinimo aktu, pasiaiškinti, pasitikrinti alkotesteriu ar kitoje gydymo įstaigoje. Gyvenime taip nebūna, nebent tai žemo rango, pavyzdžiui, techninis darbuotojas, o apsvaigimo laipsnis akivaizdžiai didelis. Atrandama vis daugiau teisių sau, gerų patarėjų ir būdų, kaip teisės aktus apeiti.
Žinome iš žiniasklaidos, kad ant kojų nesilaikantis teisėjas yra visai negirtas, o pavargęs. Girtas pareigūnas, Seimo narys, sukėlęs autoįvykius, tampa „blaivus“ vien jį neapdairiai nusiuntus į gydymo įstaigą savarankiškai pasitikrinti blaivumo. Manau, kad griežtesnis kontrolės reglamentavimas darbo vietose reikalingas lygiai taip pat, kaip bet kuri kita alkoholizmo ir narkotinių medžiagų prevencijos priemonė“.
Atleidžia iš darbo
„Alkoholio rykštė nesirenka profesijos“, „Nė viena profesija, taip pat ir mediko, neapsaugo nuo priklausomybės alkoholiui“, – tokios ir panašios frazės sklido iš kitų „Vakarų Lietuvos medicinos“ pašnekovų lūpų, jų pasiteiravus, ar egzistuoja tokia problema, kaip gydytojų alkoholizmas.
Kai kurių gydymo įstaigų vadovai sako esantys itin griežti. Išgėrinėjančiam darbo metu gydytojui antro šanso nesuteikiantys - iš karto šalina iš darbo. Sužinoję apie jo silpnybę po darbo pasiūlo gydymąsi nuo priklausomybės, o toliau įvykiai klostosi priklausomai nuo rezultatų. Bent jau apie tokią tvarką pasakoja Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vyriausiasis gydytojas prof. Vinsas Janušonis.
„Per mano vadovavimo įstaigai laikotarpį yra pasikeitę dešimtys tūkstančių gydytojų, tad, žinoma, visko yra buvę, – atviravo KUL vadovas. – Juk pagal žmogaus analizės teoriją visos grupės žmonių – tiek žurnalistai, tiek gydytojai , tiek bet kurios kitos profesijos atstovai – gali turėti priklausomybių. O su alkoholiu yra dvi problemos – girtavimas ir alkoholizmas, kaip liga. Girtavimas yra atsitiktinis dalykas. Pavyzdžiui, kai išgėręs žmogus sėda prie vairo. Tokių atvejų vienas kitas pasitaiko ir tarp gydytojų. O ligą jau reikia gydyti“.
V. Janušonis kategoriškai įsitikinęs, jog gydytojas, turintis kurią nors iš jo minėtų problemų, jokiu būdu negali dirbti gydymo įstaigoje: „Gal aš ir per griežtas, bet jeigu darbo metu vartoja alkoholį, iš karto yra atleidžiamas, o jei žinome, kad mėgsta išgėrinėti namuose, dažniausiai įpareigojame gydytis, sustipriname kontrolę, pvz., kad į darbą nepavėluotų. Kai kuriems tokie dalykai padeda, yra gydytojų, kurie ir po kelis metus jau negeria, kiti alkoholio vartojimą visiškai nutraukė. Tačiau yra ir tokių, kurie išėjo iš darbo“.
Ar yra tekę atleisti nepamainomą specialistą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu? „Jeigu piktnaudžiauja alkoholiu, jau tikrai nėra nepamainomas. Gydytojas privalo jausti atsakomybę, nepakanka gerai operuoti, jei jis nėra patikimas. Vien techniniai dalykai nenusveria jo vertės“, – tvirtino KUL vadovas.
V. Janušonio teigimu, su analogiškomis problemomis susiduria ir slaugytojos.
Padėjo kolegos
Plungės rajono ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai Danguolė Luotienė sako, jog geriančių gydytojų pasitaikydavo „anksčiau“. „Mūsų ligoninėje neteko atleisti nė vieno už alkoholio vartojimą, bet turėjome vieną gydytoją, kuris tai darydavo namuose. Tačiau jam labai daug padėjo kolegos. Neaišku, kaip bus vėliau, bet šiame etape viskas yra gerai“, – sakė D. Luotienė.
Kodėl medikai geria? „Gydytojo darbas labai sudėtingas, įtemptas. Manau, kad todėl alkoholio problemos neaplenkia ir mūsų profesijos. Vis dėlto yra didelis atsakomybės jausmas, o kiekvienas žmogus nuo to įvairiai atsipalaiduoja. Vieni sportuoja, kiti rūko, treti geria, dar kiti vartoja tabletes. Apskritai medikų profesija labai nuvertinta. Gal tam įtakos ir žurnalistai turi, – kalbėjo portalo pašnekovė. – Lietuvai neįdomu geri dalykai – išgelbėtos gyvybės. Ginamos tik pacientų teisės, o ne medikų“.
Įstaigoje – sausas įstatymas
Gydytojai – tokie patys žmonės, kaip ir visi kiti. Taip sako privačios gydymo įstaigos vadovė Birutė Jankuvienė. Moteris visiškai nevartoja alkoholio 30 metų ir jos vadovaujamoje įstaigoje visos šventės, visi gimtadieniai minimi net bet šampano taurės. Su tokiomis taisyklėmis visi darbuotojai buvo supažindinti iš karto, nors pirmaisiais metais, prisimena B. Jankuvienė, daugelis tiesiog sutrikdavo, kai švenčiant gimtadienius ant stalo nebūdavo jokio alkoholinio gėrimo.
Vis dėlto, nors sau taiko ir itin aukštus reikalavimus, gydytoja iš kitų to paties nesitiki, ir netgi priešingai. Sako net nenorinti, kad kas nors sektų kraštutiniu jos pavyzdžiu. Nebent kuris nors to norėtų tikrai iš širdies. „Aš nieko prieš, kad būtų išgeriama saikingai, kultūringai, bet pacientas, pamatęs geriantį gydytoją, kad ir nepiktnaudžiaujantį alkoholiu, gali padaryti savas išvadas: „Jei jau daktaras geria, galima ir man“. Todėl net ir ne darbo metu gydytojui nederėtų rodytis viešoje vietoje padauginusiam alkoholio. Jei jau mirtinai nori išgerti, tegu nukelia šį malonumą atostogoms. Tegu išvažiuoja ten, kur niekas jo nepažįsta“.
B. Jankuvienė sakė girdėjusi apie gydytojų piktnaudžiavimą alkoholiu, bet tik ne savo vadovaujamoje įstaigoje. „Mūsų labai mažas kolektyvas, viskas – kaip ant delno. Be to, kaip jau sakiau, galioja sausas įsakymas, – pabrėžė pašnekovė. – Apskritai manau, kad yra tokių profesijų – gydytojas, kunigas, mokytojas – kurių gyvenimo būdas negali skirti nuo to, ką jos deklaruoja. Ir tai nėra vien tik gėrimas. Gydytojas turi būti tvarkingas, disciplinuotas, jausti pagarbą tam, kam dirba – pacientui. Gydytojas turi būti šviesulys, pavyzdys, kad žmogus iš visos jo esybės – elgesio, laikysenos, kalbos – mokytųsi sveikai gyventi. Juk per tas 15 minučių labai nedaug ką spėjame žmogui pasakyti, tačiau daug ką galime perduoti neverbaline kalba“.
Profesija – nei rizikos faktorius, nei prevencija
Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas psichiatras Aleksandras Slatvickis irgi neišskiria geriančių medikų nuo kitų alkoholikų: „Nė viena profesija nėra rizikos faktorius susirgti priklausomybe nuo alkoholio, ir nė viena nuo to neapsaugo. Nė viena ir nepadeda greičiau ar lengviau pasveikti. Mano darbo praktikoje teko nesėkmingai gydyti gydytojus ir labai sėkmingai – kiemsargius“.
Tačiau priklausomas nuo alkoholio gydytojas kelia kur kas didesnį pavojų savo pacientams nei kiemsargis – saugomam turtui? „Grėsmę kelia ne alkoholizmas, o piktnaudžiavimas alkoholiu, atliekant tarnybos pareigas, – pabrėžė portalo pašnekovas. – Prieš kokį dešimtmetį man teko sutikti gydytoją, priklausomą ne tik nuo alkoholio, bet ir nuo raminamųjų vaistų. Jam pasakiau – arba sprendi problemą, arba išeini iš darbo. Jis išėjo“.
Tačiau pastaruoju metu A. Slatvickis neturi pacientų gydytojų. „Ačiū Dievui, – sako psichiatras. – O gal ir gaila. Gal kuriam nors reikia pagalbos, bet neateina...“
vlmedicina.lt