Valgant netinkamai apdorotą ar žalią žuvį, galima susirgti maistinės kilmės infekcija. Todėl ypač svarbu atpažinti jos simptomus, laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti.
Apie kylančias grėsmes, valgant netinkamą žuvį, papasakojo gydytoja Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja infektologė Audronė Marcinkutė.
– Koks pavojus gali grėsti suvalgius žuvies, ar yra tikimybė net mirti?
–Suvalgius tik nuodingos žuvies dėl esamo ciguatera neurotoksino simptomai pasireiškia per 5 min – 30 val. nuo tokios žuvies suvartojimo ir gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus. Daugiau toksino susikaupia žuvų kepenyse nei raumenyse.
Dažni simptomai apsinuodijus: pykinimas, vėmimas, viduriavimas vandeningomis išmatomis, pilvo skausmas, parastezijos, metalo skonis burnoje, išsiliejęs vaizdas, fotofobija, mialgija, pasikeitęs šilumos ir šalčio pojūtis.
Retai pasitaiko galvinių nervų arba kvėpavimo raumenų paralyžius, jei jaučiate šiuos simptomus nedelsiant kreipkitės į gydytojus.
Prognozė gera, jei pacientas išgyvena pirmas dvylika intoksikacijos valandų.
Jei suvalgoma žalios gėlavandenės žuvies, užkrėstos žuvinio kaspinuočio lervomis, po kelių dienų nuo užsikrėtimo gali pasireikšti diskomfortas, skausmas pilvo srityje, vidurių pūtimas.
Vėliau daliai pacientų gali išsivystyti vitamino B12 stokos anemija, išmatose galima rasti besišalinančių narelių. Šia infekcija dažniausiai užsikrečia regionuose, kurių virtuvėje mėgstami patiekalai su žalia žuvimi.
Rizika užsikrėsti kelionėje yra Skandinavijoje, Baltijos šalyse, Dunojaus deltoje, aplink Alpių ežerus, prie Ženevos ežero. Žinojimas, kad yra nuodingų skumbrinių žuvų ir kokios jos yra, padeda išvengti vadinamų skumbrinių žuvų intoksikacijų. Daugėja maistinių infekcinų atvejų dėl neapdorotų produktų vartojimo: sushi, sashimi, carpaccio, ceviche.
– Kokios žuvies reiktų vengti?
– Žuvys, sveriančios daugiau nei 2,8 kg, turi keturis kartus didesnę riziką būti toksiškomis nei mažos žuvys. Reiktų vengti žuvų, kurios galėtų turėti ciguatera toksiną. Taip pat reiktų vengti žalios, su pasibaigusiu galiojimo terminu arba neiškeptos žuvies.
Jeigu žuvis karšto rūkymo, reiktų ją suvartoti per 48 valandas, laikant ją šaldytuve. Svarbu žinoti, kad vartojant namų sąlygomis paruoštus raudonos žuvies konservus, prieš vartojimą reikia pakaitinti, kad išvengti apsinuodijimų botulininiu toksinu.
– Kiek laiko žuvis gali būti ant stalo, šaldytuve?
– Žalia žuvis gali būti užšaldoma iki –23°C laipsnių iki 7 parų, tuomet yra švari nuo parazitų.
Tokią žuvį yra saugu valgyti netgi žalią su prieskoniais, citrina.
Karšo rūkymo žuvį galite laikyti 48 valandas, o šalto rūkymo produktams yra ilgesnis terminas, kurį būtina matyti perkant. Parsinešus žalią žuvį ją reikia kepti tą pačią dieną, taip pat - ir atitirpinus.
Japonų virtuvėje sveikos mitybos etalonas yra du kartus savaitėje valgoma žuvienė. Ji yra labai saugi ir sveika.
– Kaip dažniausiai pasireiškia apsinuodijimas?
– Žmogus užsikrečia, kai maistui naudoja žalią žuvį ar moliuskus, kitas jūros gėrybes. Žuvyje, taip pat nekokybiškoje silkėje gali pasitaikyti ir anisakidžių,vadinamų banginių, ruonių askaridžių lervų.
Suvalgius užkrėstos žuvies, gali atsirasti sunkumas skrandžio srityje, pykinimas ir vėmimas, kurio metu ir pasišalina lervos, didelės žalos nepadarydamos. Anisakidės retai sutinkamos mūsų regione.
Invazija aktuali keliautojams Japonijoje, kur registruojama apie 90 procentų visų pasaulyje užregistruojamų atvejų, Lotynų Amerikos pajūrio šalyse, Ramiojo vandenyno šalyse. L
iteratūroje aprašoma, kad kartais lervos migruoja į tulžies pūslę, kepenų latakus ir kasos latakus ir sukelia šių organų uždegimus. Pažeidimai ir simptomai, sukelti lervų, gali varginti kelis mėnesius ir net metus.
Ūmūs simptomai:
• Vėmimas ir kirminų pašalinimas
• Skrandžio opą primenantys simptomai
• Alergija
– Ar silkė nėra pavojinga, nes tai žalia žuvis?
– Silkės žiaunos neturi būti rudos spalvos, neturėti specifinio kvapo ir dorojant lengvai neatsidalyti nuo kaulo, ašakų. Įtartino skonio silkę yra saugiau paniruoti plaktame kiaušinyje, gerai išsikepti, paruošiant ‚silkę marškinėliuose‘.
Silkėje taip pat gali pasitaikyti ir anisakidžių, jos net ir vadinamos silkių kirminais.
– Ar daug apsinuodijimų nuo žuvies pasitaiko?
– Pasitaiko atvejų valgant neiškeptų žuvies subproduktų, nepakaitinus prieš valgant.
Tokius produktus reikia termiškai apdoroti. Virusinės kilmės susirgimai dažniau pasitaiko keliautojams, kurie apsinuodija valgydami jūros gėrybes, grįžę iš tropinių ir subtropinių šalių. Jie suserga geltlige arba hepatitu A, jeigu nesitiria ir nesiskiepija nuo virusinio hepatito A vykdami į kelionę.
– Kokie apsinuodijimai populiariausi švenčių laikotarpiu?
– Dažniausiai pasitaiko bakteriniai ir virusiniai infekcinio pobūdžio apsinuodijimai, parazitinių apsinuodijimų arba intoksikacijų praktiškai neturime. Anisakiazė pasitaikė tik pavieniams pacientams arba gali būti nediagnozuota, esant vienkartinio vėmimo po suvalgyto maisto simptomams, kada ligonis nesikreipia į medikus.
– Kaip išvengti apsinuodijimų?
– Sugautą žuvį kruopščiai ir kaip galima greičiau išvalykite, siekiant sumažinti žarnų turinio mikrobų ar esamų toksinų migraciją į raumenis. Žuvį tinkamai termiškai apdorokite arba užšaldykite.
Parazitiniai sukelėjai žūva kaitinant žuvį 60°C temperatūroje per 10 min., greitai užšaldant –35°C ar žemesnėje temperatūroje per 15 val. arba užšaldant –23°C temperatūroje per mažiausiai 7 dienas. Daugelis tradicinių marinavimo ir šalto rūkymo būdų yra netinkami, siekiant sunaikinti lervas.
