„Nepaisant to, kad vyresnio amžiaus moterims tenka susidurti su organizmo permainomis, taip pat ne ką mažesnę reikšmę užima ir kiti gyvenimo pokyčiai. Vieni iš jų – fiziniai, kada didėja ligų ir mirties tikimybė, taip pat kognityviniai – pažinimo, kadangi blogėja atmintis ir silpnėja intelektas. Užklumpa ir socialinių ryšių siaurėjimas – artimų žmonių netektys; tolimesni ryšiai su vaikais, šeimos bei darbo vaidmenų pokyčiai.
Brandžiame amžiuje pasiekti pilnatvę ir psichologinę gerovę reikalingas prisitaikymas prie gyvenimo pokyčių. Norint tai įgyvendinti, ypatingai svarbūs tokie aspektai, kaip tęstinumas – veiklos ir vaidmenų, nepriklausomumo išlaikymas. Taip pat numatymas – išankstinis supratimas ir ėmimasis veiksmų, kaip sveikas gyvenimo būdas, finansinis, ilgalaikės globos poreikių planavimas. Na ir trečiasis svarbus aspektas yra kompensavimas prarastų fizinių ir psichologinių funkcijų bei socialinių netekčių, kaip akinių, klausos aparatų, užrašų naudojimas, nauji socialinės paramos šaltiniai“, – sako gydytoja geriatrė Jurgita Knašienė.
Pereinamasis laikotarpis
Senėjimas - tai procesas, vykstantis visą žmogaus gyvenimą. Klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios. Šį laikotarpį kiekviena moteris pergyvena individualiai.
„Kalbant apie klimakso simptomus, ankstyvieji simptomai pasireiškia 85 proc. klimakterinio amžiaus moterų. Jiems priklauso vazomomotoriniai simptomai – karščio pylimas, gausus prakaitavimas, ypač naktį. Taip pat ir psichogeniniai simptomai, kada vyrauja prislėgta nuotaika, depresija, būdingas dirglumas, nemiga arba mieguistumas, pablogėja atmintis, vargina koncentracijos stoka, energijos trūkumas, panikos priepuoliai.
Klimakso tarpiniai simptomai: odos ir gleivinių atrofija, mažėjantis šlapimo pūslės sienelės audinių elastingumas, dirglioji šlapimo pūslė, šlapimo nelaikymas, dažni šlaplės ir šlapimo pūslės uždegimai, plaukų slinkimas, nagų lūžinėjimas, kaulų ir sąnarių skausmai. Taip pat vėlyvieji klimakso simptomai vystosi nuo pat menopauzės pradžios, tačiau išryškėja vėliau už kitus. Vyresnio amžiaus moterys dažniau serga osteoporoze, Alzheimerio liga, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, padidėja insulto tikimybė“, – teigia pašnekovė.
Pasak specialistės, net 15 proc populiacijos sudaro moterys po menopauzės. XX amžiaus pradžioje vidutinė moters gyvenimo trukmė buvo apie 50 metų, o pabaigoje pailgėjo iki 80 metų. Menopauzės pradžia išliko tokia pati – apie 51 metus (+ -2 metai). Daugiau nei trečdalis moters gyvenimo praeina po menopauzės. Pastebėta, kad rūkančioms, negimdžiusioms menopauzė atsiranda vidutiniškai 1 metais anksčiau. Ankstesnė menopauzė ir toms, kurioms pašalinta viena iš kiaušidžių ar kaiušidės cista. Menopauzė yra retrospektyviai nustatyta paskutinių savaiminių menstruacijų data praėjus 12 mėnesių nuo jų susilaikymo. Menopauzė – tai visiška mėnesinių pabaiga, nulemta kiaušidės funkcijos išsekimo (nutrūksta estrogenų gamyba). Dėl lytinių hormonų pusiausvyros sutrikimo, daugelį moterų pradeda varginti įvairūs simptomai, kurie ženkliai blogina gyvenimo kokybę.
Pokyčiai individualūs
Estrogenų receptoriai randami šlapimo išskyrimo, širdies ir kraujagyslių, virškinimo sistemose, smegenyse, krūtyse, kauluose, odoje. Įvairiuose audiniuose specifinių receptorių kiekis priklauso nuo individualaus hormoninio profilio. Dėl to ir menopauzės simptomai kiekvienai moteriai yra skirtingi.
Gydytoja geriatrė Jurgita Knašienė įvardina esminius menopauzės simptomus:
Poveikis nervų sistemai. Sumažėjus ar pasibaigus estrogenų gamybai, centrinėje nervų sistemoje sumažėja svarbių medžiagų – neuropeptidų (ypač -endorfinų), neuromediatorių gamyba, sutrinka pagumburio termoreguliacijos centro veikla. Dėl menopauzėje atsiradusios termoreguliacinės disfunkcijos net nežymus kūno temperatūros pakilimas yra lydymas raudonio, karšio pylimų, prakaitavimo. Atsiranda miego sutrikimai, nemiga, nuovargis, dažna nuotaikų kaita. Po menopauzės moterys dažniau knarkia, joms dažnesnė miego apnėja. Taip pat blogėja atmintis, dėmesys, orientacija, didėja demencijos rizika.
Lytinio potraukio sutrikimai. Moterys gali pastebėti lytinio potraukio sumažėjimą, dėl įvairių faktorių komplekso: nuovargio, streso, dėl makšties atrofijos atsiradusių skausmingų lytinių santykių, sumažėjusio testosterono kiekio, sumažėjusio partnerio seksualinio aktyvumo, dėl psichinio ir emocinio atsiskyrimo nuo partnerio.
Kaulinio ir raumeninio audinio mažėjimas. Estrogenų trūkumas skatina kaulinio audinio mažėjimą ir osteoporozės vystymąsi. Pirmaisiais menopauzės metais moteris praranda apie 7 proc., antrais – apie 5 proc. kaulinio audinio, vėliau maždaug po 1-2 proc. per metus. Pirmiausiai nukenčia stuburas, šlaunikaulis, stipinkaulis, dažnesni osteoporoziniia lūžimai. Nyksta raumenų masė, didėja riebalinė masė. Silpsta raumenys, dėl to dažnesni griuvimai ir traumos.
Sensta oda. Per pirmuosius 10 pomenopauzės metų oda netenka 30 proc. kolageno. Moters oda ženkliai pasikeičia - raukšlėjasi, sausėja, niežti, kiek blogiau gyja žaizdos. Su odos senėjimu susijusi ir gyvenimo kokybė, kadangi prarandama estetinė odos funkcija. Oda svarbi ir vitamino D gamybai.
Didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Moterims, kurioms menopauzė prasidėjo labai anksti, širdies ir kraujagyslių ligų (arterinės hipertenzijos, išeminės širdies ligos, insulto) rizika.
Gyvenimas senatvėje nesustoja: lytinis gyvenimas po 60-ties
Pagyvenusių žmonių daugėja, jų gyvenimo trukmė ilgėja. Žmonės tikisi nugyventi ilgą amžių, būdami geros sveikatos. Lytinis gyvenimas yra labai svarbi asmenybės saviraiškos dalis. Lytinio gyvenimo kokybė – vienas iš gyvenimo kokybės veiksnių.
„Vis dar vyrauja nuomonė, kad seksas aktualus tik jauniems žmonėms. JAV buvo apklausta 1300 vyresnių nei 60 metų žmonių. Apie 50 proc. pagyvenusių amerikiečių – 61 proc. vyrų ir 37 proc. moterų yra lytiškai aktyvūs. Lytiškai aktyvių pagyvenusių moterų yra mažiau, nes jos ilgiau gyvena ir dažniau lieka našlėmis“, – teigia Jurgita Knašienė.
Menopauzė pakeičia moters gyvenimą
Senėjimas yra neišvengiamas biologinis procesas, sukeliantis daugybę įvairių pakitimų, pabloginančių sveikatą ir gyvenimo kokybę.
Moterims menopauzėje sumažėja lytinių hormonų – estrogenų ir testosterono, dėl to vyresniame amžiuje paveikiamas lytinis potraukis. Sulėtėja lytinis atsakas – sujaudinimas ir orgazmas pasiekiamas per ilgesnį laiko tarpą, gali būti mažesnio intensyvumo. Dėl estrogenų trūkumo sausėja makšties gleivinė, mažėja jos elastingumas. Dėl to atsiradęs skausmas gali sumažinti moters potraukį.
„Vyresniame amžiuje taip pat keičiasi ir moterų figūra. Padidėja riebalų kaupimasis pilvo srityje, dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos sumažėja raumenų masė. Kai kurioms moterims ypač ant veido pradeda augti plaukai, o kitoms ant galvos ir gaktos jie retėja. Atsiranda šlapimo pūslės infekcijų pavojus. Kūno formų pasikeitimas, gretutinės ligos, partnerių erekcijos problemos, skyrybos, partnerių mirtys, depresija mažina pagyvenusių moterų lytinį aktyvumą.
Mokslininkų teigimu, nors prasidėjus menopauzei daugėja seksualinių sutrikimų, net apie 80 proc. 50-60 metų moterų seksą laiko vienu pagrindinių dalykų, padedančių palaikyti gerus santykius su partneriu. Seksologė psichiatrė J.Shaw teigia, kad pagyvenusios moterys labai seksualios, nors ir ne akrobatiškos, bet labai jautrios ir žinančios, kaip panaudoti savo kūną“, – pasakoja gydytoja.
Ilgaamžiškumas – tai pergalė, o ne pralaimėjimas
Senatvė – vienas iš gyvenimo tarpsnių. Klimakso laikotarpį kiekviena moteris pergyvena individualiai. Ji keičiasi emociškai, seksualiai, dvasiškai, fiziškai. Senėjimas ir senatvė neišvengiami.
„Neretai psichiką traumuojanti, bloginanti gyvenimo kokybę klimakso simptomų problema yra puikiai sprendžiama. Šiuo metu daugiausiai dėmesio skiriama sveikam senėjimui, ligų ir negalios išvengimui bei gyvenimo kokybės gerinimui. Sveikas senėjimas padeda pagyvenusiems žmonėms išlaikyti savarankiškumą, pagarbą sau ir vietą visuomenėje. Na o aktyvus vyresnio amžiaus žmonių gyvenimas, taip pat ir lytinis, tampa toks pat įprastas, kaip pensija ar anūkai“, – tvirtina gydytoja geriatrė Jurgita Knašienė.
