Gydytoja aiškina, kad gripą sukelia virusas, kuris yra labai klastingas. „Jam labai lengva pasiekti nosies, akių gleivinę, ir gali pakenkti žmogui per labai trumpą laiką. Ar susirgsite ir kaip sunkiai sirgsite, nepriklauso nuo amžiaus, tačiau priklauso nuo bendros jūsų sveikatos, nuo lėtinių ligų. Gripo viruso klasta tokia ir yra – jis labai greitai pažeidžia būtent tą organą, kuris yra silpniausias“, – pasakoja gydytoja.
Ji atkreipia dėmesį, kad kasmet registruojami mirties nuo gripo sukeltų komplikacijų atvejai, todėl nereikia stengtis gripo „pravaikščioti“. Gripas, pasakoja D. Razmuvienė, gali sukelti plaučių uždegimą, galvos smegenų uždegimą ir kita.
„Šiais metais jau diagnozuotas vienas mirties atvejis. Tiesa, kol kas dar laukiame iš laboratorijos tyrimo rezultatų, kurie patvirtins arba paneigs, kad komplikacijas paauglei sukėlė būtent gripo virusas ir antrinė infekcija – kokia nors bakterija“, – sakė gydytoja. Jos teigimu, dėl pandeminio viruso šiemet itin dažnai kyla plaučių uždegimas, kuriuo serga ir vaikai, ir suaugusieji. Taip pat gali sutrikti inkstų veikla, virusas gali pakenkti širdies raumeniui, gali kilti galvos smegenų, dangalų uždegimai.
M. Razmuvienė priminė, kad šiemet, kaip ir pernai ar užpernai, lietuviai dažniausiai serga naujos, tik 2009 metais pasirodžiusios rūšies gripu, kuris per kelerius metus tapo sezoniniu. Todėl susirgusiųjų šiuo metu daugėja visoje Lietuvoje. Gydytoja aiškina, kad epidemija nebūtinai turi kilti vienu metu visoje Lietuvoje, tačiau tris pastarąsias savaites susirgusiųjų daugėja ne tik Kaune, Rokiškio ir Prienų rajonuose, kuriuose jau paskelbta epidemija.
D. Razmuvienės teigimu, gripo simptomai skiriasi nuo peršalimo ligų simptomų. Tačiau komplikacijas gali sukelti tik gripas. Tai ir yra jo klasta.
Geriausia gripo profilaktika, aiškina gydytoja, yra vakcina. Skiepijama nuo trijų gripo rūšių, todėl ir nuvykęs į kitas šalis pasiskiepijęs žmogus bus saugesnis, o požiūris, kad „jau persirgau ir daugiau nesusirgsiu“, nėra teisingas. Tačiau gydytoja atkreipia dėmesį, kad jeigu pasiskiepijus kiltų kokia nors nepageidautina reakcija, reikėtų kreiptis į gydytoją. Tokie atvejai turėtų būti tiriami.
„Jeigu bet kokia vakcina sukėlė labai didelę pašalinę reakciją, turi būti tiriama. Gali nutikti net taip, kad kokios nors vakcinos, kaip ir bet kokio kito vaisto, vartojimas bus nutrauktas“, – sakė D. Razmuvienė. Tačiau, sakė gydytoja, dažniausiai susergama dėl to, kad besiskiepijantis žmogus jau buvo ant kito susirgimo, pavyzdžiui, peršalimo, slenksčio.
D. Razmuvienė pataria žmogui, kuris blogiau jaučiasi, daugiau pabūti namuose, gerti daugiau skysčių. Ji pataria nuolat rūpintis sveikata – nuo viruso tai neapsaugos, bet stipresnis, sveikesnis žmogus ir susirgęs išvengs komplikacijų.
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad šiuo metu gripu serga visa Europa. Ispanijoje dominuoja kitos grupės gripo virusas, o daugelyje kitų šalių dažniausiai sergama tos pačios rūšies virusi, kaip ir Lietuvoje. Čekijoje nuo pandeminio gripo ir su juo susijusių komplikacijų šį sezoną mirė jau 18 žmonių.
