„Visi grybai valgomi, kai kurie – tik vieną kartą“, – šis posakis labai tinka prasidedant grybavimo sezonui. Mūsų šalyje auga apie 1 500 rūšių grybų. Apie 30 rūšių gali sukelti apsinuodijimą. Dar apie 40 yra nuodingi tik žali ir tinka valgyti specialiai juos paruošus.
Pasak toksikologų, mirtinai nuodingi grybai – žalsvoji musmirė, blyškioji arba smailiakepurė ir baltoji musmirės.
Rinkite pažįstamus grybus
2000 metais musmirėmis apsinuodijo ir mirė 7 žmonės. Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro duomenimis, 2007 metais visoje Lietuvoje buvo užregistruoti 64 apsinuodijimų grybais atvejai, 2008 metais jais apsinuodijo net 95 žmonės, du iš jų mirė.
Specialistai pataria rinkti tik gerai pažįstamus grybus – baravykus, raudonviršius, voveraites. Klaidingai manoma, kad geriausia grybą nupjauti peiliu prie pat žemės. Tačiau prieš nupjaudami jį apžiūrėkite iki apačios. Jei ant koto yra sijonėlis ar išnara (svogūnėlis), geriau tokio grybo neimti, nes tai žalsvosios ir blyškiosios musmirių požymiai. Geriausia valgyti tik savo rinktus grybus.
Dažniausiai apsinuodijama nuodingą grybą supainiojus su valgomuoju. Pavyzdžiui, blyškioji musmirė supainiojama su pievagrybiais, žalsvoji – su ūmėdėmis, žaliuokėmis. Kiti nuodingi grybai gali būti panašūs į kelmučius. Labai nuodingos yra kai kurių rūšių žvynabudės.
Taikinys – kepenys
Grybai yra sunkiai virškinamas maistas, todėl žmogus, suvalgęs net gerų grybų, gali pasijusti blogai. Pasmaguriavus nuodingų grybų gali atsirasti inkstų ar kepenų nepakankamumas. Organizmo apnuodijimo padariniai juntami gana ilgai, o kartais tai gali baigtis mirtimi.
Apsinuodijus grybais, pirmiausia atsiranda virškinamojo trakto pažeidimo požymių: įkyrus pasikartojantis pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas, bendras silpnumas. Vėliau atsiranda vidaus organų (kepenų, inkstų) pakenkimo simptomų. Mirtinai nuodingų grybų taikinys – kepenys.
Jeigu jų suvalgius apsinuodijimo simptomai atsiranda gana greitai (po 30 min. – 2 val.), galima tikėtis, kad apsinuodijote nesunkiai ir pasveiksite, tačiau jei blogai pasijutote po 12–36 valandų, tai galima įtarti, kad į jūsų krepšį pateko ir mirtinai nuodingų grybų. Periodas nuo grybų suvalgymo iki pirmųjų apsinuodijimo simptomų vadinamas slaptuoju laikotarpiu. Jis laikomas vienu svarbiausių diagnostikos požymių, kartu ir apsinuodijimo prognozės veiksniu: po ilgo slaptojo laikotarpio prasideda tik sunkūs apsinuodijimai.
Suvalgius netinkamai paruoštų miško gėrybių galima susirgti botulizmu. Liga prasideda staiga. Ligonį pykina, džiūsta burna, apima silpnumas, skauda galvą, pakyla temperatūra. Vėliau sutrinka regėjimas, dvejinasi akyse, užkrenta viršutiniai akių vokai. Gali sutrikti kvėpavimas, rijimas. Negydant ligonis gali mirti dėl kvėpavimo centro paralyžiaus. Inkubacinis periodas dažniausiai trunka 12–24 val., kartais 6–30 val. (priklauso nuo toksino dozės). Ligos sukėlėjas – clostridium botulinum. Žmogus apsinuodija šios bakterijos išskirtu egzotoksinu.
Matuojama radiacija
Grybai, turintys savybę kaupti įvairius mikroelementus, gali kaupti ir radionuklidus, taigi valgydami šių miško gėrybių galime gauti vidinės apšvitos dozių. Lietuvoje pastebima grybų tarša radioaktyviuoju ceziu, kuris į aplinką pateko po Černobylio atominės elektrinės avarijos ir branduolinio ginklo bandymų ore.
Dažniausiai dėl radiacijos tikrinami grybai, augantys šalies pietiniuose, pietvakariniuose ir vakarų regionuose, nes šie regionai labiau nei kitos Lietuvos dalys buvo užterštos po elektrinės avarijos, be to, juose kasmet surenkama daugiausia grybų.
Ką daryti apsinuodijus grybais?
Dažniausiai apsinuodijama dviejų rūšių grybais.
Pirmoji rūšis – tai ne itin nuodingi ar netinkamai paruošti grybai, kuriuose esančios kenksmingos medžiagos sudirgina virškinamąjį traktą. Suvalgius tokių grybų po kelių valandų prasideda skrandžio ir pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas.
Pajutusį šiuos požymius apsinuodijusį žmogų reikia nedelsiant paguldyti, nes gali būti sutrikusi širdies veikla. Jokiu būdu negalima duoti gerti vandens, nes su juo dar daugiau nuodingųjų medžiagų gali patekti į žarnyną.
Apsinuodijusiajam būtina išplauti skrandį arba bandyti sukelti vėmimą. Jei nesąmoningas, jį reikia paguldyti ant šono, pasirūpinti, kad neužspringtų vemdamas. Tik vėliau, atsikračius suvalgyto maisto, galima duoti išgerti 1–2 litrus šilto vandens, kišti pirštus į burną, dirginti liežuvio padą, kol skrandis visiškai išsivalys.
Išplovus skrandį nusilpusiam žmogui galima duoti gerti arbatos. Suteikus pirmąją pagalbą, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją, nes likę organizme nuodai gali toliau veikti jį.
Antroji rūšis – mirtinai nuodingi grybai. Jų nuodingosios medžiagos pažeidžia inkstus ir kepenis. Apsinuodijimo požymiai iš pradžių būna tokie patys, kaip ir apsinuodijus mažiau nuodingais grybais, tačiau vėliau prasideda gelta, sutrinka kepenų veikla, kraujo krešėjimo sistema, nustoja funkcionuoti inkstai. Apsinuodijus musmirėmis, labai greitai gali pasireikšti traukuliai, žmogus netenka sąmonės.
Jei taip nutinka, skrandį valyti patiems draudžiama. Nukentėjusiajam reikalinga skubi medikų pagalba, todėl jį reikia kuo greičiau vežti į ligoninę ar kviesti greitąją pagalbą. Vežant nukentėjusįjį į gydymo įstaigą, būtina surinkti ir vežti kartu grybus, kuriais žmogus galėjo apsinuodyti. Po apsinuodijimo reikia vartoti kepenų funkciją atkuriančių preparatų.
Parengė Sandra Miškinienė
