Cukrinis diabetas – tai lėtinė liga, atsirandanti dėl nepakankamos insulino gamybos kasoje arba sutrikusio jo veikimo audiniuose. Yra 1 ir 2 tipo cukrinis diabetas, sergančiuoju pastaruoju yra daug daugiau ir jis dažniausiai išsivysto jau suaugusiems. 1 tipo cukriniu diabetu dažniausiai susergama dar vaikystėje, jo atsiradimo priežastys nėra iki galo aiškios.
VUL Santaros klinikų Endokrinologijos centro vadovė gydytoja endokrinologė doc. Žydrūnė Visockienė konstatavo, kad situacija dėl sergamumo cukriniu diabetu nėra stabili.
„Kas nėra labai gera žinia, situacija skaičių prasme po truputėlį yra blogėjanti – turime didėjantį pacientų skaičių, kuriems pirmą kartą nustatomas 1 ar 2 tipo cukrinis diabetas.
2023 m. duomenimis, turėjome 155 tūkst. žmonių, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu, ir daugiau nei 9 tūkst., sergančių 1 tipo cukriniu diabetu. Lyginant pokytį, tai yra papildomi 10 tūkst., sergančiųjų 2 tipo diabetu, ir maždaug 300 naujų pacientų, susirgusių 1 tipo cukriniu diabetu“, – komentavo ji nuo nuotolinės konferencijos metu.
Jos pastebėjimu, Lietuva šiuo atžvilgiu nėra išskirtinė – lygiai tokios pačios tendencijos stebimos visame pasaulyje.
„Kas nėra labai gera žinia, situacija skaičių prasme po truputėlį yra blogėjanti – turime didėjantį pacientų skaičių, kuriems pirmą kartą nustatomas 1 ar 2 tipo cukrinis diabetas“, – sakė Ž. Visockienė.
„Pasaulinės diabeto federacijos skaičiai rodo tą patį – cukrinis diabetas yra viena iš tų lėtinių ligų, kuri turi didžiausią augimą ir ateičiai jis priklausomai nuo šalies yra prognozuojamas taip pat labai grėsmingas. Štai Europoje prognozuojamas maždaug 13 proc. sergamumo diabetu augimas iki 2035 m., tuo metu kai kuriose Afrikos šalyje – net iki 150 proc. Taigi tai yra liga, apie kurią pamiršti negalime“, – pabrėžė Ž. Visockienė.
Prognozuojama, kad iki 2030 m. diabetu sergančių žmonių bendras skaičius išaugs iki 522 milijonų.
Trečdalis lietuvių apie būklę nė neįtaria
Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė Vida Augustinienė konstatavo, kad diabetas taip sparčiai plinta, jog tai jau net pavadinama epidemija.
„Kasmet sergančiųjų šia liga daugėja. Bet blogiausia situacija, žiūrint pasaulio mastu, kad apie pusė sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu dar net to nežino. Skaičiuojama, kad Lietuvoje (panašiai kaip Europoje) apie ligą nežino maždaug 30 proc. žmonių. Bet tas skaičius vis mažėja, nes yra geresnės diagnostikos sąlygos, galbūt ir patys žmonės darosi labiau sąmoningi.
Ši liga yra baisi dėl galimų komplikacijų, jei ji laiku nėra diagnozuojama ir skiriamas gydymas, arba žmonės nekeičia savo gyvensenos. Turint žinių, kaip gyventi sveikiau, jei žmonės ir linkę sirgti cukriniu diabetu, jie galbūt susirgs vėlesniame amžiuje arba susirgę nepatirs tų baisių komplikacijų“, – kalbėjo ji „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“.
Vyresniems nei 40 metų – gliukozės tyrimas kasmet
Kadangi tiek daug žmonių net nežino sergantys cukriniu diabetu, pasak specialistų, svarbiausias vaidmuo laiku „pagaunant“ ligą tenka šeimos gydytojams.
„Tai didelė užduotis šeimos gydytojui – jis yra tas pagrindinis specialistas, kuris turėtų įtarti, anksti diagnozuoti ir paskui gydyti. Kai yra neaišku dėl būklės, tartis su endokrinologu ir kitais specialistais“, – teigė Ž. Visockienė.
V. Augustinienė antrino, kad ypač svarbu šeimos gydytojui atkreipti dėmesį į jau žmogaus turimus rizikos veiksnius. „Pavyzdžiui, turi antsvorį, giminėje yra sergančiųjų diabetu, padidintas kraujo spaudimas, cholesterolis, moterys, kurioms nėštumo metu buvo nustatytas gestacinis diabetas. Visi šie žmonės anksčiau ar vėliau gali susirgti cukriniu diabetu.
Žinoma, riziką didina ir vyresnis amžius, todėl rekomenduojama vyresniems nei 40 m., juolab turintiems rizikos veiksnių kartą per metus patiems paprašyti, jei gydytojai patys nepasiūlo, siuntimo gliukozės kiekiui kraujyje ištirti“, – kalbėjo V. Augustinienė.
Pasak jos, nors Lietuva, priešingai nei dauguma Europos Sąjungos šalių, neturi atskiros Nacionalinės diabeto programos, veikia širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa, į kurią taip pat yra įtraukti diabeto profilaktiniai tyrimai. „Bet siuntimą šiai programai turėtų duoti šeimos gydytojas ir jei jis neduoda, žmogus apie tai net nežino. O kitą kartą, būna, kad net jei pats žmogus to prašo, jam sako neieškoti ligų“, – pastebėjo pacientų atstovė.
Diabetas – per gero gyvenimo pasekmė?
Paklaustas, ar diabetą išties būtų galima laikyti per gero gyvenimo pasekme, pašnekovė sutiko, kad iš dalies čia esama tiesos.
„Bet, pavyzdžiui, tokio aukšto ekonominio išsivystymo šalyje kaip Japonija, Suomija, kur labai daug dėmesio skiriama sveikatai ir diabetui, toje pačioje Suomijoje yra daugiausiai cukriniu diabetu sergančių vaikų, lyginant su pasauliu. Toje pačioje Indijoje, kas daugiau gal vargingesnė šalis, yra apie 50 mln. diabetu sergančių žmonių. Yra kai kurios Afrikos šalys, kur diabetu serga vos ne visa bendruomenė. Taigi klausimas, kaip yra su tuo geru gyvenimu.
Kita vertus, įtakos turi sėsli gyvensena. Ar matome dabar daug jaunimo žaidžiant lauke futbolą, mėtant į krepšį? Visi daugiausiai sėdi prie kompiuterio, pasistatę kokakolos butelį, pasidėję bulvių traškučių ir visiškai nekreipia dėmesio į save. Todėl ir atsiranda antsvoris, nutukimas ir paskutiniu metu yra nemažai nustatoma 2 tipo cukrinio diabeto vaikų, kai šiaip tai daugiau yra vyresnių žmonių liga“, – kalbėjo V. Augustinienė.
„Kuo anksčiau bus nustatyta liga, pakeitus gyvenseną ar gavus gydytojo paskirtus vaistus, jis gali gyventi ilgą ir visavertį gyvenimą“, – sakė V. Augustinienė.
Ji pridūrė, kad ligai svarbus ir genetinis polinkis, taip pat besaikis valgymas, netinkamas, greitas maistas, blogieji riebalai: „Žmonės nemoka skaičiuoti, valgo ne tiek, kiek organizmui reikia, o kiek akys nori ir į skrandį telpa.“
Paklausta, kas leistų įtarti, kad žmogus serga diabetu, ji išskyrė labiau būdingus simptomus vaikams ir suaugusiems.
„Vaikai, būna, pradeda šlapintis į lovą, jausti nuovargį, nebegali susikaupti ruošdami pamokas. O suaugusieji, kadangi tarp jų labiausiai paplitęs 2 tipo diabetas, jie kartais jaučia kažkokį troškinimą, didesnį norą gerti, galbūt odos niežėjimą, tačiau atsigeria daugiau vandens, lyg nebejaučia troškulio ir nekreipia į tai dėmesio. Bet pajautus ar nuovargį, kažkokius neįprastus pojūčius, jau reikėtų susirūpinti ir kreiptis į gydytojus“, – įspėjo pacientų atstovė.
Kaip gyventi su diabetu?
Gydytojai patikino, kad Lietuvos pacientams prieinami visame pasaulyje rekomenduojami gydymo metodai. „Aišku, nėra taip, kad atsiranda naujas vaistas ir jis iš karto pakliūna į kompensavimo sistemą, yra ilgas laiko tarpas, bet per metus, dvejus jis ateina“, – pastebėjo V. Augustinienė.
Ji pridūrė, kad dabar gydytojui yra atrištos rankos – jis gali naujoviškesnius vaistus skirti ankstesnėje ligos stadijoje, nelaukiant kol atsiranda komplikacijos:
„Dabar yra vaistų, kurie ne tik mažina gliukozės kiekį kraujyje, bet atitolina širdies ir kraujagyslių, inkstų ligas. Kadangi naujiems vaistams pinigų visada trūksta, visąlaik yra įvedami kažkokie apribojimai, tai kaip asociacija vis prašome, kad geriau šiandien skirti tą geresnį vaistą, nes rytoj išvengsime kojų amputacijų, inkstų nepakankamumo, širdies infarktų, insultų, apakimo, negyjančių žaizdų ir po to amputacijos – tai yra labai sunkūs padariniai, tad reikia į tai kreipti dėmesį.“
Nors kol kas mokslo nėra įrodyta, kad būtų įmanoma pasveikti nuo diabeto, nes tokių vaistų nėra, bet, kaip pabrėžė pašnekovė, liga yra valdoma.
„Tam žmogus turi turėti žinių, gauti savalaikį gydymą insulinu ar/ir tabletėmis, turi žinoti kasdienę savo diabeto kontrolę. Kuo anksčiau bus nustatyta liga, pakeitus gyvenseną ar gavus gydytojo paskirtus vaistus, jis gali gyventi ilgą ir visavertį gyvenimą“, – akcentavo ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
