„Kontraceptikas, kuris yra idealus tavo geriausiai draugei, gali būti absoliučiai netinkamas tau ir tai yra visiškai normalus dalykas. Čia nei kontraceptinė priemonė yra bloga, nei moters organizmas kažkaip ne taip veikia, nei gydytojas kaltas.
Tiesiog kiekvienai reikia atsirinkti tinkamiausią tuo gyvenimo laikotarpiu priemonę ir kartais tai pavyksta padaryti ne taip jau lengvai, reikia išbandyti įvairius metodus“, – pokalbį pradeda specialistė.
Ji sako, kad vienomis iš populiariausių kontracepcijos priemonių vis dar išlieka prezervatyvai ir geriamos kontraceptinės priemonės – tabletės, tačiau tarp vyresnio amžiaus moterų jau kurį laiką užtikrintai pirmauja gimdos spiralės.
„Tai yra ilgalaikė grįžtamoji kontracepcija, kuri laikoma auksiniu, pačiu geriausiu standartu dėl savo naudojimo patikimumo, saugumo ir patogumo. Spiralės veikia iki 5–7 metų, apie jas nereikia galvoti kiekvieną dieną, todėl tai daugeliui moterų palengvina gyvenimą.
Galbūt tai yra nauja tema jaunesnio amžiaus merginoms, kurios dar yra negimdžiusios, nes ilgą laiką Lietuvos rinkoje paprasčiausiai nebuvo spiralių, skirtų negimdžiusioms arba jauno amžiaus merginoms. Tačiau dabar tokių priemonių yra ir jos yra traktuojamos kaip geriausia apsisaugojimo priemonė visoms moterims“, – nurodo ginekologė-akušerė.
Specialistė sako, kad pastaruoju metu vis daugiau kalbama ir apie naujas kontracepcijos priemones bei jų galimybę atsirasti rinkoje:
„Mokslininkai nuolat ieško galimybių, kaip sukurti preparatus, kurie būtų kaip galima artimesni moters organizme natūraliai esantiems hormonams. Taip pat kad šios priemonės būtų kaip galima patogesnės naudoti visoms moterims. Todėl moterų kontracepcijos sritis yra itin dinamiška.
Kalbant apie vyrų kontracepciją, yra laukiama pasirodančių leidžiamų kontraceptikų. Jie galėtų būti viena iš alternatyvų, nes vyrų kontracepcija yra gerokai mažiau išsiplėtojusi negu moterų.“
Neigia populiariausius vyraujančius mitus
R. Baušytė neslepia, kad jai tenka gana dažnai išgirsti įvairius mitus, susijusius su kontraceptinėmis priemonėmis. Ji išskiria kelis populiariausius.
„Patys dažniausiai girdimi mitai yra svorio didėjimas, nevaisingumas, taip pat onkologinių ligų išsivystymas. Šiek tiek retesni mitai yra apie sumažėjusį lytinį potraukį, padidėjusį plaukuotumą, spuoguotumą. Realiai visus šiuos mitus reikėtų paneigti“, – šypteli pašnekovė.
Ji sako, kad, mitas apie svorio didėjimą geriant kontraceptikus, yra paneigtas daugeliu mokslinių tyrimų, pavyzdžiui, kad ir didelės apimties tyrimu Švedijoje, atliktu dar 2011 metais.
„Buvo stebimos moterys nuo paauglystės iki 34 metų, išskirtos grupės į vartojusias hormonines kontraceptines tabletes ir nevartojusias. Tai pastebėta, kad kontraceptikų vartojimas svorio nedidina.
Bėgant amžiui, moterų organizmas keičiasi, lėtėja medžiagų apykaita, kinta mityba ir fizinis aktyvumas. Neretai dėl to ir atsiranda tie svorio pokyčiai, bet tikrai ne dėl kontraceptikų. Mes kartais ir pajuokaujame, kad kontraceptinėse priemonėse kalorijų nėra“, – sako specialistė.
Ji priduria, kad šis mitas gimė jau labai seniai, vos atsiradus kontraceptikams, tačiau situacija iki šių dienų gerokai pasikeitė.
„Anksčiau kontraceptikuose iš tikrųjų buvo labai didelės hormonų dozės, dėl to didėjo, pavyzdžiui, skysčių kaupimasis organizme, o kartu būdavo ir svorio prieaugis. Bet dabar naudojamos hormonų dozės yra tikrai labai mažos“, – pažymi R. Baušytė.
Kontraceptikai nevaisingumo nesukelia
Ji sako, kad dažnai susiduria ir su mintimi, kad dėl kontraceptikų vartojimo vėliau moteriai bus sunkiau pastoti arba jai išvis grės nevaisingumas, taip pat, kad reikia tam tikro laiko, jog organizmas išsivalytų nuo kontraceptikų ir tik tada bandyti pastoti. Tačiau specialistė ir šį mitą sudaužo į šipulius.
„Pagal visus duomenis, nutraukus kontraceptinių priemonių vartojimą, per dvylika mėnesių pastoja nuo 70 iki 95 procentų moterų. Tai visiškai atitinka skaičius moterų, kurios niekada nėra vartojusios jokių hormoninės kontracepcijos priemonių.
Daugelis apskritai nelabai supranta, kaip iš viso veikia moters organizmas ir dėl to yra labai daug interpretacijų. Kai moterys nutraukia kontraceptinių priemonių vartojimą, dažniausiai būna toks įsitikinimas, kad ji pastos iš karto čia ir dabar, per pirmus du mėnesius.
Jei to padaryti nepavyksta – viskas, vadinasi, jau kaltos kontraceptinės priemonės. Bet juk nėra taip lengva iš karto pastoti, ir taip per pirmus tris mėnesius bandymų pastoja tik 50 procentų moterų, todėl reikėtų į tai atsižvelgti“, – sako ginekologė-akušerė ir priduria, kad kai kuriais atvejais kontraceptikai net yra skiriami kaip priemonė, padedanti išsaugoti vaisingumą.
Kartais net gali būti skiriami specialiai
Kalbant apie onkologines ligas, specialistė pabrėžia, kad reikia padaryti tam tikrą takoskyrą tarp skirtingų vėžio rūšių.
„Pastebima, kad jei hormoniniai kontraceptikai vartojami nuo 5 iki 10 metų, tai šiek tiek, tikrai labai minimaliai padidina tikimybę susirgti krūties vėžiu – bet tai tikrai nėra lemiamas veiksnys. Kai vartojimas yra nutraukiamas, rizika sumažėja ir tos, kurios vartojo, ir tos, kurios ne, visiškai atsistoja į tą pačią tikimybės susirgti liniją.
O, pavyzdžiui, kalbant apie gimdos, kiaušidžių, storosios žarnos vėžį, tai kontraceptikai net ir sumažina jų atsiradimo tikimybę“, – teigia R. Baušytė.
Taip pat ji sako, kad teoriškai lytinis potraukis dėl kontraceptikuose esančių antiandrogeninių (vyriškų hormonų androgenų veiklą slopinančių) medžiagų gali šiek tiek sumažėti, tačiau specialistai iš tiesų pastebi visai ką kitą.
„Moterys, kurios vartoja patikimą kontracepciją, kaip tik turi galimybę labiau mėgautis lytiniu gyvenimu, atsipalaiduoti. Tada jų lytinis gyvenimas net ir pagerėja, išlaisvėja ir teikia daugiau malonumo“, – sako ginekologė-akušerė.
R. Baušytė pastebi, kad kiek mažiau girdimas, bet vis dar vyraujantis mitas yra ir apie tai, kad kontraceptinės priemonės sukelia didesnį kūno plaukuotumą. Ji neslepia, kad anksčiau ši problema tikrai buvo reali dėl didelių hormonų dozių, tačiau šiandien to nebėra.
„Kai kurie kontraceptikai, turintys antiandrogeninį poveikį, netgi yra skiriami moterims, kurios turi spuoguotumą, didesnį plaukuotumą, odos riebalavimąsi“, – nurodo specialistė.
Skubi kontracepcija turėtų būti naudojama tik išskirtiniais atvejais
Gydytoja ginekologė-akušerė aptaria ir skubiąsias kontraceptines priemones, kurias žmonės naudoja po nesaugių lytinių santykių. Ji sako, kad kai kuriais atvejais šios priemonės gali tapti tikru išsigelbėjimu, tačiau piktnaudžiauti tuo nereikėtų.
„Po nesaugių lytinių santykių, kai nebuvo naudota jokia kontracepcija, plyšus prezervatyvui ar makšties diafragmai, nespėjus nutraukti lytinio akto, išsiliejus spermai makštyje ar ant išorinių lytinių lūpų, po seksualinės prievartos – tokiais neplanuotais atvejais skubi kontracepcija tikrai randa savo vietą.
Bet ta skubi tabletė turėtų būti skirta tik visiškai išskirtiniais ir kritiniais atvejais, tikrai ne dažniau nei vieną kartą per mėnesį. Kai kada ji tampa vos ne po kiekvienų santykių kaip įprastas kontraceptinis metodas, bet taip būti tikrai negali“, – pažymi specialistė.
Ji sako, kad po skubios tabletės išgėrimo organizmas į ją reaguoja gana stipriai, todėl tai gali sukelti tik dar daugiau įtampos moterims:
„Tabletėje yra labai didelis hormonų kiekis, kuris vėliau gali paveikti ovuliaciją, sutrikdyti mėnesinių ciklą. Mes gauname merginų laiškus, kuriuose jos rašo, kad išgėrė tabletę, sutriko ciklas, ką reikėtų daryti, kokios čia problemos prasidėjo?
Tikrai galima patirti didžiulį stresą, todėl reikėtų labai atsargiai elgtis šioje vietoje ir tabletę naudoti tik išskirtiniais atvejais.“
Stebina baimė vartoti kontraceptines priemones
Specialistė taip pat palygina hormoninių ir ne hormoninių kontraceptinių priemonių vartojimą ir nurodo, kad vis tik patikimiau yra vartoti hormonines apsisaugojimo priemones. Mat jų efektyvumas gali padėti išvengti netikėtų ir net gyvenimą aukštyn kojomis apversti galinčių dalykų.
„Spermicidų vartojimo, natūralaus šeimos planavimo metodų naudojimo patikimumas vidutiniškai siekia 76–78 proc., barjerinių kontracepcijos priemonių (moteriški ir vyriški prezervatyvai, diafragmos ir kepurėlės) – 78–82 proc., trumpalaikės hormoninės kontracepcijos priemonių (hormoninės tabletės, kontraceptinė infekcija, kontraceptinis žiedas, kontraceptinis pleistras) – 92–97 proc., o ilgalaikės grįžtamos kontracepcijos (implantai, spiralės) – 99 procentai ir dar su kableliu.
Nutrauktas lytinis aktas iš viso neturėtų būti naudojamas kaip kontracepcijos metodas dėl moksliniais tyrimais įrodyto didelio streso vyrui, be to, dalis spermos išsiskiria viso lytinio akto metu, todėl pastojimas galimas net spermai patekus ant išorinių lytinių organų.
Tarptautinės ir nacionalinės organizacijos, dirbančios lytinės sveikatos ir su ja susijusių klausimų srityje, yra aiškiai pasisakiusios už prioritetą naudoti modernią kontracepciją (ilgalaikė grįžtamoji kontracepcija, hormoninės priemonės, barjeriniai metodai, lytinis švietimas), o tuo pačiu svarbą tinkamai apie tai šviesti visuomenę ir užtikrinti tokių priemonių prieinamumą. Deja, tai dar sulaukia tik menko atgarsio mūsų šalyje, o neretai yra palydima ir nepagrįstos kritikos banga.
Nors tuo pačiu visi matome, koks didžiulis skaudulys yra neplanuoti nėštumai, nelaukti vaikučiai. Tai yra ne tik dideli emociniai ir psichologiniai, kartais ir fiziniai išgyvenimai, bet ir prielaidos prastesnei moterų, jų partnerių, šeimų socialinei ir ekonominei situacijai.
Vertinant plačiąja prasme, tai neigiamai veikia visos visuomenės gyvenimą, skatina pažeidžiamų visuomenės grupių augimą, didina atskirtį, išlaidas medicinos sektoriui ir socialinei rūpybai. Kartu būtina suprasti, kad šios situacijos yra ne tik jaunų merginų, jaunų porų problema, bet ir jau vaikų turinčių šeimų, kurios daugiau nėštumų neplanavo“, – nurodo R. Baušytė.
Ji sako, kad vis dar perdėtai baiminamasi ir vengiama kontraceptinių priemonių dėl jose esančių hormonų.
„Hormonai – ar vyriški, ar moteriški – kiekvieno iš mūsų organizme cirkuliuoja kiekvieną dieną. Labai keista, kaip kartais lengva ranka moterys pasiryžta įvairioms grožio procedūros, įvairių pigmentų leidimui (pavyzdžiui, atliekant permanentinį makiažą) arba botulino toksino, kuris šiaip iš prigimties yra nuodas, injekcijoms.
Įvairiausios injekcijos mūsų organizmui nėra įprastas dalykas. Aš nekvestionuoju, kad to nereikia. Šios procedūros turi savo vietą, ir jei tik tiek reikia, kad moteris jaustųsi gražesnė, laimingesnė ir komfortabiliau savo kūne, puiku. Juk visa tai irgi atliekama laikantis griežtų kokybės reikalavimų pagal patvirtintas metodikas.
Bet tuo tarpu bijome medžiagų, be kurių mūsų organizmas negalėtų nė dienos sklandžiai funkcionuoti, kurias jis jau pažįsta, juo labiau, kad šie preparatai nuo pačio pradinio etapo iki tol, kol pasiekia pacientą pereina begales tyrimų fazių, saugumo, efektyvumo ir patikimumo testų“, – nuostabos neslepia ginekologė-akušerė.
Kartu specialistė akcentuoja, kad apsisaugojimo priemonės turi būti pasirinktos tik pasikonsultavus su gydytoju, o svarbiausi kontracepcijos pasirinkimo kriterijai yra šie: dabartinė moters sveikatos būklė, persirgtos ligos, šeimos narių susirgimai, planai susilaukti vaikų, gyvenimo būdas ir įpročiai. Visa tai tinkamai įvertinus, neliks vietos nepagrįstam nerimui ir baimei.
Svarbu atsižvelgti į savo gyvenimo būdą
Specialistė sako, kad egzistuoja ir idealaus kontraceptiko apibrėžimas, tačiau šiai dienai tai kol kas ir lieka tik apibrėžimu – realybėje tokia priemonė paprasčiausiai kol kas neegzistuoja.
„Pagal apibrėžimą, idealus kontraceptikas yra toks, kuris 100 % efektyvus, visiškai patogus naudoti, saugus, turi absoliučiai grįžtamąjį efektą, apsaugo nuo lytiniu keliu plintančių ligų, turi dar ir kitų teigiamų dalykų, pavyzdžiui, sprendžia odos problemas, tai tokio kontraceptiko, deja, tikrai nėra.
Bet šiuo metu egzistuojančios kontraceptinės priemonės tikrai yra labai patikimos ir saugios“, – pabrėžia R. Baušytė.
Specialistė patikina, kad vis dar pakankamai dažnai vyrai tarsi numeta apsisaugojimą nuo nepageidaujamo nėštumo ant pačių moterų pečių, patys teisindamiesi, pavyzdžiui, tuo, kad prezervatyvai iš jų atima malonumą.
„Kai kurie vyrai ir tuo pačiu moterys sako, kad santykiai yra daug malonesni be prezervatyvo. Tam tikrai daliai porų taip tikrai gali būti. Bet kitas, dažnesnis dalykas yra tas, kad vyrai vis dar nori nustumti kontracepcijos klausimą į moterų pusę.
Šiais laikais prezervatyvų tipų, rūšių ir su jais einančių papildomų medžiagų, pavyzdžiui, lubrikantų, tikrai yra visa eilė ir atsirinkti tai, kad yra tinkama tam vyrui ir tai porai, tikrai galima.
Kaip sakau, kad jei netiko vienas prezervatyvas, tai tikrai galim pabandyti kitokį, nes rinka yra labai plati ir tas priemones galima įsigyti ne tik Lietuvoje, bet ir parsisiųsti iš užsienio. Tokio argumento, kad dėl prezervatyvo nėra malonumo ir pasitenkinimo, tik moterys turi rūpintis kontracepcija, tikrai netūrėtų būti“, – pabrėžia specialistė.
Ji nurodo, kad labai svarbi taisyklė, renkantis kontracepcijos priemones, yra objektyvus savo gyvenimo būdo, įpročių ir net charakterio įvertinimas.
„Labai svarbu atsižvelgti į savo gyvenimo būdą, dienos ritmą ir rinktis tinkamą kontracepciją. Jei moteris turi kasdienę rutiną, kuri iš esmės nėra kintanti, jai puikiai tinka geriamosios kontraceptinės tabletės.
Bet jei motes dienotvarkė yra labai dinamiška, gal ji vieną dieną būna vienoje šalyje, o kitą jau kitoje, nuolat lekia, skuba ar tiesiog yra labiau linkusi į išsiblaškymą, galbūt tada būtų geriau pagalvoti apie ilgalaikę priemonę, kurią įves gydytojas ir bus ramu tam tikrą laikotarpį“, – sako gydytoja ginekologė-akušerė.
