Ginekologės teigimu, pora laikoma nevaisinga ir pradedama tirti bei gydyti, jeigu gyvendama reguliarų lytinį gyvenimą ir nenaudodama jokių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių, negali pastoti per vienerius metus. Remiantis literatūros duomenimis, nevaisingumas paliečia 10-15 proc. šeimų arba maždaug kas penktą-septintą šeimą.
Apie moterų nevaisingumo priežastis, gydymo būdus bei profilaktiką su gydytoja plačiau kalbamės interviu.
– Kokia situacija dėl nevaisingumo Lietuvoje ir ar tiesa, kad su šia problema susiduria vis daugiau porų?
– Mūsų šalyje iki šiol nėra atlikta epidemiologinių tyrimų, siekiant nustatyti nevaisingumo paplitimą, todėl sunku objektyviai pasakyti, ar nevaisingų porų Lietuvoje daugėja. Vis dėlto, subjektyviai turiu pastebėti, kad į mūsų šalies gydymo centrus, vaisingumo centrus ar klinikas kreipiasi vis daugiau porų.
Manau, kad panaši nevaisingų porų statistika buvo ir anksčiau, tačiau tuomet ši tema buvo laikoma tabu, o dabar žmonės drąsesni, nebijo kalbėti apie savo problemas bei supranta, kad norint įveikti šią kliūtį, būtina kreiptis į specialistus, nes pats nevaisingumas savaime neišsisprendžia.
– Nevaisingumo priežastys, kokios jos?
– Šeimos nevaisingumo priežastys procentaliai pasiskirsto štai taip: ovuliacijos sutrikimai – 25 proc., kiaušintakių pakenkimai – 20 proc., gimdos ir pilvaplėvės pakitimai – 10 proc., priežastys vyro organizme – 25 proc., neaiškios kilmės nevaisingumas – 25 proc., o moters ir vyro vaisingumo sutrikimai vienu metu sudaro 40 proc. Kadangi vienu metu gali būti ne viena priežastis, kodėl nepavyksta susilaukti vaikelio, visų procentinių dalių suma yra didesnė negu 100 proc.
– Ar tiesa, kad nėštumo nutraukimas taip pat turi įtakos nevaisingumui?
– Šį teiginį, galbūt daugiau mitą, galime išgirsti dažnai, tačiau nėra jokių patikimų mokslinių įrodymų, jog saugiai atliktas pirmo ar bet kurio kito nėštumo nutraukimas sukeltų padidėjusią nevaisingumo riziką.
– Ar mažėja rizika pastoti sergant kitomis, su nevaisingumu nesusijusiomis ligomis?
– Tiesa, moters vaisingumui įtakos turi ir gretutinės ligos ar sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, skydliaukės problemos, nuolatinis emocinis ir psichologinis stresas, įtampa darbe, nevisavertė mityba, viršsvoris ar per mažas kūno svoris, aplinkos užterštumas, taip pat tiek pasyvus, tiek aktyvus rūkymas.
Kaip jau minėjau anksčiau, neaiškios kilmės nevaisingumas sudaro apie ketvirtį visų nevaisingumo priežasčių ir, deja, bet kartais tikroji nevaisingumo priežastis taip ir lieka neaiški.
– Kokią įtaką nevaisingumui daro amžius?
– Nėštumo planavimo atidėjimas vėlesniam laikui – paradoksali šių laikų problema. Poros nukelia šeimos pagausėjimą vėlesniam laikui, nori užsitikrinti finansinę gerovę, siekia karjeros, tačiau vėliau pakankamai daug savo finansų ir energijos paskiria būtent nevaisingumo gydymui.
Tiesa tokia, kad su amžiumi sėkmingo pastojimo tikimybė mažėja, 25 metų amžiaus moters vaisingumo galimybės pradeda palaipsniui mažėti, o sulaukus 37 metų tikimybė pastoti ima mažėti ženkliau sparčiau.
Po 40 metų daugeliui moterų pastojimo tikimybė sumažėja dramatiškai, geba pastoti tik kas trečia moteris. Taip pat esant tokio amžiaus savaiminio persileidimo, vaisiaus apsigimimų, neišsivysčiusio nėštumo rizika siekia iki 50 proc.
– Papasakokite, kokie šiandien yra nevaisingumo gydymo būdai?
– Gydymo būdas priklauso nuo nevaisingumo priežasties. Skiriami pagrindiniai trys gydymo būdai: medikamentinis, chirurginis ir pagalbiniai apvaisinimo būdai (PAB). Jei nevaisingumo priežastis – ovuliacijos sutrikimai, skiriamas medikamentinis gydymas hormoninės pusiausvyros korekcijai, po jos – ovuliacijos stimuliacija. Jei ovuliacijos sutrikimas yra dėl per didelės ar per mažos kūno masės, rekomenduojamas mitybos ir gyvenimo būdo įpročių keitimas, kuris daugeliu atveju būna labai efektyvus. Tokiais atvejais labai svarbus moters noras ir valia siekti numatyto tikslo.
Antra gydymo būdų grupė – chirurginis nevaisingumo gydymas: kiaušidžių cistų, gimdos miomų pašalinimas, gimdos sąaugų, pertvarų, polipų šalinimas.
Išbandžius įvardintus metodus, tačiau nepavykus pastoti, pereinama prie trečiosios grupės – PAB. Pagalbinio apvaisinimo būdų priemonės padeda pastoti ne lytinių santykių metu, tai intrauterinė inseminacija arba apvaisinimas mėgintuvėlyje.
Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, sunki vyro spermos patologija arba moteriai neturint abiejų kiaušintakių, pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje gali būti rekomenduojamas kaip vienintelis veiksmingas būdas pastoti, nebandant anksčiau minėtų.
Vis dėlto, kiekvienas gydymo atvejis yra labai individualus ir jų pasisekimas taip pat ne visada vienodas.
– Ką patartumėte moterims, norinčioms sumažinti riziką ateityje susidurti su nevaisingumo problema?
– Kiekvienas žmogus savo gyvenimą planuoja skirtingai, tačiau specialistai rekomenduoja neatidėti šeimos planavimo ilgesniam laikui. Taip svarbu atsiminti, kad moterims patariama profilaktiškai kartą metuose lankytis pas savo ginekologę, o atsiradus nusiskundimams kreiptis dažniau.
Svarbus tyrimas ir dėl lytiškai plintančių infekcijų rizikos grupių pacientėms, kaip esant ankstyviems lytiniams santykiams, didelis lytinių partnerių skaičius, narkotikų vartojimas. Tai rekomenduojama, kadangi infekcinės ligos gali sutrikdyti lytinių ir endokrininių organų veiklą, sukelti uždegimus, kurių savalaikis gydymas yra labai svarbus.
Įtaką nevaisingumui daro ir gyvenimo būdas: pasirūpinkite visaverte subalansuota mityba, atsisakykite žalingų įpročių, stenkitės palaikyti normalų kūno svorį, kontroliuokite ir rūpinkitės gretutinėmis ligomis, gerinkite darbo ir buities sąlygas, stenkitės patirti kuo mažiau streso ir įtampos.
