„Mūsų organizmo ląstelės nuolatos atsinaujina. Pavyzdžiui, viso kraujo ląstelės pasikeičia per pusantro ar du mėnesius ir tokie procesai vyksta su visomis mūsų organizme esančiomis ląstelėmis. Būtent tokio atsinaujinimo metu gali įvykti klaidos. Dar vienas pavyzdys – apgamai, jie taip pat yra odos ląstelių atsinaujinimo klaidos, todėl galite pastebėti, kuo žmogus vyresnis, tuo daugiau jis turi matomų apgamų ant odos.
Tokia pati situacija yra ir kalbant apie miomas, kada atsinaujinant gimdos raumenų ląstelėms įvyksta klaidos. Skirtumas tarp gerybinių ir piktybinių auglių yra tas, jog piktybinės ląstelės labai agresyvios ir neturi ribų, gali itin plačiai paplisti organizme. Visgi, miomos negali plisti organizme, jos auga tik vienoje vietoje, kur atsirado“, – aiškina ginekologas.
Miomų galima nepastebėti
Nedidelės miomos gali nesukelti jokių simptomų, tad tokiais atvejais net neįtariama apie jų atsiradimą. Vis dėlto, gydytojas akcentuoja, jog iš tų, kurios yra sulaukusios 50 metų, 80 proc. moterų gimdose turi miomas.
„Net ir sulaukus 50 metų, miomos pas moterį gali būti labai mažos ir nesukelti jokių simptomų. Atvirkščiai, jos taip pat gali ir augti, o tuo pačiu prasideda ir negalavimai, kaip kraujavimas, diskomfortas pilvo apačioje ar skausmai. Tik pajutus šiuos sveikatos sutrikimus ir apsilankius pas specialistą, jei randamas navikas, tuoj pat imamasi gydymo ir tokiu būdu miomai nėra leidžiama išaugti labai didelei.
Miomų augimą stimuliuoja moteriški hormonai – estrogenai, tai reiškia, kuo šių hormonų daugiau, tuo spartesnis gali būti miomos augimas. Po 50 metų natūraliai moterims prasidėjus menopauzei estrogenų koncentracija nukrenta ir jei miomos dar prieš tai nebuvo pašalintos, jos ima mažėti ir ilgainiui gali visiškai išnykti“, – kalba Genadijus Kravčenka.
Ar visada reikalinga operacija?
Jei mioma randama jaunesnei moteriai, pavyzdžiui 30 metų, dažniausiai anksčiau ar vėliau ją tenka operuoti, kadangi iki klimaksinio amžiaus dar likę net apie 20 metų, per kuriuos navikas turi galimybę gerokai išaugti.
Ginekologas teigia, kad miomos yra pastebimos ir paprasto, profilaktinio vizito metu, jei gydytojas atkreipia dėmesį į padidėjusią gimdą ar užčiuopia joje guzelį. Tokiu atveju pacientei atliekama echoskopija, kada ultragarso pagalba miomas galima tiksliai pamatyti, išmatuoti jų dydį, nustatyti tikslią vietą bei struktūrą.
„Kadangi mioma yra gerybinis auglys, operacija ne visada yra būtina. Jei mioma nustatoma, kada moteris yra arti menopauzės, dažnai operacijos galima išvengti, nes navikas natūraliai pradės mažėti ir išnyks. Visgi, nors chirurginės operacijos yra veiksmingiausias miomų pašalinimo būdas, su jomis galima gyventi, jei šios toliau neauga ir nekelia diskomforto. Tuomet pakanka reguliariai kasmet lankytis pas ginekologą profilaktinei apžiūrai“, – kalba medicinos mokslų daktaras.
Ginekologas Genadijus Kravčenka pabrėžia, kad pagrindinis jo patarimas moterims – pačioms neieškoti ligų, tačiau pajutus negalavimus nedelsti ir pasikonsultuoti su specialistu bei neužmiršti, jog kartą per metus profilaktiškai apsilankyti pas ginekologą yra būtina.
